Nepavydėtina situacija: atgauti per gyvenimą kauptus pinigus gali būti ne taip paprasta

Apie senatvę pagalvoja daugelis ir supranta, kad ir kokia ji nelaukiama – vis tiek kažkada ateis. Kai kurie apie savo gyvenimą senatvėje pradeda galvoti iš anksto ir nusprendžia kaupti papildomas lėšas pensijų fonduose, kiti pinigus laiko kojinėje, treti – išvis nesirūpina. Nors sprendimas kaupti iš esmės yra sveikintinas žingsnis, tačiau net ir jis nėra apsaugotas nuo papildomų su tuo susijusių rūpesčių.

Nemažai klausimų kelia sukauptų lėšų išmokėjimo tvarka, o išnarplioti šią mįslę – nemenkas galvosūkis. Daugelis nežino, kad sukauptiems pinigams viršijus tam tikrą ribą, jų paprastai žmogus gauti negalės, o privalės pirkti anuitetą – periodinių pensijos išmokų paslaugą.

Lietuvos pensijų fonduose kaupia virš 1 mln. gyventojų. DELFI domėjosi, ką turėtų žinoti kiekvienas dirbantysis, nusprendęs kaupti pensijai, ir ką turėtų daryti artėjant pensiniam amžiui.

Gauti pinigus iš karto gali ne visi

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas sako, kad pensija reikėtų pradėti rūpintis dar prieš tris mėnesius iki pensinio amžiaus. Apie tai turėtų pranešti pati pensijų kaupimo bendrovė, su kuria esate sudaręs pensijų kaupimo sutartį. Per tuos tris mėnesius reikia nuspręsti, kokia pensijos išmokos sistema yra priimtiniausia ir kaip pasiimti tuos pinigus.

„Jeigu jūs, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, norite, jog jūsų pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos lėšos būtų toliau investuojamos pensijų fonde, galite nukelti pensijų išmokos mokėjimo pradžią. Norint tai padaryti, nereikia rašyti jokio papildomo prašymo, o raštu nesikreipus į bendrovę, laikoma, kad jūs nukėlėte išmokos mokėjimą. Jis nukeliamas neribotam laikui, tačiau bet kada galite kreiptis į bendrovę ir gauti jūsų pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptas lėšas.“

Per gyvenimą sukauptus pinigus galima gauti ir iš karto, tačiau tik iki tam tikros sukauptos sumos – vadinamos anuiteto riba. Pavyzdžiui, jei 61 metų sulaukusios moters sukaupta pinigų suma neviršija 11 tūkst. 209 eurų, o 63 metų sulaukusio vyro suma neviršija 10 tūkst. 538 eurų, jie šiuos pinigus gali prašyti išmokėti iš karto. Ši pinigų suma taip pat gali būti išmokėta periodinėmis išmokomis pasirinktu periodiškumu, per pasirinktą laikotarpį.

„Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius Darius Kuzmickas DELFI sakė, kad anuiteto riba kiekvienais metais yra nustatoma Lietuvos banko ir kinta, priklausomai nuo amžiaus: „Anuiteto riba priklauso nuo to, kiek tau liko gyventi. Ribos nustatomos atsižvelgiant į vadinamą mirtingumo lentelę, paprasčiau tariant – vidutinę gyvenimo trukmę. Ši lentelė sudaroma naudojant statistinius metodus, remiantis naujausiais mirtingumo duomenimis ir atsižvelgiant į mirtingumo kitimo tendencijas.“

Kuo vyresnis amžius – tuo anuiteto riba yra mažesnė, todėl gauti pinigus iškart lieka mažiau galimybių, nebent sukaupta nedaug arba buvo pradėta kaupti vėlai. „Ta anuiteto riba, didėjant amžiui, mažėja, nes tai yra natūralu. Jei noriu gauti pensiją tik išėjus į pensiją, pavyzdžiui, būnant 60-ties, tikėtina, kad mano gyvenimo trukmė bus ilgesnė, nei kad esant 70 metų amžiaus. Logiška, jog jaunesnis turi turėti daugiau pinigų, nei kad vyresnis, norėdamas gauti tą pačią išmoką, pavyzdžiui 100 eurų per mėnesį“, - sako „Bonum Publicum“ draudimo direkorė Liudmila Damulienė

Sukaupę daugiau privalo pirkti anuitetą

Tie, kurie antros pakopos pensijų fonde sukaupia daugiau, nei nustatyta anuiteto riba, yra įpareigoti įstatymu pirkti anuitetą. Anuitetu vadinama periodinių pensijos išmokų paslauga, kurią teikia gyvybės draudimo įmonės. Tokiu atveju pasirinkta pensijų fondų valdymo bendrovė privalo pervesti jūsų sukauptus pinigus gyvybės draudimo įmonei, kurios bus mokamos asmens norimu periodiškumu per visą jo likusį gyvenimą – nesvarbu, ar asmuo mirs po vienerių metų, ar sulaukęs šimto. Tačiau už anuitetą reikės užsimokėti, nors jo kaina gana paslaptinga.

„Reikėtų suprasti tokį dalyką, kad kaupiant antros pakopos pensijų fonde, dalis pinigų, kurie šiaip nukeliautų į „Sodrą“, keliauja į privatų pensijos fondą. Kadangi valstybė prisideda prie pensijos kaupimo, siekdama užtikrinti sotesnę senatvę, ji ir nustato sąlygas, kaip tie pinigai gali būti naudojami. Vis dėlto valstybė mano, kad šie pinigai turi užtikrinti pastovias pajamas senatvėje, todėl nustato sąlygas, kada būtų perkamas anuitetas“, - sako L. Damulienė.

Tačiau anuitetas kainuoja, todėl per mėnesį asmuo gauna kiek mažiau, nei kad jo sukaupta pinigų suma būtų padalinta tam tikram laikotarpiui.

„Žmogus nusiperka bendrovės įsipareigojimą iki gyvenimo pabaigos gauti tam tikrą pinigų sumą, todėl apskaičiuojant anuitetą yra įskaičiuojami ne tik administraciniai kaštai, bent ir bendrovės rizika mokėti anuitetą neapibrėžtą metų skaičių. Juk Dievulis nepašnibžda, kiek tas žmogus laiko gyvens, nors būtų gerai“, - juokiasi. – Todėl bendrovė turi prisiimti tą riziką. Įskaičiuojame šią riziką, bendrovės administravimo kaštus, pelno maržą, kiek tikisi bendrovė uždirbti. Tai yra elementarios formulės“, - teigia ji.

Administravimo kaštus nusistato pačios bendrovės, teikiančios anuiteto paslaugas, atsižvelgdamos į būsimas sąnaudas, tikėtiną žmonių gyvenimo trukmę, kadangi gyvenimo trukmei ilgėjant – bendrovei tai gali kainuoti daugiau, nes turės mokėti anuitetą ilgiau.

Kuo vėliau pensiniame amžiuje esantis žmogus nusprendžia gauti jo sukauptus pinigus, tuo anuitetas jam bus didesnis – jis gaus didesnę sumą per mėnesį, nei kad būtų nusprendęs gauti tuos pinigus, tik sulaukus pensinio amžiaus. Be to, gyvybės draudimo bendrovė nuo mokamos išmokos nuskaičiuos kiek mažiau pinigų, nes tikėtina, kad jis gyvens trumpiau, nei kad 60 metų žmogus, nusprendęs gauti sukauptas lėšas.

Sumos, kiek gaus žmogus per jo pasirinktą laikotarpį – kas mėnesį ar kas tris, apskaičiuojamos taikant formules. Kaip minėta, suma priklauso nuo amžiaus, kada žmogus nori gauti sukauptus pinigus, gyvenimo trukmės duomenų šalyje ir tikimybės, kiek vidutiniškai jis dar gali išgyventi sulaukęs tam tikro amžiaus. Jei išgyvens iki 100 metų ir jo pinigai jau bus baigęsi, bendrovė vis tiek jam mokės pinigus, nors jo sukauptų lėšų krepšys jau išsemtas. Jei jis mirs anksčiau, tarkime, po kelių metų, nuo tada, kai nusipirko anuitetą, tai labiau apsimokės anuiteto paslaugas teikiančiai bendrovei.

Paveldėjimo problemos

Anuitetas gali būti standartinis ir su garantuotu pensijos išmokų laikotarpiu. Standartinis anuitetas leidžia gauti kiek didesnę pinigų sumą per mėnesį ar ketvirtį, nei pasirinkus garantuoto laikotarpio anuitetą, tačiau čia iškyla viena problema – šių pinigų, žmogui mirus, artimieji negalės paveldėti.

„Tam, kad bendrovė mokėtų tuos pinigus iki gyvos galvos – reikia, kad formulė veiktų, todėl čia kaip ir sėkmės reikalas – 3 metus pagyvenai, numirei ir viso gero, pinigai lieka bendrovėje. O jei pasisekė gyventi ilgai, kad ir iki kokių 120 metų – tau labai pasisekė, nes tu gauni tuos pinigus iki gyvenimo galo, nors sukaupti pinigai jau seniai išseko. Čia tas pats kaip apsidrausti mašiną ar namą. Jei įvyko nelaimė – tau kompensuos patirtą žalą ir tu laimėsi, jei neįvyko – tu tų sumokėtų pinigų juk neatsiimsi“, - sako D. Kuzmickas.

Tačiau žmogus gali pasirinkti ir anuitetą su garantuotu jo mokėjimo laikotarpiu. A. Bakšinskas sako, kad kuo tas laikotarpis trumpesnis, tuo didesnės pensijos išmokos.

L. Damulienė priduria, kad asmuo pats gali pasirinkti norimą laikotarpį, tačiau dažniausia žmonės renkasi 15 metų garantuotą pensijų išmokų laikotarpį: „Jei sudaroma sutartis su penkiolikos metų garantuotu laikotarpiu – tai nereiškia, kad jam po jų bus nemokama, vis tiek bus mokami pinigai iki gyvos galvos. Tiesiog, jei žmogus miršta nepraėjus 15 metų garantuotam laikotarpiui, tarkime, pagyveno 10 metų, tai jo artimieji dar 5 metus gaus tuos pinigus. Jeigu taip neįvyks ir jis gyvens daugiau nei 15 metų jis gaus pinigus ir po to garantuoto laikotarpio pabaigos. Tai lyg garantija, kai standartinis anuitetas yra be garantijos.“

Tačiau, norint pirkti garantuoto laikotarpio anuitetą, žinoma, jis atsieis daugiau, todėl asmuo gaus mažesnes lėšas. L. Damulienė pateikia pavyzdį: „Jeigu, tarkime, žmogui yra 63 metai, pirkti anuitetą jis būtų įpareigotas, jei sukauptų 10 tūkst. 538 eurus. Tai jei žmogus pirktų jį mūsų bendrovėje ir jei tai būtų standartinis anuitetas, per mėnesį jis gautų po 44,83 eurus iki gyvenimo galo. Jeigu jis pirktų anuitetą su garantuotu penkiolikos metų laikotarpiu, per mėnesį jis gautų kiek mažiau – 43,30 euro.“

Ji teigia, kad paprastai žmonės renkasi anuitetą su garantuotu laikotarpiu, kadangi jaudinasi, kad jiems kažkas nutiks anksčiau ir kad gyvens ne taip ilgai. Kadangi pensijų kaupimo programos pensijų fonduose atsirado, palyginus neseniai, 2004 metais, kol kas daugiau žmonių sukaupia mažesnę sumą, nei anuiteto riba ir jiems nereikia pirkti anuitetų. Tačiau, tikėtina, kad ateityje juos pirkti privalės vis daugiau žmonių, kadangi jie pradės kauptis lėšas anksčiau.

„Jie privalės pirkti, neturės kur dėtis. Tokiu atveju, jie atsiduria nepavydėtinoje situacijoje, jei nori išmokas gauti kas mėnesį – privalo pirkti anuitetą“, - sako D. Kuzmickas. Jis tvirtina, kad dėl to kai kurie, sukaupę kiek daugiau nei anuiteto riba, nusprendžia palikti sukauptas lėšas pensijų fonde ir laukti, kol pasikeis situacija rinkoje ir pinigai nuvertės, kad juos galėtų pasiimti iš karto. „Dauguma nori pasiimti juos iškart ir jie taip ir padaro, jei gali, nes kam laukti, kad tai būtų dalinama kas mėnesį, jei galiu pasiimti ir leisti savo nuožiūrą juos, kaip noriu taip tvarkytis“, - sako jis.