Iš Marijampolės kilęs vyras DELFI pasakojo į Vilnių persikraustęs prieš dešimtmetį ir iškart pradėjęs galvoti apie tolimos ateities perspektyvas. Tai jį daryti paskatino keletas priežasčių.
„Pensiją pradėjau kaupti prieš 10 metų, vos atvažiavęs į Vilnių. Atiduoti pensijos kaupimą bankui pasirodė patrauklu dėl to, kad susikaupia daugiau pinigų nei „Sodroje", taip pat yra garantija, kad atsitikus nelaimei, pinigai atitektų mano artimiesiems, o ne sugrįžtų į bendrą Sodros „katilą", - sakė Giedrius.
IT sistemų administratoriumi vienos nemažos finansinės įstaigos IT padalinyje dirbantis vyras skaičiuoja, kad per visą laiką, kol dalyvauja privačiame pensijų kaupime, jo sąskaita pasipildė nemaža suma, tačiau tikslių sumokėtų įmokų vyras nedetalizuoja.
„Kiek tiksliai per mėnesį „įkrenta" į pensijų fondą, pasakyti negaliu, tačiau galiu pasakyti, kad per 10 metų į jį buvo pervesta 15 000 Lt (arba vienetų). Šiuo metu vieneto kaina yra 1,44 Lt, taigi galutinė suma šiuo metu yra 21 600 Lt. Per visus 10 metų vieneto kaina žemiau 1 buvo nukritus tik 2008 ar 2009, kai tik prasidėjo krizė. Tada berods iki 0,9 buvo nukritę. Bet tai tęsės gal tik vieną ar du mėnesius, o tada vieneto kaina vėl pakilo virš 1", - pasakojo Giedrius.
Pastebi mažiau negatyvumo ir nusiteikimo prieš bankus
Anot jo, pasiryžimas kaupti privačiame pensijų fonde jam nėra kažkoks neįprastas dalykas. Kaip sako pats Giedrius, jo aplinkoje tokių žmonių kaip jis - ne vienas.
„Beveik visi mano draugai ir kolegos tai daro. Visgi, manau, mūsų karta ne taip negatyviai nusiteikusi prieš bankus ir turi mažiau to stereotipinio nepasitikėjimo ir baimės", - priežastį, kodėl jauni žmonės noriai imasi planuoti savo ateities perspektyvą ir galvoja apie finansinį saugumą senatvėje atskleidė IT sistemų administratorius.
Paklaustas, ką mano apie naują pasiūlytą pensijų kaupimo modelį, kuomet į pensijų fondą „Sodra" perves nebe 2,5 proc., o 2 proc. ir jeigu žmogus pasirinks pervesti fondui nuo atlyginimo dar 1 proc., už tai valstybė jam pridės vieną papildomą procentą nuo Lietuvos vidutinio atlyginimo, Giedrius tokius pasikeitimus įvertino teigiamai. Vyro teigimu, tokia reforma yra labai gera ir jis pasisako už. „Todėl jau prieš mėnesį pasirašiau joje dalyvauti", - priduria.
Pašnekovas nesiryžo svarstyti, ką valstybė galėtų daryti geriau, kad daugiau žmonių patys imtųsi kaupti pensijai, o ne tik kliautųsi valstybine sistema, tačiau atskleidė kelis dalykus, kurie jam išlieka neaiškūs net ir dešimtmetį dalyvaujant pensijų kaupimo sistemoje: „Galbūt nėra labai aišku, kaip kaupimas privačiai yra apdraustas ir kokios yra garantijos", - sakė IT specialistas.
Yra sukaupusių ir šimtus tūkstančių
Savo ruožtu Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys skaičiuoja, kad Giedriaus sukaupta suma būtų priskirtina prie didesniųjų. Iš viso privačiuose pensijų fonduose dalyvauja kiek per milijoną Lietuvos gyventojų, kurie bendrai yra sukaupę apie 5 mlrd. Lt. Taigi, statistiškai vienam gyventojui tenkanti suma siekia apie 5 tūkst. Lt.
Anot jo, pensijų fonduose sukaupta suma priklauso nuo algos ir pervedimo tarifo. Tai yra du pagrindiniai dalykai. „Fondo pajamingumas yra tik mažoji dalis fondo naudos, esmė, kiek ten pinigų įdėsi, pajamingumas gali tik tam tikrą „grietinėlę" uždėti. Tarkime, metinis pajamingumas būtų 5 ar 10 proc., tad jeigu įdėjai į fondą 100 Lt, bus 110 Lt, jeigu įdėjai tik 50 Lt, bus tik 55 Lt. Tai bus ne fondo kaltė, kad ten tik 55 Lt, o ne 110 Lt. Fondai, ką gauna, tą administruoja geriausiu įmanomu būdu, o kad pinigų nėra daug, tai jau pinigų pervedimo dydžio klausimas", - aiškino specialistas.
Lakstyti pirmyn ir atgal - uždrausta
Š. Ruzgio teigimu, privačių pensijų fondų sutarčių bumas prasidėjo 2003 metais, nors faktiškai pirmieji pinigai pradėjo plaukti nuo 2004 metų sausio.
„Bumas realiai tęsėsi kokius pirmus 2-3 metus. Sakyčiau, kad didysis pasirašymas buvo kokiais 2004 metais. Kiek konkrečiai sutarčių kokiais metais buvo pasirašyta, bijau, kad neatsakysiu, statistikos nelabai turime, nes visos bendrovės tarpusavyje tokia informacija nesikeičia, tačiau visi duomenys sueina į „Sodrą", kaip administruojantį vienetą. Žmonių bus tikrai daug, tikrai ne vienetai, ne dešimtys, galbūt net šimtas tūkstančių, pasirašiusių sutartis pirmaisiais metais. Kitais metais galėjo būti ir po 200-300 tūkst. per metus pasirašiusiųjų", - dėsto LIPFA prezidentas. Jo skaičiavimais, pirmieji keli metai nuo privačių fondų pradžios, ko gero, bus pritraukę pusę klientų iš tiek, kiek jų yra dabar.
Pagal tuometinį įstatymą po pensijų kaupimo II pakopoje sutarties sudarymo praėjus 30 dienų, jos nutraukti nebuvo galima, taigi, galima drąsiai teigti, kad visi, kurie tai padarė bumo metais, taip ir liko fondų kaupimo programoje.
„Kitu atveju sistema neturėtų prasmės, jeigu galėtum lakstyti pirmyn, atgal. Tik dabar politikai visą tą sumaištį įnešė", - atkreipė dėmesį Š. Ruzgys.
Kam kaupti apsimoka labiausiai?
Paprašytas patarti, kada vis tik verta dalyvauti privačių fondų pensijų kaupime, o kada galbūt tai daryti neapsimoka, specialistas pabrėžė, kad ne viską nulemia pajamos. Vis dėlto, priešingai anksčiau išsakytai Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės nuomonei, Š. Ruzgys teigė, kad kaupti II pakopoje labiau apsimoka tiems, kurie gauna mažiau.
„Jeigu vertintume naują sistema 2+2, tie, kurių alga maža, gauna dvigubai tiek iš valstybės. Jeigu aš pats dedu 20 Lt, iš valstybės gaunu 44 Lt. Sakykime, jeigu alga yra 2000 Lt ir aš dedu 40 Lt, valstybė man duoda 44 Lt. Tai yra 100 proc. priedas iš valstybės. Kurioje vietoje tai daryti neapsimoka?" - retorinį klausimą kėlė LIPFA prezidentas. Specialistas daro išvadą, kad II pakopoje labiau apsimoka kaupti tiems, kieno pajamos mažesnės.
„Tas, kas uždirba 5 tūkst., jau gali galvoti, ar daryti 2+2, nes jam neapsimoka. Jam atsiranda alternatyvos - jis gali rinktis III pakopą, neturėti prievolės anuitetui, neturėti užrakintų pinigų prievolės iki pensijos. Jam reiktų dėti 300 Lt per mėnesį į III pakopą ir per 15 proc. lengvatą pasiimti tiek, kiek valstybė duoda per 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Klausimas, kokią algą gaudamas žmogus gali per mėnesį dėti 300 Lt į savo sąskaitą? Tas, kuris gauna 1000 Lt, matyt ir negali, jam tai būtų per daug. Tas, kuris gauna 2 tūkst. - galbūt gali, o galbūt ne. Tas, kuris gauna 5 tūkst. - tikrai gali", - tokius skaičiavimus pateikė Š. Ruzgys.
Jo teigimu, didelių pajamų žmonės greičiausiai rinksis taupymą per III pakopą, o mažesnes pajamas uždirbantiems teks tenkintis II pakopa, kuri yra pigiausias taupymo būdas rinkoje ir, ko gero, dėl politinio spaudimo toks išliks ir ateityje.