Specialistai sako, kad siuntų sistemai gamtai žalingo plastiko artimiausiu metu, greičiausiai, atsisakyti nepavyks, tačiau jau galima rinktis perdirbamą plastiką. Negana to, verslininkai bei siuntų tarpininkai siūlo gausybę natūralių gamtai draugiškų medžiagų, kad kiekvieno daikto nebereikėtų paversti mumija, įvyniota į burbulinę plėvelę.
Pakuotės tvarumas – kompleksiškas
Pakuočių paskirtis lemia tai, kad įprastai tai – vienkartinis daiktas. Būtent todėl svarbu galvoti ne tik apie medžiagą, iš kurios pagaminta pakuotė, pakuotės gamybos procesą, bet ir apie tolesnį pakuotės panaudojimą – perdirbimą. „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė pataria prisiminti, kad tiesiausias kelias nuo atliekos iki žaliavos yra pakuočių atliekų rūšiavimas. Pavyzdžiui, visos stiklinės pakuotės, kurios atsiduria rūšiavimo konteineryje, yra perdirbamos. Tuo tarpu į mišrių atliekų konteinerius išmetamos pakuotės ne visada lengvai atskiriamos iš bendro atliekų srauto, todėl dažnai jų kelionė baigiasi sąvartyne.
Lietuvos pašto Darnumo projektų vadovė Guoda Lomanaitė pataria pakuotės tvarumą vertinti kompleksiškai: „Turime atsižvelgti į jos gamybos procesą, pavyzdžiui, kiek energijos suvartota, kiek šalutinių gamybos produktų atsirado, kokios buvo panaudotos medžiagos, galiausiai, ar pakuotė pagaminta iš perdirbtų medžiagų, kurios užtikrina viso gamybos ciklo žiediškumą, ar medžiagos naudojamos pirmą kartą. Svarbios ir pakuotės savybės, kurios lemia jos gyvavimo ciklą, t.y., kiek kartų ją galėsime panaudoti – vieną ar kelis, taip pat – ar galėsime pakuotę perdirbti“.
Tvarumas naudingas verslui
Siūlant siunčiamas prekes verslininkams vis svarbiau tampa pateikti tvarias alternatyvas. Klientai neretai renkasi pardavėją atsižvelgdami į jo draugiškumą gamtai. A. Burbaitė patarė atrasti „aukso vidurį“ – kaip sunaudojant kuo mažiau pakavimo medžiagų išlaikyti pakankamą pakuotės kokybę ir apsaugoti pakuojamą produktą.
Gamintojams kol kas nėra reikalavimo keisti pakuočių medžiagą, tačiau dabar tvarkymo įkainiai perdirbamai ir neperdirbamai pakuotei skiriasi, tad, galbūt, dalis gamintojų planuoja keisti, ar jau keičia pakuotes.
„Kiek tenka kalbėtis su gamintojais, dažnai nėra lengva pakeisti sunkiai perdirbamas pakuotes kitomis, nes pati pakuotė naudojama ne tik produktui laikyti, tačiau turi ir kitų funkcijų, pavyzdžiui, dažnai nuo pakuotės priklauso produkto galiojimo laikas, skonio ir kvapo išlaikymo savybės, taip pat svarbu, kad pakuotės medžiaga „nemigruotų“ į maisto produktą, būtina, kad pakuotė atitiktų transportavimo sąlygas. Pavyzdžiui, jei malta kava būtų pakuojama į popierinę pakuotę, ji, tikėtina, greitai prarastų kvapo ir skonio savybes, tad jos galiojimo laikas būtų itin trumpas, todėl tektų daug kavos utilizuoti, reikėtų žymiai dažniau vežti, vyktų daug intensyvesni logistikos ir paskirstymo po parduotuves procesai“, – sakė „Žaliojo taško“ atstovė.
G. Lomanaitė pritarė, kad prekybininkams svarbu atkreipti dėmesį į pakuotės kiekius, ar nėra perteklinės pakuotės, galbūt galima ją sumažinti nepakenkiant reikiamoms savybėms.
„Atkreipčiau dėmesį į tai, ar pakuotė pagaminta iš perdirbamų ar perdirbtų medžiagų, kad vartotojas galėtų ją panaudoti dar kartą arba perdirbti. Transportavimui nemažiau svarbu rinktis kompaktišką pakuotę, tokiu būdu rizika pažeisti prekę sumažėja, ir nėra generuojamos papildomos šilumos efektą sukeliančios dujų emisijos dėl dydžio“, – kalbėjo Lietuvos pašto atstovė.
Lietuviai rinktųsi tvarią pakuotę, bet variantų trūksta
Vartotojų sąmoningumas ir žinios tvarumo srityje auga, dažniau priimame aplinkai draugiškesnius pasirinkimus, o kalbant apie pakuotės tvarumą, svarbus ir gamintojo, ir prekybininko, ir vartotojo vaidmuo – visi turime įdėti indėlį, kad efektyviai naudotume resursus ir pakuotės netaptų bereikalinga šiukšle. G. Lomanaitė pabrėžė, kad plastiko pakuotės vis dar naudojamos, tačiau joms atsirado daugiau alternatyvų – aktyviau naudojamos organinio pluošto pakuotės, popieriaus gaminiai ar monopakuotės.
„Šiuo metu net 80% visų Lietuvos pašte parduodamų siuntų pakavimo priemonių yra iš perdirbtų medžiagų – tokiu būdu siuntas galima pakuoti ne tik saugiai, bet ir rinktis aplinkai draugiškas priemones. Tarp tvarių pakavimo priemonių asortimento yra ir iš 100% perdirbto popieriaus pagamintos siuntų dėžės, iš krakmolo pagamintos užpildo granulės ar kartono drožlių užpildas“, – apie tvarias galimybes pasakojo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad Europos šalyse egzistuoja daugkartinio naudojimo pakuotės, kurias vartotojai grąžina ir jos iš naujo panaudojamos kitoms siuntoms. Tokios schemos veikia Prancūzijoje, Belgijoje, Austrijoje ir Suomijoje, tačiau Lietuvoje plačiai naudojamų tokio tipo pakuočių kol kas nėra.
2021 m. „Trivium Packaging“ ir „Boston Consulting Group“ atlikta apklausa parodė, kad apie 70 proc. respondentų būtų pasirengę mokėti daugiau už produktą, kuris būtų įpakuotas tvariu būdu. Panašios tendencijos vyrauja ir Lietuvoje – dar 2019 m.
Pokyčių jau siekiama ir valstybiniu lygmeniu. 2020 m. 14 Europos valstybių, tarp kurių yra ir Lietuva, pasirašė savanorišką Europos plastiko paktą, siekiantį išspręsti vienkartinio plastiko pakuočių ir gaminių vartojimo keliamas problemas.
Valstybės pasiryžo skatinti plastiko naudojimo mažinimą, produktų iš jo pakartotinį naudojimą ar perdirbimą. Tai reiškia, kad tvarių pakuočių poreikį ateityje skatins ne tik pirkėjų lūkesčiai, bet ir politiniai sprendimai, kurių ignoravimas gali grėsti įvairiomis nuobaudomis.
Kaip sumažinti CO2 pėdsaką?
Labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į medžiagas, iš kurių pagaminta pakuotė bei naudoti, tarkime, mažiau lipnios juostos, bet ir į siuntos gavimo galimybes. Kai kuriais būdais pristatoma siunta mažina asmeninį CO2 pėdsaką, tad padėti gamtai galima net tokiu, regis, menku pasirinkimu.
Lietuvos pašto atstovė norintiems sumažinti savo CO2 pėdsaką patarė pirmiausiai įvertinti, ar siunčiami daiktai pakuojami į tinkamo dydžio pakuotę – kompaktiškas įpakavimas padeda nesiųsti „oro“ ir nereikia daug užpildų.
„Užuot rinkęsi burbulinę plėvelę, oro pagalves, plastiko ar putplasčio užpildus, galime rinktis perdirbtus ar perdirbamus užpildus, pagamintus iš kartono, granules iš krakmolo, panaudoti senus laikraščius ar žurnalus, audinio atraižas. Taip pat nereikėtų visos siuntos padengti lipnia juostele. Svarbu rinktis tinkamą pristatymo būdą, pavyzdžiui, į paštomatus pristatomos siuntos palieka mažesnį pėdsaką nei kurjerių atvežamos tiesiai į namus“, – sakė pašnekovė.
Taip pat svarbus tuščių ertmių užpildymas pakavimo medžiaga. Daiktų stabilumą dėžėje galima užtikrinti renkantis gofruotą kartoną, vatą, medžio drožles, šieną. Kita alternatyva – vyniojamas pakavimo popierius – universali, tvirta, atspari plyšimui, keliems sluoksniams perdengti naudojama medžiaga. Ji dažniausiai jau yra pagaminta iš perdirbto popieriaus, o ją naudoti verta ir dėl gero kainos bei kokybės santykio.