Lietuviai vis dažniau perka internetu – augimo nesustabdė net infliacija: pasakė, kokios prekės populiariausios

„Jeigu tavęs nėra internete, tavęs nėra visai“ – frazė, tinkanti ne tik paslaugų įmonėms, bet ir parduotuvėms, siūlančioms įvairias prekes. E. komercija Lietuvoje piką pasiekė pandemijos metais ir nors po jos pastebėtas lėtėjimas, internetu vis dar apsiperka daugiau nei pusė šalies gyventojų. Kartu su virtualaus pirkimo augimu populiarėja ir paštomatai, kurie padeda prekybininkams pasiekti daugiau pirkėjų per trumpesnį laiką ir mažesnėmis sąnaudomis.

Paštomatų populiarėjimas auga

Paštomatai jau nebe pirmus metus yra vienas iš mėgstamiausių siuntų pristatymo kanalų Lietuvoje. Tai liudija ir statistika. Vien per LP EXPRESS paštomatų tinklą keliavusių siuntų skaičius pirmąjį šių pusmetį, lyginant su pirmu pernai metų pusmečiu, išaugo net 49 proc. Remiantis naujausia Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ataskaita, visoje Lietuvoje 2023 I pusmetį 58 proc. visų pašto siuntinių buvo pristatyti į paštomatus.

Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovės Deimantės Žebrauskaitės teigimu, paštomatų populiarėjimas tiesiogiai susijęs su besiplečiančia elektronine prekyba – gyventojams per paštomatus pristatomi patys įvairiausi internetinėse parduotuvėse įsigyjami daiktai. Taip pat vis daugėja privačių klientų, per paštomatus siunčiančių daiktus vienas kitam. Pastaraisiais metais paštomatai pradėjo populiarėti net kaip daiktų pasaugojimo erdvės.

„Paštomatams visoje šalyje sparčiai populiarėjant, kartu plečiasi ir jų naudotojų geografija. Pastebime, kad šios paslaugos naudas vis dažniau įvertina ir mažesnių miestelių gyventojai. Atsižvelgdamas į šias tendencijas, Lietuvos paštas nuolat tankina savo tinklą, o paštomatai vis dažniau atsiranda tose vietovėse, kur iki šiol jų nebuvo visiškai. Šiuo metu paštomatus turime daugiau nei 100 gyvenviečių visoje Lietuvoje, o apie 97 proc. siuntų gavėjus pasiekia jau kitą darbo dieną po išsiuntimo“, – sako D. Žebrauskaitė.

Siuntos siunčiamos dažniau

Iš viso pirmąjį šių metų pusmetį visoje Lietuvos siuntų rinkoje pervežtų paštinių siuntų kiekiai paaugo 5 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Verslai taip pat vis dažniau diegia elektroninę prekybą, kad pasiektų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkas.

Duomenų agentūros duomenimis, pernai Lietuvoje, elektroninę prekybą vykdė beveik pusė (46,2 proc.) vidutinių ir trečdalis (34,9 proc.) mažų įmonių. Lietuvos elektroninės prekybos rinka auga, vis daugiau įmonių diegia elektroninės prekybos sprendimus ir konkuruoja skaitmeninėje erdvėje. Prognozuojamas Lietuvos el. komercijos augimas ateinantiems 5 metams – vidutiniškai 13 proc. per metus.

Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė Patricija Reut aiškina, kad el. parduotuovės turėjimas, padeda Lietuvos įmonėms pasiekti potencialius klientus ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje: „El. komercija verslo plėtros pradžioje gali būti optimalesniu pasirinkimu resursų prasme – reikia mažiau darbuotojų, laiko ir išteklių tam, kad, pavyzdžiui, įmonė pradėtų prekybą JAV rinkoje. Žinoma, e. prekyba skatina pardavimų augimą, generuojamos didesnės pajamos, įmonėje kuriamos naujos darbo vietos, didėja Lietuvos žinomumas pasaulinėse rinkose“.

Populiariausios internete – mados prekės

Virtualiai lietuviai perka pačias įvairiausias prekes, tačiau pandemija pakoregavo įpročius. Pasak D. Žebrauskaitės, matyti, kad apsipirkimai internetinėse parduotuvėse tebeauga, tačiau šis augimas yra gerokai sulėtėjęs, lyginant su pandeminiu laikotarpiu. Jo metu egzistavę ribojimai, apsunkinę fizinės prekybos būdus, visuomenę privertė išbandyti e.parduotuves – jeigu 2019 m. Lietuvoje bent kartą e.parduotuvėse apsipirko 48 proc. gyventojų, tai 2022 m. šis rodiklis siekė jau 60 proc.

Anot Inovacijų agentūros atstovės, Lietuvos e-komercijos platformose didžiausia pardavimų dalis atiteko vaikų, laisvalaikio ir sporto prekių kategorijai – jų bendra apyvarta sudarė apie 217 mln. eurų. Antroje vietoje – rūbai ir mados prekės, trečioje vietoje – maistas, medicinos ir higienos prekės.

E. komercija išlieka stabili

Nepaisant e-komercijos lėtėjimo tam tikros nišos vis populiarėja. Viena iš jų – šviežio maisto pristatymas – pasidarė ypač aktuali pandemijos laikotarpiu ir nuolat auga toliau.

„Galima drąsiai teigti, kad pasibaigus karantinui, 2022 m. e.komercijos augimas sulėtėjo, bet išliko nuoseklus, o reguliarūs apsipirkimai internete tapo norma didelei daliai pirkėjų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Verslo konsultacijų bendrovės „PwC“ 2022 m. birželį pristatytas tyrimas parodė, kad 90 proc. pirkėjų visame pasaulyje sako, jog per artimiausius šešis mėnesius internete planuoja pirkti tokiu pat dažniu kaip iki šiol, arba net dažniau“, – sakė Lietuvos pašto atstovė.

Pandemijos metu įvestas karantinas ir tradicinės prekybos apribojimai įmonėms sukėlė nemažai įššūkių. Norėdamos tęsti savo veiklą daugelis jų atrado e-komercijos sektorių ir taip prisidėjo prie jo plėtros. Ypatingai ženklus kilimas buvo fiksuojamas maisto, namų apyvokos, sporto ir biuro prekių srityse. Tačiau po pandeminės e-prekybos euforijos, 2022 m. pastebėtas e-prekybininkų pajamų sumažėjimas.

„Lietuvos el. prekybos eksportas, nepaisant ekonominių iššūkių, vertinant siuntų skaičiumi, kuris parodo e-prekybos mastą – auga. Per 2023 m. pirmą pusmetį Lietuvos e-prekybos eksportas vertinant siuntų skaičiumi paaugo 13 proc., o eksportas į ES šalis – 17 proc. Pagrindinės eksporto rinkos: JAV (20 proc.), Vokietija, Prancūzija, Italija ir Didžioji Britanija. B2C sudaro didžiąją dalį Lietuvos el. prekybos – apie 70 proc.“, – detalizavo P. Reut.