Jeigu dukra ar anūkai perims verslą su noru ir entuziazmu, geriau nebus
„Verslo kūrimui įtakos turėjo laikmetis – Sovietų Sąjungos griuvimas. Pradžia tikrai nebuvo lengva – ir gamyba stojo, ir įmonę teko uždarinėti, ir kitą atidarinėti, bet medienos sektorius visuomet mane labai domino ir štai šiame versle sukamės daugiau nei 25 metus“, – sako įmonės vadovas V. Grigaitis.
Jis sako, kad tai nebuvo paveldėtas šeimos verslas, viską kūrė nuo nulio, bet tikisi, kad verslas liks šeimoje – šiandien įmonėje dirba dukra, turi anūkų, gal jiems patiks. Pačiam norisi ir pailsėti, bet šiandien matydamas neblogą perspektyvą mano, kad dar reikia padirbėti.
„Nors tikiuosi, bet, visgi, į šeimos verslą žiūriu liberaliau, nes manau, kad kiekvienas gyvenime turi savo pasirinkimus ir daug priklauso nuo situacijos, gebėjimų, noro, nes kartais būna tradicijos, kad ir prievarta gaunasi, kai vaikai nenori tėvų kurtoje veikloje suktis, o reikia, ir bando išlaikyti verslą šeimoje. Esu tikras, kad turi vaikai patys pasirinkti, ką nori veikti savo gyvenime. Tai jų kelias ir primygtinai primetinėti savo kelią nėra gerai. Taip pat procesai sudėtingėja, reikia vis daugiau profesinių žinių, kvalifikacija turi būti vis aukštesnio lygio. Darbas turi patikti, būti įdomus, o jei tik iš reikalo ir prievartos dirbti, tai nieko nesigaus.
Iš kitos pusės bet kuris vadovas, jeigu yra ne iš šeimos, jis tiesiog atlieka savo darbą, yra samdomas žmogus, kuris niekad neturės 100 proc. atsidavimo. Tad jeigu yra galimybė įvesti į verslą šeimos narį, ar palikti vaikams, kurie priima bei dirba su entuziazmu, noru, užsidegimu, tai, be abejo, toks variantas pats geriausias“, – mano V. Grigaitis.
Lietuviai su savo verslumu ir darbštumu turėtų būti pirmaujantys
Verslininkas sako, kad tuomet verslą pradėjo nuo miško ruošos, pjovė medieną ir pradžioje gan primityviai gamino, bet kuo toliau, tuo labiau procesai sudėtingėjo, vis daugiau naujų technologijų atsirasdavo.
„Labai sunku palyginti verslą, koks jis buvo prieš tuos daugiau nei 25 metus ir šiandien, nes jau vien kokiu tempu vyksta skaitmenizavimo procesai, tai čia jau niekaip nepalyginama. Kai pradėjome, tai dirbome su kalkuliatoriais, šiandien yra dirbtinis intelektas, atsivėręs visas pasaulis, kur galima komunikuoti su bet kuria šalimi bet kuriame pasaulio krašte. Tik reikia tai išnaudoti. Mes visur kur tik įmanoma diegiame dirbtinį intelektą, skaitmeniname procesus. Bendraujame su užsienio partneriais, tai jie pastebi, kad Lietuva vis dar atsilieka šiuose procesuose, pernelyg daug naudojame darbo jėgos.
Bet manau, kad mes, lietuviai, tikrai esame verslūs žmonės ir kaip mus bespaustų, keistų sistemas, mes randame kelią ir išeitis. Visi šiandien eina į pasaulines rinkas, bet mes savo darbštumu, atkaklumu turėtume būti vieni iš pirmaujančių toje pačioje Europos Sąjungoje“, – neabejoja V. Grigaitis.
Jeigu anksčiau neįsileisdavo į parodas, tai dabar patys kviečiasi
„Pradėdami medinių namelių segmentą, labai daug dalyvaudavome parodose, akcentavome vaikišką tematiką, išties daug aplankėme, bet būdavo tokių atvejų, kai didžiosios kompanijos mūsų net neįsileisdavo, didelėse parodose buvo labai sunku prasibrauti. Kažkada viena stambių vokiečių platformų irgi mūsų nepriėmė, bet šiandien neabejoju, kad būtų visai kitas požiūris.
Bet ką parodė pandemija. Ji mums leido su visa elektronine prekyba nekreipti dėmesio į tuos didžiuosius ir eiti savo keliu. Ir mes išties labai stipriai paaugome per pandemiją, kito kelio nebuvo, su didmenininkais praradome kontraktus, užsakymus ir reikėjo kažkaip išgyventi. Ir pasirodė, kad kai išeini į tinklą, į platformą, ir pats priiminėji sprendimus, pats ieškai kelių, galvoji kaip pateikti produktą, kad jis vartotojui būtų priimtinesnis, tai žymiai geresni rezultatai gaunasi. Šiandien situacija kurioziška ir su tomis pačiomis parodomis – dabar jau patys mus kviečiasi“, – šypsosi V. Grigaitis.
Jaunoms kompanijoms, norinčioms įeiti į užsienio rinką, jis pataria, visų pirma suprasti apie savo produktą, jo kokybę ir aktualumą. Daug ką lemia pateikimas, kainodara. Didelės platformos pastebi perspektyvias mažas įmones ir įsisukama savaime. Bet, žinoma, kad reikia padirbėti, kad būtum pastebėtas.
„Prieš kokius 10 metų parodoje atkreipiau dėmesį, kad po truputį didieji prekybos centrai pradėjo mažinti savo pardavimus, parduotuvės pradėjo užsidarinėti, ypatingai, tai pasijuto pandemijos metu ir po jos. Didieji pamatė, kad atsiranda nauja prekybos platforma, kuri yra priimtinesnė, paprastesnė, lengvesnė. Tad, kas nuėjo el. prekybos keliu, kaip pavyzdžiui „Amazon“, kuris pirmauja, tam sekasi geriau, tiesiog reikėjo susirasti tiekėjus, kurie galėtų tokiose platformose kokybiškai pateikti produktus ir įmonei plėsti asortimentą.
Labai daug priklauso nuo to, ką pardavinėji ir kur, nes jeigu didžiuosiuose taškuose kritimai, tai mes gerus rodiklius turime dėl to, kad plečiamės ir su mažesnėmis platformomis. Šiandien pagrinde pardavinėjame savo produkciją Europoje. Gyventojų kiekis, kuris norėtų produkto, yra didelis, tik reikia juos pasiekti, o ne visi ieško „Amazon“ ar kitose didelėse platformose ir parduotuvėse, yra ir mažesnių, ir jos irgi suveikia puikiai, tik reikia atrasti“, – pastebi V. Grigaitis.
Likučių neturi, Lietuvos rinka per maža, geriausi šioje srityje – estai
„Esame dirbę su IKEA, gaminome tam tikrus subproduktus, matėme, kad norint turėti sėkmės rodiklius, reikia įdiegti tam tikras technologijas ir sistemingai padirbėti pradžiai siauroje nišoje. Šiandien mes padarome šimtus gaminių per dieną ir mums Lietuvos rinka jau yra per maža, mes neišgyventume“, – sako pašnekovas.
V. Grigaitis sako, kad dažnai į jį būna kreipiasi kompanijos, kurios supirkinėja produktų likučius, tai jie šios paslaugos negali teikti, nes jų neturi, nes jų gaminiai visi parduodami – vieni daugiau, kiti – mažiau, priklauso ir nuo šalies, investicijų į reklamą, bet visi parduodami – tiek nauji gaminiai, tiek senesnės kolekcijos,
„Šiandien dienai esame paleidę naują gaminių seriją, kurią, kaip ir kitus mūsų gaminius galima rasti puslapyje timbela.com. Reaguodami į klimato kaitą susiradome amerikiečių gaminamą plokštę smart. Jinai pagrįsta tuo, kad mediena susmulkinama ir žaliavos panaudojama 99 proc. Jeigu mes gaminame medinius sodo namelius iš dailylenčių, tai faktiškai sunaudojame apie 40-50 proc. medienos, visa kita nueina į pjuvenas, kurą ir panašiai. Gaminant namelius iš tokių plokščių, mes galime du kartus daugiau pagaminti gaminių iš tokio pat kiekio medienos. Tai yra naujovė Europoje. Šie gaminiai stipriai paplitę JAV ir jeigu mes juos išsuksime, tai 2–3 metų laikotarpyje turėtume paaugti dvigubai ar trigubai. Panašu, kad taip ir bus“, – tikisi įmonių grupės vadovas.
Į klausimą, kas yra didžiausi konkurentai, V. Grigaitis atsako, kad vienareikšmiškai tai yra estai, jie labai toli į priekį nuėję šiame segmente ir iš esmės medienos sektoriuje, kur eina protingai ir kryptingai.
„Estai pirmauja, po jų skandinavai – suomiai, švedai, norvegai, jie turi kokybiškos medienos ir gamina gerai, bet kas liečia konkrečiai medinius namelius, tai estai stipriausi. Yra stiprių ir lenkų, ir vokiečių kompanijų. Rinka šiandien labai įtempta ir konkuruoti tenka nuolat. Tikrai nėra lengva, ypatingai paskutiniais metais, kai yra pasikeitimų, kai vyksta karai. Turi intensyviai dirbti, kad išgyventumei. Šie metai jaučiasi nelengvi medienos sektoriuje, štai Norvegijoje yra bankrutuojančių kompanijų, kritusios apimtys. Versle iš esmės niekad nebūna ramu, jei tik pasidaro, tai jau lauk kažko blogo. Ir jokiu būdu negalima sustoti, ateity, panašu, irgi bus daug permainų. Ir žinoma, svarbiausiai turi gaminti tai, ko reikia klientui, nes gali pagaminti geriausią produktą, bet jei jis netiks, nepatiks, tai liksi už borto“, – įsitikinęs V. Grigaitis.