Iš 100 kilogramų pardavė vos 10
Iš pradžių prie Audriaus eksperimentų prisidėjo sesuo Aurelija Varnė, kuri broliui dar pirmojo karantino metu padėjo grybiena įskiepyti kelis tūkstančius rąstelių. Prie darbščios komandos prisijungė ir Aurelijos vyras Tomas, kuris tuo metu kaip tik ieškojo perspektyvių sričių, į kurias galėtų investuoti, tad nusprendė surizikuoti grybų pasaulyje.
Šeimai sudėjus visas turimas santaupas, taip pat pinigus, gautus iš kitų verslų pardavimo, gimė prekės ženklas – „MISHKAY“ (liet. „MIŠKAI“), Lietuvoje geriau pažįstamas „Pjaunu grybą“ vardu, siūlantis išskirtinius ir dar gana menkai pažįstamus funkcinius grybus bei jų produktus dviejuose fiziniuose taškuose Vilniuje ir Kaune bei internetinėje parduotuvėje pjaunugryba.lt. Kaip pasakoja T. Varnas, nuo pat verslo pradžios šeima apie Lietuvos rinką galvojo mažai – jų tikslas visada buvo eksportas, todėl ir prekės ženklas „MISHKAY“ buvo kuriamas būtent šiam tikslui.
„Nors daugelį grybų, iš kurių yra gaminami mūsų produktai, galima rasti ir Lietuvoje, mūsų šalyje jie yra labai reti, dažniausiai saugomi ir įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Didesniais kiekiais funkciniai grybai auga kitose klimato juostose, o norint juos užauginti reikia specialių klimatinių sąlygų: drėgmės, slėgio, tam tikro deguonies ir CO2 santykio, kuris yra tik to grybo natūralioje aplinkoje, tad kuo daugiau pradėjome lįsti į mišką, tuo sutikome daugiau medžių. Pradėjome nuo tų grybų, kuriuos užsiauginti buvo lengviausia – kreivabudžių, Shiitake (liet. valgomasis dantenis) ir kitų“, – sako pašnekovas.
Verslininkas atvirauja, kad pradžia šeimos verslui tikrai nebuvo sėkminga. Pirmą kartą į „Benedikto turgų“ Vilniuje jie nusivežė 100 kg šviežių grybų, tikėjosi, kad juos visus pirkėjai kaip mat iššluos. Tačiau nutiko priešingai. Šeima pardavė 10 kilogramų, iš kurių pusę nupirko draugai. Likusi dalis nugulė kompostinėje arba buvo sudžiovinta. O ir pats grybų auginimas nėra pati lengviausia užduotis. Kaip pasakoja T. Varnas, grybams labai svarbi sterili aplinka, mat bet kokia kito grybo spora, pavyzdžiui, pelėsio – gali sugadinti visą derlių.
„Tad teko ir vis dar tenka išmesti krūva lėšų, jeigu kažkas nepasiseka. Žinių sėmėmės savarankiškai, skaitydami literatūrą, mokslinius straipsnius, tyrimus, daug padėjo ir „Youtube“. Tačiau mums, galima sakyti, pasisekė, nes savo kelyje sutikome Matą, kuris yra chemikas, mikologijos mokslų doktorantas, dirbęs prie „NASA“ projekto – grybienos auginimo skystoje terpėje. Matas sutiko prisijungti prie mūsų komandos, kurti produktus, kurie iš tikrųjų veikia.
Taip subūrėme svajonių komandą. Joje – mūsų veidas Aurelija, kuri prieš tai dirbo vienoje didelėje gamykloje kokybės vadove, ji yra perfekcionistė ir darboholikė, kuriai svarbi kiekviena smulkmena, inžinierius-konstruktorius Audrius, taip pat chemikas, mikologas, mokslo pasaulio atstovas Matas ir aš – verslo žmogus, kurį žino kaip vieną geresnių skaitmeninės rinkodaros specialistų Lietuvoje. Dabar dar prisijungė ir „Tesonet“, kurių žinios ir patirtis, kalbant apie tarptautines rinkas, yra neįkainojamos“, – pasakoja pašnekovas.
Konkurentų, kaip sako jis, taip pat netruko atsirasti, tačiau iš karto pabrėžia – šeima į juos nežiūri.
„Todėl, kad tiek lėšų, kiek esame investavę mes, suburti tokią komandą, kurią turime, vargu, ar kas sugebės. O ir mūsų tikslas nėra Lietuva – mes orientuojamės į didžiausius ir geriausius pasauliniu mastu. Aišku, mėgėjiškai grybų užsiauginti ir „užpiltinę“ pasigaminti gali kiekvienas – tai nėra raketų mokslas, greičiau liaudies išmintis. Greitu metu planuojame pristatyti ir grybų auginimo namuose rinkinius, tad grybų galės užsiauginti kiekvienas“, – šypteli jis.
Gamins sveikatai naudingus papildus
Kaip pasakoja ir pats T. Varnas, pagrindinis šeimos tikslas yra visai ne šviežių, džiovintų ar grybų desertų ir kitų gaminių pardavimai – jie turi kur kas ambicingesnį tikslą. Jau nuo pat verslo pradžios šeima svajoja gaminti medicininius maisto papildus iš savo pačių užaugintų grybų. Tačiau, kaip aiškina pašnekovas, iki tol reikia dar daug ką nuveikti.
„Tik 0,0004 proc. visų pasaulyje esančių grybų yra vadinami funkciniais, t. y. jie atlieka tam tikrą funkciją: suteikia energijos (Kordicepsas), mažina stresą (Reishi, liet. tikrinis blizgutis), apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio (Čaga, liet. beržo juodgrybis), skatina nervų augimo faktorių – NGF (Lion's mane, liet. liūto karčiai), mažina cholesterolio rodiklius (Maitake, liet. kuokštinė grifolė, ausiagrybis), ir t.t. Mūsų tikslas ir yra auginti būtent juos, o didžioji dalis jų yra ir itin skanūs kulinariniai grybai, todėl, kol mokėmės juos auginti, tobuliname ir mokomės maisto papildų gamybos procesų, sertifikuojamės, grybus reikia kažkur realizuoti, tad pasiūlėme juos žmonėms. Aišku, jeigu susidomėjimas jais išliks, šviežios produkcijos iš lentynų neišimsime.
Kaip jau minėjau, užsienio rinkos buvo planas A. Lietuva, ypač žmonės, kurie ateina su mumis susipažinti mugių metu, bendrauja su mumis per socialinius tinklus, yra puiki terpė išsiaiškinti, kokie klausimai kyla žmonėms, kas jiems aktualu ir įdomu. Gyvas bendravimas yra kur kas naudingesnis nei grįžtamasis ryšys, tarkime, iš „Amazon“ ir „Ebay“ atsiliepimų. Tai leidžia mums tobulinti produktą iki tol, kol tvirtai nuspręsime, kad jis yra geresnis nei esantis užsienyje, kadangi konkurencija ten visiškai kita. Vakarų pasaulyje grybų produktai yra itin populiarūs, o kai kurie žinomiausi rinkos dalyviai yra pažengę labai toli – gamyboje dirba daug profesorių, mokslų daktaro laipsnį turinčių žmonių“, – aiškina pašnekovas.
Tad Vilniaus rajone šeima stato ir modernų grybyną, gamybos patalpas ir, svarbiausia – laboratoriją, padėsiančią realizuoti svajonę gaminti papildus. Kaip aiškina T. Varnas, sprendimą statyti laboratoriją lėmė kelios priežastys. Pirmoji yra ta, kad reikiami tyrimai veiksmingiems papildams gaminti yra brangūs, o didžiosios dalies jų Lietuvoje niekas ir neatlieka, išskyrus universitetus. Su pastaraisiais šeima jau pradeda bendradarbiauti: Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centre šiuo metu atliekami tyrimai su jų ekstraktais. Be to, T. Varnas pabrėžia, kad šeimos tikslas yra gaminti papildus iš pačių užaugintų grybų, tačiau čia dar laukia labai ilgas kelias, o ypač – piniginiu atžvilgiu: investicijų į gamybos patalpas ir įrengimus reikia išties didelių.
„Čia svarbu paminėti, ir mes visuomet esame atviri, kad didžioji dalis mūsų produktų gaminami atskirose gamyklose, skirtingose šalyse, o mes užtikriname jų kokybę. Pavyzdžiui, kadangi nepasitikime kiniška produkcija, grybus perkame iš kolegų ūkininkų skirtingose Europos šalyse, tačiau jų yra vienetai, mat 90 ir daugiau procentų grybų atkeliauja iš Kinijos. Tuomet juos siunčiame į kitą gamyklą kitoje Europos šalyje, kur jie apdorojami, tada į trečią gamyklą, kur produkcija yra sukapsuliuojama. Skirtingi grybai, skirtingi procesai, sertifikatai, tyrimai. Pavyzdžiui, beržo juodgrybis apskritai yra surinktas Baltijos, Skandinavijos šalių miškuose, todėl procesas vėl kitas.
Mielai darytume viską Lietuvoje, tačiau vis dar esame maži ir tik po truputį išlipame iš šeimos verslo batų. Pavyzdžiui, nei Lietuvoje, nei Latvijoje neradome kapsuliavimo įmonės, kuri galėtų sukapsuliuoti mūsų produkciją – per dideli minimalūs užsakymo kiekiai, per didelė kaina ir t. t., todėl tenka važinėti po parodas visoje Europoje, pažindintis su kolegomis, semtis žinių ir kartu nuveikti kažką gero.
Galbūt verta paminėti, kad Europoje įmonių, kurios gamintų papildus iš savo užaugintų grybų, mūsų žiniomis, yra tik dvi. Mūsų tikslas būti trečia, nors grybų papildų pardavėjų yra šimtai. Šiuo metu vis dar esame ir dar ilgai būsime investavimo etape. Norint užauginti visas populiariausias funkcinių grybų rūšis ir jas paversti maisto papildais mums dar trūksta septynženklių sumų. Beje, jokių paramų ar subsidijų nesame gavę“, – sako jis.
Pašnekovas taip pat priduria, kad jau praktiškai metus komanda gyvena ir be atlyginimų – viskas, ką uždirba, keliauja atgal į statybas, tyrimus, sertifikatus, naujus produktus.
„Kaip ir iš bet kurio kito pradedančio verslo, apčiuopiamos grąžos artimiausius keletą metų nesitikime. Svarbu sukurti produktą, kuris iš tiesų veikia, gebėti pasiūlyti jį už konkurencingą kainą. Tuomet viskas bus gerai“, – šypsosi T. Varnas.
Lietuvoje – per daug biurokratijos
Pašnekovas taip pat atvirauja, kad verslo eigą gamyboje ir prekyboje apsunkina ne tik finansiniai iššūkiai. Bene didžiausias stabdis yra biurokratinės kliūtys: įvairūs žurnalai, leidimai, sertifikatai, pildymai, tikrinimai, ženklinimai, vietiniai ir Europos Sąjungos (ES) reglamentai, kurie skiriasi kiekvienoje šalyje. Todėl, kaip sako jis, šiandien prie „popierių“ ir dokumentacijos šeima praleidžia didesnę laiko dalį nei prie pagrindinio darbo.
„Kartais susiduriame su tokiomis kliūtimis, kad nuleidžiame rankas ir nusprendžiame tiesiog nedaryti. Neatmetame galimybės išsikelti į palankesnę jurisdikciją – Jungtinę Karalystę, Olandiją ar panašiai, kur verslui sudarytos palankesnės sąlygos, gerokai mažiau biurokratinių kliūčių pažangioms, naujoms verslo sritims. Tą jau yra padarę keletas Lietuvos pluoštinių kanapių produktų gamintojų. Pavyzdžiui, norėjome pretenduoti į žemės ūkio ES paramą, kadangi grybai yra priskiriami žemės ūkiui, iš principo jie yra prilyginami pomidorams ar bulvėms. Mums buvo pasakyta, kad 50 proc. mūsų turimos žemės ūkio paskirties žemės turi būti apsodinta žemės ūkio kultūromis, kas iš esmės yra kosmosas, kadangi mes į pusę hektaro galime investuoti nors ir pusę milijono, o iš vieno aro užauginti tonas grybų, tad nusprendėme tiesiog nepretenduoti ir viską daryti savo lėšomis.
Kitas pavyzdys – kadangi vis ieškome įvairių grybų panaudojimo būdų, greičiausiai pirmi Lietuvoje išvirėme valgomojo dantenio grybų alų. Gaminame vienoje alaus darykloje, tačiau didmeninės prekybos nepradėjome, nes tiesiog pritrūkome vietos kriauklėms. Mažmeninei prekybai reikalinga kriauklė, gamybai reikalinga kriauklė, didmeninei prekybai taip pat reikalinga kriauklė ir nesvarbu, kad ta kriauklė-praustuvas yra už pusės metro ir šiai veiklai ji apskritai nėra reikalinga – alaus statinės tiesiog būtų siunčiamos tiesiai į kavines, barus, tačiau pagal reikalavimus reikia dar vienos, papildomos kriauklės. Papildoma veikla – papildoma kriauklė, o vietos tiesiog fiziškai nebėra. Tas pats su gamybos stalais, įvairiais kitais baldais – viskas griežta ir reglamentuota. Molėtai yra mažas miestelis, tinkamų patalpų nuomai yra mažai, atskiro sandėlio šiam tęstiniam produktui nuomotis nenorėjome, todėl šiame etape taip pat nusprendėme tiesiog nedaryti.
Bet kuriuo atveju, galime tik pagirti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Utenos ir Molėtų skyrius, kurie tikrai noriai padeda ir konsultuoja, o ir patys stengiamės laikytis visų įmanomų reglamentų, nors jų šiai dienai, kalbant apie verslo aplinką, ypač smulkaus, yra gerokai per daug. Ir čia mes niekuo neišsiskiriame iš kitų: mugių metu susipažįstame su daugybe nuostabių, smulkių prekeivių – vienas kuria nuostabius fermentuotus produktus, kitas užsiima vaistažolėmis, trečias gamina kokybišką kanapių aliejų, bet visi negali plėstis dėl tų pačių biurokratinių kliūčių ir tas labai liūdina. Mes, kita vertus, turime tvirtą investuotojų užnugarį, esame jauni ir ryžtingi, tad neabejoju, kad visas kliūtis įveiksime“, – pasakoja su verslo plėtra dirbantis T. Varnas.
Patarimai, kaip gaminti funkcinius grybus
Paklaustas, kodėl net ir skeptiškai nusiteikę prieš šiuos gurmaniškus grybus turėtų juos valgyti bei kaip reikėtų juos ruošti, kad naudos sveikatai būtų daugiausiai, o ir skonis nustebintų skeptikus, pašnekovas dalijasi keliais patarimais.
„Didžioji dalis mūsų grybų yra ruošiami kaip baravykas, tiesiog kepami ant sviestuko, geriausia – lydyto „Ghee“. Grybų nereikia apvirti, plauti, lupti ar kitaip apdoroti prieš kepant ar verdant. Skoniai iš tiesų išskirtiniai – valgomojo dantenio skonis primena baravyką, tačiau yra unikalus, liūto karčių skonis yra visiškai kaip mėsos – kažkas panašaus į vištieną, karališka kreivabudė primena kalmarą. Skoniai iš tiesų įvairūs ir skirtingi, aišku – viskas priklauso ir nuo kulinaro.
Bet kuriuo atveju, naudos sveikatai termiškai apdorotame, šviežiame grybe yra mažai – didžioji dalis naudingų medžiagų suyra puode ar keptuvėje, todėl, jei grybus renkatės medicininiais tikslais, rinkitės džiovintą, maltą grybą, o geriausia – maisto papildus, kadangi paprastai sumaltame džiovintame grybe didesnė dalis naudingų medžiagų bus uždaryta chitine, kurio žmogaus virškinimo sistema nesuvirškina ir tų medžiagų neišlaisvina, būtinas specialus ekstrahavimas – tai gali būti karštas vanduo, alkoholis, t.y. tai, kas padėtų suardyti chitino molekulę ir tas medžiagas išlaisvintų“, – pataria T. Varnas.
Tad pasiteiravus, galbūt sveikiausia grybus vartoti būtent maisto papildų forma, T. Varnas pabrėžia, kad kaip ir su bet kokiais maisto papildais, čia taip pat persistengti nereikia, nors jie iš tiesų gali būti naudingi bene kiekvienam žmogui. Anot pašnekovo, šie grybai turi labai skirtingų funkcinių savybių – nuo imuniteto iki atminties gerinimo, streso mažinimo, energijos skatinimo, onkologijos ir kitų ligų profilaktikos.
„Maždaug 1 proc. žmonių gali būti alergiški grybams, reikia daryti pertraukas ir nevalgyti jų dažnai. Grybai taip pat gali stipriai aktyvinti imunitetą, todėl reikia būti atsargiems, sergant autoimuninėmis ligomis. Taip pat grybai skystina kraują. Viena vertus – gerai, kadangi mažėja trombų susidarymo rizika, infarktų, insultų tikimybė, kita vertus – reikia būti atsargiems, jeigu yra kraujo krešėjimo problemų.
Kai kurie grybai (Chaga, Reishi) gali mažinti kraujospūdį, todėl jie nerekomenduojami tiems, pas kuriuos jis per žemas. Žodžiu, kaip ir su bet kuriais kitais maisto papildas, reikia žinoti, kam ir kodėl jums jų reikia, susirinkti visą reikiamą informaciją ir tik tuomet nuspręsti, ar reikia jums to, ar ne, o geriausia yra pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku – mes tai kartojame nuolatos”, – pokalbį užbaigia jis.
Balsuoti už mylimiausią el. parduotuvę gyventojai kviečiami už 30 sąraše pateiktų e.parduotuvių, kurios buvo atrinktos iš daugiausiai sykių nominuotųjų pirmajame rinkimų etape. Rinkimuose e.parduotuvės pagal lankomumą yra suskirstytos į tris kategorijas – mažas, vidutines ir dideles. Atiduoti savo balsą už favoritus galima iki rugsėjo 29 d.