Kokia buvo jūsų įsikūrimo istorija?
Istorija prasidėjo dar 2008 metais, kai sukūręs elektroninę parduotuvę pirmuosius kelerius metus pats mikroautobusu vežiojau prekes klientams. Didysis augimas prasidėjo daug vėliau, kai su kolegomis išsigryninę savo verslo modelį pradėjome jį atkartoti kitose Europos šalyse. Šiuo metu dirbame 17 užsienio šalių, o mūsų prekyba už Lietuvos ribų sudaro daugiau nei 90%.
Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriate dirbdami baldų sektoriuje Lietuvoje bei užsienyje?
Sektorius tampa vis labiau konkurencingas, o ekonominė situacija šiuo metu nėra pati palankiausia. Tai labiausiai jaučiame šalyse, kur mūsų rinkos dalis – didesnė. Stengiamės šį laiką išnaudoti skirdami daugiau dėmesio plėtrai rinkose, kur turime daugiau potencialo augti.
Kaip vertinate dabartinę baldų sektoriaus konkurenciją lyginant didelius bei smulkius verslus?
Galiu komentuoti tik apie elektroninės komercijos dalį, kur matome, jog rinka konsoliduojasi ir konkurencija vis didėja – per pandemiją daug didelių įmonių, prieš tai rimtai neinvestavusių į elektroninę prekybą, pradėjo vis daugiau dėmesio skirti šiai sričiai, taip sukeldamos marketingo kaštus kitiems verslams. Nors mažesniems verslams darosi vis sunkiau įeiti į konkurencingą rinką, tačiau matome daug gerų pavyzdžių kai sėkmingai pradedama veikla siauresnėje nišoje.
Už kiekvieną iš „Baldai1“ įsigytą prekę pasodinate po medį, kur juos sodinate ir kiek iš viso jau pasodinta?
Vykdome kelias medžių sodinimo programas. Pagrindinė „Trees for the future“ programa orientuota į mažiau išsivysčiusias Afrikos šalis, kur medžiai ne tik sprendžia aplinkosaugos, bet ir gyventojų skurdo problemą – su šia programa jau finansavome daugiau nei 1.3 mln medžių pasodinimą. Stengiamės sodinti medžius ir šalyse, kuriose dirbame: pavyzdžiui, Lietuvoje su „Myliu mišką“ programa jau esame pasodinę virš 10 tūkstančių medžių.
Šiuo metu eksportuojate prekes į keliolika šalių, kaip pasirenkate kryptis ir ar planuojate plėsti šį sąrašą?
Nors teorija tam turbūt prieštarautų, tačiau nedarome didelių rinkos tyrimų ir manome, kad geriausias būdas ištirti rinką – tiesiog bandyti. Kiekvienais metais pradedame dirbti vis naujose šalyse ir dažnai – nesėkmingai. Dažnu atveju, išmokę klaidas, po kelių metų grįžtame ir bandome vėl. Šiemet esame suplanavę pradėti dirbti dar 3 naujose rinkose – tai nuolatinis mokymosi procesas, kurį stengiamės padaryti vis efektyvesnį.
Turite įvairių pasiūlymų klientams, pavyzdžiui, apmokėjimą tik gavus prekes, pinigų grąžinimą, net jei prekė – kokybiška, dėl ko klientai kreipiasi dažniausiai, kas labiausiai pasiteisina?
Labiausiai pasiteisina sąžiningumas ir nuoširdus rūpinimasis klientu, ypač popardavinimiame procese. Visi darome klaidų ir negalime jų visiškai išvengti, tačiau visada operatyviai ir sąžiningai stengiamės jas išspręsti kliento naudai. Gaila, bet to dar kartais pasigendu pas kitus pardavėjus internete, kurie suinteresuoti tik bet kokia kaina parduoti prekę.
Pernai reikšmingai finansiškai prisidėjote prie akcijos „Radarom“, kokias kitas socialines iniciatyvas vykdote?
Dažniausiai mūsų socialinės iniciatyvos smulkios, nematomos, bet pastovios – kiekvieną savaitę dovanojame baldus įvairioms organizacijoms ir šeimoms, kurioms reikia pagalbos, arba vietoje įprastų verslo dovanų partnerių ar kolegų vardu remiame vieną ar kitą socialinį projektą.
Gavote tarptautinės meilės apdovanojimą, kaip manote, kuo išsiskiriate iš kitų eksportuojančių Lietuvos verslų?
Nemanome, kad esame kažkuo geresni, džiaugiamės, kad Lietuvoje vis daugiau globaliai dirbančių ir eksportuojančių, ypač aukštos pridėtinės vertės paslaugas ar prekes siūlančių, verslų. Manau, kad Lietuva yra puiki šalis verslo pradžiai ir darbui, tačiau norint augti – reikia galvoti globaliai.
Kokia jūsų įmonės tvarumo politika, galbūt įgyvendinote pokyčių šioje srityje?
Pokyčiai, susiję su tvarumu, niekada nesibaigia ir manome, kad esame tik ilgo kelio pradžioje. Nuolat matuojame ne tik finansinius rezultatus, tačiau ir poveikį aplinkai, mūsų klientų ir kolegų pasitenkinimo rodiklius (NPS, eNPS) – pastarieji mums tiek pat svarbūs, kaip ir finansiniai rodikliai. Yra daug vietų, kur turime pasistengti, tačiau tikime, kad tos pastangos – prasmingos. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje daugėja įmonių, galvojančių apie tvarumą – ne tik aplinkosauginėje ar socialinėje srityse, bet ir vis daugiau dėmesio skiriančių verslo etikai bei skaidrumui.
