– Norėdama artimiau pažinti jūsų įkurtą indų ir virtuvės aksesuarų elektroninę parduotuvę „Gražu net mėlyna“, pradėjau nuo pačiame puslapyje esančio jūsų prisistatymo. Iš to supratau, kad galimai visa ko „kaltininkas“ yra latte puodelis iš Danijos. Gal galite plačiau papasakoti apie savo verslo pradžią ir idėjos įkvėpėją?
– Iš tikrųjų viskas ir prasidėjo nuo latte puodelio. Prieš kokį dešimtmetį mėlynom rožytėm puoštas porcelianinis puodelis be ąselės atsirado mano namuose ir tapo kiekvieno ryto draugu bei nuotaikos sukėlėju geriant kavą. Tada dirbau įdomų ir daug jėgų bei energijos reikalaujantį darbą ir tik rytai buvo mano.
Kai pradėjau dažniau važinėti į Daniją dėl šeimos verslo, prieš vienas Kalėdas užsukau į mažą Holbeko parduotuvėlę ir pamačiau tos pačios kolekcijos dubenėlius sriubai. Atsimenu, tada vyrui pasakiau, kad man šių dubenėlių reikia ir tai bus Kalėdų dovana man. Tada jis dar pasijuokė, kad namuose turiu kalnus indų, o užuot norėjus deimantų ar aukso vėl prašau bliūdukų!
Prasidėjus pandemijai teko likti namuose ir tuo metu netikėtai atėjo mintis, kad man reikia atsarginio latte puodelio. Pradėjau jo ieškoti ir Lietuvoje neradau. Taip viskas ir prasidėjo – nuo latte puodelio paieškos.
– Ar tada galvoje ir užgimė mintis apie internetinį verslą?
– Kadangi viskas prasidėjo nuo mano puodelių kolekcijos papildymo ir tas sumanymas užgimė pandemijos metu – tai nelabai buvo pasirinkimų. Viskas uždaryta, viskas persikėlė į elektroninę erdvę, todėl natūraliai ir atėjo mintis išsinuomoti elektroninę parduotuvę savo pomėgiui, meilei ir darbui.
– Kas buvo sunkiausia pradėjus internetinį verslą? Ar kada buvo momentų, kai tiesiog norėjosi nuleisti rankas?
– Sunkiausia buvo išmokti pakuoti dūžtančius daiktus. Bet įvaldžiau šį darbą, man regis, puikiai. Mano siuntos nėra tobulos dėžutės su melsvais kaspinėliais, bet viena mano klientė juokėsi, kad galėčiau siųsti Faberžė kiaušinius tokioje pakuotėje ir jie pasiektų bet kurią šalį saugūs.
Pakuoju labai saugiai, nes dūžis – tai finansinis nuostolis man ir emocinis nuostolis pirkėjui, nes jam reikėtų laukti, kol atsiųsiu naują daiktą.
Visa kita man yra džiaugsmas, nors plėsti klientų ratą – labai sudėtinga, kai aplinkui tokia didžiulė pasiūla, kai viskas mirga, šaukia, blizga reklamom. Manau, kad tik tai, jog netrokštu uždirbti dešimčių tūkstančių, neleidžia nusvirti rankoms.
Aš darau tai, kas man labai patinka. Man atrodo, kad aplink buriasi žmonės, kurie ieško tikrumo, kuriems svarbu, kad pardavėjas būtų sąžiningas, kad jis mylėtų ir mėgtų tą, ką parduoda. Galų gale kad pats gertų iš porcelianinio puodelio ryto kavą ir jo virtuvėje kabotų kolekcinis rankšluostukas.
– Ar turite pagalbininkų, kurie jums padeda vystyti verslą? Juk turite ne tik elektroninę parduotuvę, bet ir rengiate kompozicijas Kaišiadoryse, aktyviai buriate „Gražu net mėlyna“ bendruomenę socialinėje erdvėje.
– Aš esu viena visuose postuose – ir idėjos autorė, ir e. parduotuvės prižiūrėtoja, ir fotografė, ir tekstų rašytoja, ir prekių priėmėja, ir pakuotoja, ir marketingistė. Tik buhalterę samdau. Viskas, ką žmonės gauna, yra pačiupinėta mano rankų, todėl nėra kam perkelti atsakomybės. Tai, kaip man sekasi, priklauso tik nuo manęs.
Jei būčiau žinojusi, kad prieš mane tą patį bandė daryti kiti ir jiems nepavyko – tada tikrai būčiau nuleidusi rankas, bet nežinojau ir ėmiausi savo sumanytą viziją paversti tikrove. Čia kaip pasakoj apie kurčią varlę – visi aplink rėkia, kad nepavyks varlėms užlipti ant stulpo. Nepavyko toms, kurios nebuvo kurčios! Esu labai dėkinga moteriai, kuri man parašė, kad irgi bandė daryti tą, ką darau aš, ir kad ji džiaugiasi, jog man pavyko geriau.
Kaip jau minėjau, pagrindinius darbus padarau viena, bet man atrodo, kad turiu tūkstančius pagalbininkų. Mano feisbuko grupėje esantys žmonės, daugiausia moterys, man padeda savo gerumu, palaikymu, rekomendacijom. Jos tarsi garantija ir įvertinimas, kad jei kas labai norėtų patikrinti, kas tas GRAŽU NET MĖLYNA, užtektų apsilankyti tokio paties pavadinimo grupėje ir viskas taptų aišku.
Susiformavo tarsi maža grožio mylėtojų bendruomenė. Ji pamažu plečiasi, išlaikydama labai teigiamą atmosferą. Dalis moterų tapo mano draugėmis ir aš galvoju, kad man labai sekasi, nes senstant susirasti draugų tampa sudėtinga, o aš tik plečiu ir plečiu tokių žmonių ratą.
– Jūsų asortimentas labai platus – nuo įvairaus tipo indų iki namų aksesuarų. Kaip atsirenkate, ką pasiūlyti pirkėjams? Galbūt galite įvardinti, koks asortimentas labiausiai domina jūsų klientus?
– Asortimentas tikrai labai platus ir kad jis būtų mėgiamas reikia labai daug įdirbio. Mūsų tauta vis dar turi paliktų nepritekliaus ir gražių dalykų stygiaus randų. Bent jau mano karta yra išmokyta labai taupyti – ne tiek dėl skurdumo, o dėl to, kad gauti gražų daiktą buvo labai sudėtinga. Mes norim taupyti, todėl kas gražiausia dažnai pasiliekam svečiui.
Tas lūžis ir suvokimas, kad nėra geresnės akimirkos už dabar – ateina lėtai. Jaunimas kitoks – jie greiti, žingeidūs, mėgaujasi gyvenimu ir nesupranta, kaip galima gailėti pasitiesti gražų durų kilimėlį.
Visai kitaip žiūrima į porcelianą – vyresni žmonės džiaugiasi, kad turės kokybišką daiktą ir vertina jį, nes porcelianas nesibraižo, puikiai plaunasi, visad atrodo tarsi naujas. Čia ne keramika, kuri iškart įgauna naudojimo žymeles. Todėl jei žiūrėčiau į viską labai tiesmukai – atvežčiau tik indus, nes juos perka ir vertina dėl patvarumo ir puikios išvaizdos, praktiškumo ir grožio. Bet man labai patinka tekstilė. Dievinu nėriniuotas servetėles, stalo takelius, medvilnines staltieses, pagalvėlių užvalkalus, gražius virtuvinius rankšluostukus, prijuostes. Todėl kaskart, kai gaunu užsakymą, kuriame yra norų, susijusių su tekstile, džiaugiuosi, nes suprantu, kad dar vieni namai taps jaukesni.
O savo pirkėjams siūlau tai, kas man labai gražu, nes tik tai galiu nuoširdžiai pristatyti. Ir, manau, kad juos domina tas asortimentas, kuris patinka man.
– Svarbu paminėti ir tai, kad „Gražu net mėlyna“ klientai ir mylėtojai jus Kaišiadoryse gali aplankyti ir siūlomą asortimentą pačiupinėti ne tik akimis, bet rankomis. Ar daug sulaukiate norinčių?
– Kaišiadoryse turiu 90 kvadratų sandėlį, kurį mano klientės vadina indų namučiais. Jame turiu ir ekspoziciją – priimu tik tuos žmones, kurie susitaria su manim, kad nori apsilankyti, nes nuolat ten nebūnu.
Dažniausiai atvyksta tie, kam labai svarbu pačiupinėti porcelianą, tekstilę, pažiūrėti, kaip realiai atrodo daiktai. Žinoma, per šiuos metus susiformavo šiltesnis santykis su tais, kuriems norisi bendravimo – susitariam laiką susitikimui ir dažnai jis virsta pasiplepėjimu, persikeliančiu į mano namų terasą, arbatos gėrimu ir pyragų valgymu.
Yra įvairiausių žmonių – vieniems reikia šilto kontakto, kiti mėgsta pirkti elektroninėje parduotuvėje be jokio kontakto. Vieni parašo šiltus žodžius, gavę siuntą, kiti tyliai grįžta periodiškai pasipildyti savo namų indaujas. Stengiuosi niekam nepiršti savo bendravimo būdo ir džiaugiuosi visais atvykstančiais gyvai ar perkančiais internetu kone anonimiškai.
– Ar nebuvo minčių įkurti fizinę parduotuvę ar tokio tipo erdvę, kaip šiuo metu yra Kaišiadoryse, didesniame mieste, kur galbūt jūsų siūlomos prekės būtų pasiekiamos platesniam klientų ratui?
– Kaišiadorys yra labai gera vieta: centras tarp didmiesčių. Kadangi mano indų namučiai prie pat geležinkelio stoties – tai visus kviečiu atvykti traukiniu, apžiūrėti grožius, išsirinkti, ką supakuoti ir įdėti į šalia esantį paštomatą, kad siuntą pasiimtų savo mieste. Žinoma, juokauju, apie tokią galimybę. Dar nėra buvę, kad atvykusieji nenorėtų visko vežtis su savimi – daiktai labai gražūs ir juos palietę žmonės tiesiog įsimyli.
Dideliam mieste yra labai daug įvairių gražių parduotuvių. Man atrodo, kad dalis šarmo ir yra tame, kad mažas sandėliukas su ekspozicija Kaišiadoryse pritraukia tuos, kurie vertina asmeninius santykius ir šiltą bendravimą bei dėmesį, o jei žmogus nelinkęs kontaktuoti – tai visada gali rinktis elektroninėje parduotuvėje.
– Negaliu nepaklausti apie jūsų elektroninės parduotuvės pavadinimą. Iš tiesų pavadinimas „Gražu kaip mėlyna“ yra tarsi pats skaniausias saldainis lūpose, kurio negali nenorėti paragauti. Toks romantiškai švelnus. Kokia jo istorija? Ar tai reiškia, kad jūsų siūlomame asortimente dominuoja mėlyna spalva?
– Nuo senų laikų man labai patinka indai su mėlynais raštais. Mano pirmasis latte puodelis irgi su mėlynom rožytėm.
O pavadinimo šaknys slypi pokalbyje su drauge. Kai su ja telefonu kalbėjom galvodamos, kaip pavadinti šį „projektą“, aš juokais pasakiau – GRAŽU NET MĖLYNA. O ji tarstelėjo: „O! Labai gerai – įsimintina!“ Norėjosi lietuviško pavadinimo, kurį būtų lengva atsiminti.
Tačiau asortimente tikrai ne vien mėlyni indai. Šiuo metu kasdienės serijos „Alice“ indų rasite net 27 spalvų. Margos kolekcijos dažnai būna įvairių spalvų. Pavasario/vasaros sezono metu naudojama daugiau marinistinių motyvų.
Kad pradedantiems kelionę po porceliano pasaulį būtų paprasčiau save apriboti – visad pasiūlau žiūrėti į margų kolekcijų apvadus – jie tarsi sufleruoja, kas su kuo puikiausiai dera.
Yra moterų, kurios renkasi tik tas kolekcijas, kurių puodeliai ar dubenėliai turi gėlytes viduje. Yra tokių, kuriems svarbu, kad puodelis būtų su ąsele. Kitiems svarbu, kad viskas būtų vienoda, bet vis dažniau pasitaiko pasirinkimų, kai atsiribojama nuo skaičiaus šeši. Tuomet aš dažnai klausiu, kiek šeimoje narių, ir jei paaiškėja, kad keturi – labai dažnai nepardavėjiškai patariu pirkti 4 lėkštes, o ne 6. Kartais sugundau pasirinkti ir skirtingas, nes aš pati taip darau – mano namuose visos porcelianinės lėkštutės skirtingos.
– Jūs ir pati užsiminėte, kad indų ar namų dekoro pasiūla yra didelė. Iš tiesų turbūt neužtektų rankų pirštų, jeigu imtumėmės skaičiuoti tokį asortimentą siūlančias elektronines parduotuves. Ar jūs pati jaučiate konkurenciją ir ar sunku dalyvauti jūsų pasirinktoje rinkoje?
– Apie konkurenciją negalvoju. Man atrodo, kad konkurencija nėra didelis variklis, kai dirbi vienas. Čia turėtų būti komandinis užsiėmimas. Tiesiog mėgaujuosi savo darbu, džiaugiuosi, kai ateina naujų pirkėjų, jaučiuosi padirbėjus, kai pristačius žmonėms „Gražu net mėlyna“, jie pamilsta danų kompanijos porcelianą, tekstilę, susižavi ir leidžiasi į linksmą ir praktišką grožio kelionę.
– Beje, ką aš pastebėjau apsilankiusi jūsų feisbuko puslapyje „Gražu net mėlyna“, tai estetikos natūralumą, nuoširdumą. Kaip manote, kas jūsų verslui suteikia išskirtinumo?
– Man atrodo, kad išskirtinumo suteikia patys indai – kad ir kokios margos kolekcijos bebūtų, jos turi kažką tokio. Gal tai daniškas hygge, gal tai Prancūzijos pilyse rasti raštai, kuriais dekoruojamos kolekcijos, gal tas tvirtumas ir subtilumas viename. O gal tiesiog paprastumas – kasdienis naudojimas, be didelio pompastiškumo, be ypatingų ir įmantrių pateikimų, kaip Jūs ir sakote – natūralumas.
Nuotraukos, kurias talpinu feisbuke, yra iš mano kiemo, terasos ir namų. Jas fiksuoju tada, kai susiruošiu parašyti tekstą. Gal tai nėra didelė teigiamybė, bet nenaudoju jokių filtrų ar fotošopų. Viską pateikiu taip, kaip yra: be makiažo ir pudros. Nebent su cukraus pudra ant kepinių.
Nežinau, ar kitos indų ir namų tekstilės parduotuvės turi tokį gerbėjų ratą, bet aš jaučiuosi ypatinga, kad turiu tiek daug nuostabių stebėtojų ir dalyvių. Aš einu atvira širdim link jų ir atgal gaunu tą patį. Gal čia ir yra tas vienintelis išskirtinumas, kurio negalima nusipirkti.
