Jūsų verslo idėja gimė po to, kai jus apvogė, gal galėtumėte papasakoti plačiau?
Kelerius metus gyvenau Anglijoje, buvau emigrantė, studijavau ir dirbau restorane. Nusprendus sugrįžti visam laikui į Lietuvą (tai buvo prieš didžiąsias metų šventes), tik įsidarbinus Lietuvoje, vykau su sese į „Akropolį“ pirkti artimiausiems žmonėms dovanų. Kaip šiandien atsimenu, kad tik nusiėmus visą pirmąją lietuvišką algą, iškart mane apvogė – vagys ištraukė piniginę su visais pinigais. Teko suktis iš padėties, nes nenorėjau nuvilti artimųjų. Visą gyvenimą aš meilę reikšdavau ne žodžiais, o dovanomis. Pasakiau sau, kad dovanų vis tiek bus! Ir taip gimė pirmoji prekė, kurią, kaip dovaną, sukūriau artimiesiems – „Kopikta draugė tai normali“ kojinės. Visiems labai patiko, ne tik artimiesiems, ir tai tapo „viral“ (populiariu, aut. past.) dalyku Lietuvoje. Nuo to viskas ir prasidėjo. Visa kita klostėsi savaime.
Ilgai verslą vystėte viena, kodėl ir kas lėmė sprendimą priimti daugiau žmonių?
Pirmuosius porą metų viską vykdžiau tik aš viena. Valandų neskaičiavau, net elektroninės parduotuvės veiklos iš pradžių nebuvo. Visus užsakymus priimdavau „Facebook“ žinutėmis, užtrukdavau labai daug laiko bendraujant, kad uždirbčiau keletą eurų už kojinių porą. Kol galiausiai vyras taip pradėjo pykti, kad grįžtu tik naktimis, jog privertė ieškoti pagalbos – pirmojo darbuotojo. Nors dar labai ilgai jam vis tiek palikdavau tik pačius lengviausius darbus, kaip, pavyzdžiui, dėžučių lankstymą.
Kokias klaidas padarėte verslo pradžioje, kurios suteikė svarbiausias pamokas?
Sakyčiau, kad visas verslas vyko sklandžiai ir savaime. Gal dėl to, kad neturėjau jokių lūkesčių – tai ir nusivylimų nebuvo. Dirbame jau 7 metus ir kiekvienais metais paaugame, kaip verslas. Didelių nesėkmių tikrai nebuvo, o tokių, kad iškart atsiminčiau, kad būtų užstrigę – irgi nesugalvoju. Tad, greičiausiai, jei ir buvo klaidelių bei pamokų, jos buvo pakankamai smulkios.
Kokie didžiausi iššūkiai kyla užsiimant elektronine prekyba Lietuvoje?
Didžiausias iššūkis yra maža rinka. Mūsų šalis tikrai nedidelė ir jeigu atmetus senjorus, vaikus, žmones su gana mažomis pajamomis ir palikus žmones, kurie mėgsta rengtis ypač stilingai, viso labo lieka tik maža pyrago dalis nuo ir taip mažos šalies imties. Tad tik šį vienintelį apribojimą galiu įvardinti.
Kaip vertinate dabartinę internetinės prekybos konkurencinę aplinką Lietuvoje?
Kai kuri savo privatų prekės ženklą, konkurencinė kova netampa tokia aktuali, kokia ji būtų, jei prekiautume prekėmis, kurios yra randamos daugelyje elektroninių parduotuvių. Greičiausiai, mūsų atveju konkurencija randasi tik tuo aspektu, kad žmogus tuos pačius pinigus gali pasirinkti išleisti kažkur kitur ir tai – nebūtinai tik drabužiai (pavyzdžiui, maistas, vakarėliai ar prekės namams). Nes žinučių, kad „labai norėčiau, bet negaliu sau leisti“ gauname tikrai bene kasdien. Juk dauguma atliekamų pinigų kiekvieną mėnesį turime ribotą kiekį.
Jūsų prekės – paprastos, tačiau tuo pat metu – išsiskiria iš kitų spalvingumu bei originalumu, ar nuo pat verslo pradžios lietuviai pamilo šią idėją?
Tikrai taip, nuo pat verslo pradžios klientai su džiaugsmu priimdavo kiekvieną mano, kaip įkūrėjos, sukurtą produktą. Stengiuosi jų nenuvilti ir pristatyti vis daugiau drabužių, kurie praskaidrintų dieną ar būtų tinkami dovanoti bei skleisti gerą nuotaiką mūsų kartais gana liūdnoje šalyje (ypatingai žiemos periodu). Stengiuosi, kad kiekvienas drabužis ar aksesuaras turėtų gilesnę prasmę – kurtų gerą emociją, skleistų džiaugsmą nešiojant patiems, o kartais vien matant ir aplinkiniams.
Kaip išrenkate žodžius bei frazes, kurias perkeliate ant drabužių ir aksesuarų (taikote į soc. tinklų aktualijas, ieškote reliatyvių, kurias suprastų daugelis...)?
Sulig kiekvienais metais drabužių, kurie būtų paremti tik frazėmis, pas mus mažėja. Vis daugiau įsigali produktai, kuriuose yra tik prekės ženklas „KOPIKTA“. Dauguma klientų jau žino apie ką yra „KOPIKTA“ ir jaučia emocijas bei vertę nešiojadami šį prekės ženklą. O veiklos pradžioje visos frazės daugiausia buvo tos, kurios lydėjo mane paauglystėje. Visos „atėjo“ savaime, iš asmeninio gyvenimo. Smagu matyti, kad jos rezonuoja ir kitiems!
Pernai buvote išrinkta mylimiausia Lietuvos elektronine parduotuve, kaip manote, kas tai lėmė?
Neturiu jokių abejonių, kad tai lėmė nereali mūsų bendruomenė. Jie sugalvojo, kad mes turime dalyvauti šiame konkurse ir aš apie tai sužinojau tik prieš pat organizatoriams su manimi susisiekiant, kad laimėjome. Esu be galo dėkinga visoms „KOPIKTAFANS“ narėms, kurių grupėje jau yra beveik 9000!
Vietoje fizinės parduotuvės įrengėte savitarnos terminalą, ar šis žingsnis pasiteisino, planuojate terminalų plėtrą?
Jeigu atvirai, iš šio sprendimo tikėjomės geresnio rezultato, nes išėjo taip, kad jis konkuruoja su mūsų pačių elektronine parduotuve. Žmones dar reikia edukuoti apie šį apsipirkimo būdą. Tad kol kas dar stebime situaciją ir nepriėmėme sprendimo dėl terminalų plėtros.
Kokią įsivaizduojate internetinės prekybos ateitį, (galbūt fizinių parduotuvių nebeliks) ir kas laukia verslų, kurie šios paslaugos kol kas nesiūlo?
Manau, kad jau beveik nebeliko įmonių, kurios nesiūlo prekių nusipirkti nuotoliniu būdu. Galvoju, kad abi prekybos formos gali sėkmingai gyvuoti, nes žmonėms reikia ir to, ir to, priklausomai nuo situacijos, abu apsipirkimo būdai yra patogūs ir smagūs.