Bulvė yra vienmetis augalas. Jos stiebas yra žalias, šakotas, apaugęs prigulusiais plaukeliais. Apatinėje stiebo dalyje susidaro įvairios formos ir spalvos stambūs gumbai, kurie ir yra vadinami bulvėmis. Bulvių augalas žydi baltai, rausvai, melsvai violetiniai arba tamsiai mėlynai. Nukritus žiedams, užsimezga tamsiai žalios uogos. Tiesa, jos yra nuodingos.
Istorija
Istoriniai šaltiniai rodo, kad bulvės pradėtos auginti jau 10 tūkst. m.pr.Kristų Pietų Amerikos vakarinėje dalyje. Andų kalnuose gyvenančios indėnų tautos valgė įvairias bulvių rūšis. Jie jas virė, kepė, džiovino.
Manoma, kad XVI amžiaus 3-iame ketvirtyje į Pietų Europą bulves parvežė ispanas Francisco Pizarro, tačiau europiečių jos ypatingai nesužavėjo. Antroje amžiaus pusėje Frencio Dreiko vadovaujami piratai apiplėšė ispanų laivus ir šitaip bulvės pateko į Didžiąją Britaniją, kur rado savo gerbėjų. Dar vėliau - 1744 metais, kai Prūsiją užpuolė badas, karalius Frederick Didysis įsakė valstiečiams valgyti bulves. Būtent per Prūsiją bulvės pasiekė ir Prancūziją. 1775 metais Liudvikas XVI pakėlė grūdų mokesčius, dėl ko šoktelėjo duonos kainos. Buvo paskelbta, kad nereikia kovoti dėl duonos, o geriau valgyti bulves.
Iki XVIII amžiaus pabaigos bulvės paplito visoje Europoje.
Ragina valgyti kasdien
Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas pataria bulves valdyti kasdien, tačiau atkreipti dėmesį, kaip jas gaminate. „Bulvę geriausia valgyti išvirtą garuose. Tokiu būdu ji nepraras savo gerųjų medžiagų. Joje yra labai daug mineralinės medžiagos kalio, kuris reikalingas širdies veiklai, ir vitamino C“, - teigė mitybos žinovas.
Mitybos žinovas sako, kad vitamino C bulvėse daugiausia būna jas ką tik išvirus, tuomet jas ir reikėtų valgyti. Profesorius tikina, kad praėjus trims valandoms nuo išvirimo, vitamino C bulvėse sumažėja apie 50 proc. Jei vis tik esate keptų bulvių gerbėjas, R. Stukas pataria jas kepti orkaitėje, patepus skardos dugną aliejumi.
Anot mitybos specialisto, bulvė yra nekaloringas produktas. „Šiandien kalbėdami apie bulvę, nepriskiriame jos daržovių kategorijai, ją mes priskiriame krakmolingų produktų grupei. Net jei pažvelgtume į mitybos piramidę, pamatytume, kad bulvė vaizduojama prie grūdų, duonos, kruopų, bet ne daržovių, kadangi joje yra daug krakmolo“, – pasakojo prof. R. Stukas.
Panaudojimas ne maistui
1. Nedideliems nudegimams gydyti: ploną griežinėlį bulvės uždėkite ant nudegusios odos lopinėlio.
2. Antspaudams: prisiminkite savo vaikystę ir kartu su vaikais imkite bulvių antspaudų.
3. Sugeria druskos perteklių sriuboje: jei persūdėte sriubą – ne bėda. Įmeskite bulvių kubelius, kurie kaip mat sugers druskos perteklių.
Bottom of Form
4. Pajuodusiems paakiams: ne tik agurkas, bet ir bulvė atgaivina paakius ir nuima paburkimą.
5. Nuvalo dėmes nuo odos: jei skutote burokėlius ir jūsų pirštai liko raudoni, nevarkite, patrinkite su bulve ir kaip mat džiaugsitės rezultatu.
7. Išblizginkite sidabrą: patamsėjusį sidabrą patrinkite bulve arba įmeskite į vandenį, kuriame virė bulvės.
9. Trąša pelargonijoms: pabarstykite bulvių tarkių ten, kur pasodinote pelargonijas.
10. Rūdžiams panaikinti: patrinkite surūdijusią vietą bulve.
11. Pasigaminkite veido kaukę: sutarkuokite žalią bulvę, sumeskite tarkius į vandenį sumaišykite. Gautą masę dėkite ant veido ir palaikykite pusę valandos.
13. Galvos skausmui gydyti: jei skausmo šaltinis – per didelė įtampa, patrinkite smilkinius bulvių skiltelėmis.