– Papasakokite apie Maltos ordino pagalbos tarnybos (Maltiečiai) įkūrimą ir pradinę idėją.
– Maltos ordino pagalbos tarnyba (Maltiečiai) yra dalis seniausios labdaros organizacijos pasaulyje – Maltos ordino, teikiančio pagalbą vargstantiems net 120 šalių. Maltiečių grupė Lietuvoje įkurta 1991 m. spalį. Tikslas padėti labiausiai pažeidžiamiems ir skurdžiausiems Lietuvos gyventojams – seniems, vienišiems, skurstantiems, turintiems negalią suaugusiems ir stokojantiems vaikams.
– Kaip ta idėja keitėsi, bėgant metams, ir kokia ji yra dabar?
– Tikslai ir šiandien išlieka tie patys – padėti skurstantiems ir socialines problemas patiriantiems asmenims.
– Kiek išsiplėtė pats Maltos ordino pagalbos tarnyba per tiek metų?
– Kitais metais organizacija švęs veiklos 30-metį. Per tą laikotarpį maltiečių veiklos geografija išsiplėtė nuo 3 miestų iki 43, savanorių skaičius išaugo iki 1500.
– Žmonės Maltos ordino pagalbos tarnybą dažniausiai sieja su pagalba vienišiems senjorams, bet jūs turite vaikų dienos centrus, padeda neįgaliesiems. Papasakokite apie tai plačiau?
– Vyksta kasmetinės didžiosios akcijos: „Maltiečių sriuba“ – pagalba 2600 globojamų senelių Lietuvoje, taip pat prieš rugsėjį vyksta vaikų paramos akcija „Mažoj širdelėj – didelės idėjos“ – 17 maltietiškų vaikų dienos centrų, iš viso globojame apie 1200 vaikų. Turime jaunųjų maltiečių bendruomenę, kurią sudaro 500 jaunųjų savanorių vietovių visoje šalyje.
Bet yra ir veiklų, su kuriomis visuomenėje maltiečiai netapatinami – mažiau žinoma organizacijos veikla su neįgaliaisiais, darbas su jaunimu, jaunųjų mokyklų paramedikų programa, parama pabėgėliams, pirmosios pagalbos mokymai bei budėjimai renginiuose, kaniterapija specialiųjų poreikių turintiems vaikams, senjorų klubai ir senjorų dienos centrai.
Prieš 1,5 metų pradėjome dirbti pasirengimo ir ekstremalių situacijų valdymo veikloje. Ir pagalbos netruko prireikti pandemijos metu, kai situacija šalyje ekstremali, civilinės saugos savanorių komanda talkininkauja Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.
– Kada pradedate planuotis didžiųjų metų švenčių darbus?
– Didžiųjų metų švenčių darbus, t. y. senelių paramos akciją „Maltiečių sriubą“ planuojame ir ruošiame visus metus – buvusios akcijos įsivertinimas, ataskaitos, norimų tikslų įvardijimas, siužetų filmavimas, važinėjant po miestus ir miestelius, fotografavimas, senelių istorijos ir t.t.
– Kiek savanorių lanko senelius? Kiek jų aplankoma?
– Turime 1500 savanorių visoje Lietuvoje. Lankome su maistu ir globojame 2600 senolių.
– Maltos ordino pagalbos tarnybos vizitinė kortelė – maltiečių sriuba. Kaip ši idėja pasikeitė metams bėgant?
– Akcija „Maltiečių sriuba“ startavo 2006 metais ir šią idėją į Lietuva atnešė tuometis Maltos ordino ambasadorius Lietuvoje grafas Douglas Saurma. Apsilankęs sostinėje, džiaugėsi augančiu klestinčiu miestu, dideliais blizgančiais prekybos centrais, naujais automobiliais ir pasiūlė kreiptis į Lietuvos visuomenę rinkti lėšų iki tol Vokietijos maltiečių finansuotam projektui „Maistas ant ratų“. Prieš 15 metų akcijos „Maltiečių sriuba“ vyko 5 miestuose, dabar tai išsiplėtė ir šventiniai renginiai yra organizuojami net 40 Lietuvos vietovių. Šiemet maltiečiai „sriubą verda“ virtualioje erdvėje – rodome per LRT televiziją siužetus apie globojamus senelius ir kviečiame jiems aukoti trumpaisiais numeriais arba per puslapį maltieciusriuba.lt.
– Kaip pandemija ir karantinas pakeitė jūsų planus, darbus? Kokių saugumo priemonių bus imtasi, lankant senolius?
– Karantinas senjorus visiškai įkalino namuose. Maltiečiai karštą maistą veža, vykdo įsipareigojimus senoliams. Tik yra apribotas gyvas bendravimas. Sriuba ar maisto lauknešėliai pristatomi siekiant minimalaus kontakto, tai atliekama su apsaugos asmens priemonėmis. Iki karantino turėjome atvejų miestuose, kai senjorai ateidavo pasiimti maisto patys, dabar dėl riboto senolių judėjimo vežame jį – didėja žmogiškųjų išteklių ir transporto išlaidos.
Karštas maistas vežamas ar nešamas kaip įprasta – 2-5 kartus per savaitę pristatomas 1 litro talpos termosas su sriuba. Tuose miestuose, kur dėl karantino buvo uždarytos maltiečių sriubą virusios valgyklos, pereita prie maisto lauknešėlių. Į jį įeina sausi produktai, konservuotos sriubos, mėsos konservai, duona, vaisiai – iki 8 kg svorio maisto lauknešėlis savaitei.
– Papasakokite, kada pradėjote bendradarbiauti su Maxima?
– Su „Maxima“ partnerystė užsimezgė 2007 metais – lietuviškas prekybos tinklas prisidėjo organizuojant antrąją „Maltiečių sriubą“.
– Kaip Maxima prisideda prie jūsų darbų/idėjų?
– Tradiciškai prekybos tinklas remia mums labai svarbią akciją „Maltiečių sriuba“. Šiemet „Maxima“ – pagrindinis akcijos rėmėjas. Kai mūsų dar nebuvo užklupusi pandemija, įmonės darbuotojai prieš didžiąsias metų šventes seneliams aukodavo kalėdines dovanėles, kurios būdavo išvežiojamos po visą Lietuvą.
Apskritai „Maximos“ ir maltiečių vaikų dienos centrų draugystė prasidėjo 2014 m., kai prekybos tinklas ėmė remti maltiečių įsteigtą Vilniaus vaikų dienos centrą. Ši graži tradicija vis dar išlaikoma ir šiuo metu yra remiamas Marijampolės dienos centras. Kiti maltietiški vaikų dienos centrai, o jų yra 17 visoje Lietuvoje, kartu su prekybos tinklo atstovais rengia „Vaikų Velykėles”, kuomet vaikai iš skurdžiai gyvenančių šeimų apdovanojami margučiais, jų dažais, šventiniais skanumynais. Prieš rugsėjį vyksta maltiečių vaikų paramos akcija „Mažoj širdelėj – didelės idėjos”. Joje kasmet aktyviai dalyvauja „Maxima“ ir dovanoja vaikams mokyklinių, laisvalaikio ir buities priemonių.
Beje, „Maxima“ labai padėjo pirmojo pavasarinio karantino metu – užsidarius mums visiems namuose, pasirūpino, kad seneliai ir vaikai iš pažeidžiamų šeimų turėtų orias šv. Velykas, t. y. pasirūpino šventinio stalo vaišėmis.
– Kokių turite ateities planų?
– Sukurti Lietuvoje efektyvų socialinės pagalbos paslaugų tinklą. Viešųjų ryšių akcijomis atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į labiausiai pažeidžiamus žmones ir pagalbos jiems reikalingumą. Surinkti veiklius ir iniciatyvius savanorius ir nukreipti juos į pagalbą vargstantiems.