Dar 1934 metais pieno produktus gaminti pradėjusios „VILVI group“ atstovai pasidalino savo istorija bei planais, apimančiais ne tik CO2 emisijų mažinimą ar žalios energijos gaminimą. Įmonė didelį dėmesį skiria socialiniam aspektui bei darbuotojų gerovei, kurie įtraukiami į didesnių ilgalaikių tikslų įgyvendinimo strategiją.
„VILVI Group“ požiūris į tvarumą keitėsi tikriausiai taip pat kaip ir daugelyje didelių tarptautinio ar lietuviško kapitalo įmonių. Jei prieš gerą dešimtmetį kalbėta apie įmonės socialinę atsakomybę, planuoti rėmimo veiksmai, tai šiandien yra įvykęs esminis pokytis – tvarumas skverbiasi į visas verslo valdymo sritis ir tai nebėra tiesiog atskira planuojama veikla.
„Mūsų organizacijoje tvarumas suprantamas per ESG prizmę (ESG angl. Environment, Social, Governance), tačiau šiandien daugiausiai dėmesio skiriame socialinei sričiai – siekiame atsakingos darbdavystės, etiško veikimo tiek tarpusavyje, tiek su partneriais ar bendruomenėmis, darbuotojų kvalifikacijos vertinimo ir panašiai. Prieš gerą dešimtmetį nebuvo tiek diskusijų apie tai, kas yra atsakinga darbdavystė, žmogaus teisės, lygios galimybės, kai dabar tai tampa įprasta veiklos dalimi“, – sakė generalinis įmonės direktorius Gintaras Bertašius.
Aplinkosaugos srityje įmonė itin daug dėmesio skiria atsinaujinančios energijos projektams – nuosavoms saulės elektrinėms, energijos mainų technologijų diegimui. Inovacijos ir pažangios technologijos visada buvo grupės identiteto dalimi, tačiau pastaraisiais metais šioje srityje pasiektas ženklus proveržis.
G. Bertašius pridūrė, kad valdysenos srityje itin daug dėmesio skiriama pasirengimui naujiems tvarumo atskaitomybės standartams, kurie savo apimtimi kelia tikrai nemažai iššūkių daugumai Lietuvos įmonių: „Esame biržoje listinguojama bendrovė, tad su tvarumu susijusios naujai priimamos Europos Sąjungos direktyvos mus paliečia pirmiausiai. Nuolatinė šių pokyčių bei kintančių klientų lūkesčių analizė bei pasiruošimas kitokiam veikimui reikalauja daug laiko ir, beje, finansinių resursų. Siekiame, kad pokytis tvaresnio verslo link vyktų iš tikrųjų – būtų integruotas į verslo valdymą, tad turime veikti kantriai ir, deja, bet kartais lėčiau, nei norėtųsi“.
Didžiausi sunkumai pramonei – kintantys įstatymai
Pasak pašnekovų, Didžiausias iššūkis, kylantis pieno pramonės įmonėms, besistengiančioms dirbti tvariau – kintanti įstatyminė bazė – sparčiu tempu priimamos naujos Europos sąjungos direktyvos. Jos listinguojamoms biržoje įmonėms įsigalioja bene pirmiausiai. Nemenkas iššūkis pirmiems jas perprasti ir įdiegti veikloje, kai rinkoje dar nesusiformavusios kompetencijos jas išaiškinti. Šiuo metu aktyviai rengiamasi raportavimui pagal įmonių tvarumo ataskaitų rengimo direktyvą.
„Pagal šią direktyvą ne tik turėsime būti parengę vadovybės pranešimą už 2024 m., bet skelbiami tvarumo duomenys pirmą kartą turės būti ir audituoti. Nauji iššūkiai – tiekimo grandinių valdymas keliant aukštus tvarumo reikalavimus savo partneriams bei klimato neutralumo plano rengimas. Tai – naujos temos lietuviško kapitalo verslui, tačiau veikiame kantriai ir žingsnis po žingsnio žengiame vis toliau tvaresnės organizacijos keliu“, – kalbėjo tvarios veiklos vadovė Romena Devyžė.
Įmonė nemažą įdirbį padarė socialinėje srityje – suformavo atsakingos darbdavystės principus ir integruodami juos į vidinius procesus, siekia esminio, kokybinio valdymo pokyčio. Tai projektai, ar sprendimai, kurie nėra paprastai papasakojami ar perteikiami, tačiau įmonės valdyme reiškia organizacijos sveikatos garantiją.
Projektai ar pokytis, kurį lengviau perteikti – investicijos į atsinaujinančios energijos projektus. Ant daugumos gamyklų stogų statomos saulės elektrinės, kurios per metus turėtų pagaminti apie 1000 MWh elektros energijos. Nuolat vystomi energijos mainų projektai, siekiama sumažinti reikiamą energijos ar sunaudojamo vandens kiekio poreikį. Vykdomi pokyčiai, apie kurį reikės raportuoti netrukus. Taip pat matuojamos grupės narių CO2 emisijos bei siekiama artimiausioje ateityje paskelbti būsimus klimato neutralumo tikslus.
Darbuotojai pokyčius priima teigiamai
Bet kuriai žaliuoju keliu sukančiai įmonei itin svarbus darbuotojų įsitraukimas, mat pokyčiai juos paliečiai tiesiogiai. Taip pat jų kasdieniai įpročiai dažnai turi įtakos užsibrėžto tikslo sėkmei. G. Bertašius sako, kad Inovacijos jau seniai yra neatsiejama „VILVI Group“ dalis, galima sakyti, DNR, tad ir tvarumo sprendimai nėra naujovė darbuotojams: „Didžiausias pokytis, kurio siekiame – žaliųjų įgūdžių formavimas visose darbuotojų grandyse. Kiekvienas specialistas ar darbuotojas turi žinoti, kaip teisingai elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Svarbiausia, kad darbuotojai būtų motyvuoti siekti naujų žinių ir nebijotų keisti savo pačių įpročių. Turime puikių pavyzdžių, kai paprasti kasdieniai darbuotojų pasiūlymai virsta tvaresniais sprendimais visos grupės mastu, ar nelengvi projektai pademonstruoja rezultatą, kuris nustebina bei nudžiugina net didelius skeptikus“.
Pašnekovai tikina, kad šiuo metu ES direktyvų įgyvendinimas įmonei jau yra didelis žingsnis ir kelias, kurį reikia nueiti. Tai naujovė daugumai Lietuvos įmonių, reikalaujanti itin daug resursų ir tapusi pagrindiniu dėmesio objektu. „VILVI Group“ pagrindinė būstinė įsikūrusi Tauragės regione, čia veikia ir dauguma mūsų gamyklų. Tauragė siekia tapti vienu iš pirmųjų Europos miestų, tapsiančiu klimatui neutraliu. Bendradarbiaujame su savivaldybe, jaučiame atsakomybę tapti šios strategijos dalimi“, – sakė R. Devyžė.