Daugiau nei 200 įmonių Lietuvoje iškastinio kuro vartojimui transporto sektoriuje taria griežtą „ne“: politikai sprendimų priimti neskuba

Lietuva itin lėtai juda atsinaujinančių energijos išteklių transporto sektoriuje link. Didžioji dalis mūsų kasdien keliaujame iškastiniu kuru varomomis transporto priemonėmis. „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2022 metais vos 6,7 proc. visų degalų buvo „žalieji“. Šią situaciją užsimojo keisti iniciatyva „41 proc. mažiau naftos“, kuria siekiama būtent tiek procentų sumažinti naftos produktų vartojimą iki 2030 m., palyginus su 2021 m. lygiu.

Lietuvoje – daugiau automobilių, nei teises turinčių vairuotojų

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas aiškina, kad iškastinis kuras pirmiausiai kenkia mūsų sveikatai, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad iškastinio kuro vartojimas smarkiai kerta ir per mūsų pinigines.

„Mes išsiunčiame apie 6 mlrd. Lietuvos gyventojų, verslų ir viešojo sektoriaus pinigų į valstybes, kurioms nenorėtume persiųsti pinigų – ar tai būtų diktatoriškas Arabijos pusiasalis, ar prieš tai buvusi Rusija, ar dar kažkokios naftos nedemokratinės valstybės. Ir tai neskatina investicijų čia Lietuvoje, nes tie 6 mlrd. galėtų likti čia, pavyzdžiui, pirmadienį energetikoje turėjome istorinę dieną – po atominės uždarymo buvo pirma diena, kai Lietuva pasigamino daugiau elektros nei suvartojo. Tai reiškia, kad vietinės investicijos pagamino elektrą ir nereikėjo jos importuoti. O transporte šitie pokyčiai yra sudėtingiausi ir čia yra didelis iššūkis“, – teigia ministras.

Pasak jo, Lietuvoje ši problema itin lėtai sprendžiasi todėl, kad nesame naujų automobilių kraštas – šalyje gerokai daugiau naudotų, o ne naujų transporto priemonių. Kitaip tariant, lietuviai linkę perpirkti naudotus automobilius iš kitų Europos šalių ar netgi Jungtinių Amerikos Valstijų, o tokios transporto priemonės dažnai atvyksta su sugedusiomis išmetimo sistemomis, yra taršios ir nedraugiškos aplinkai. Netgi elektromobiliams, laikomiems šių dienų gelbėjimosi ratu, Lietuva dažniausiai tėra antrinė rinka.

„Tai mes atspindime tą mūsų perkamąją galią. Kadangi pas mus labai daug privataus transporto, mes turime netgi daugiau automobilių, nei yra vairuotojų, turinčių teises, – apie 1 mln. 800 tūkst., kai Vilniuje turime 500 viešojo transporto autobusų, troleibusų, tai automobilių yra 500 tūkst. Todėl mes turime daugiau žmonių skatinti vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiais, viešuoju transportu, nes privatų transportą pakeisti [į tvarias alternatyvas – aut. past.] labai brangu – į kiekvieną automobilį reikia investuoti daug privačios šeimos pinigų, todėl Lietuva atsiremia į tą didelių investicijų poreikį ir čia nėra greitų sprendimų“, – aiškina S. Gentvilas.

Prisijungė virš 200 įmonių

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, iniciatyvos „41 proc. mažiau naftos“ autorius Martynas Nagevičius pasakoja, kad idėja gimė maždaug prieš metus, kai asociacijų vadovai susirinko ir nutarė, kad transporto sektoriui reikia pokyčių.

„Kaip ir ministras minėjo, kituose energetikos sektoriuose lyg matome gerus pokyčius – šilumoje dujas pakeitė biokuras, elektroje matome augančius vėjo ir saulės elektrinių galingumus ir gamybą, tai transporto sektoriuje mes matome, kad viskas tik blogyn, blogyn ir blogyn kiekvienais metais. Asociacijos numatė siekti, kad bent jau įstatymu būtų nustatytas valstybės tikslas. Ir prasidėjo toks elementarus lobizmo uždavinys, bet vėliau prie tos iniciatyvos buvo prijungtos įmonės, kurios yra suinteresuotos.

Tai visų pirma, jungėsi elektromobilių įkrovimo kompanijos, elektromobilių gamintojai, biodegalų, biometano gamintojai ir vartotojai, viešojo transporto kompanijos, po to pradėjo jungtis logistikos įmonės, kurios atlieka žaliuosius pervežimus, tada pradėjo jungtis tų logistikos kompanijų užsakovai – dideli vardai, tokie kaip „Švyturys“, „Biržų duona“ ar „Vilkyškių pieninė“ – įmonės, kurios nori pasakyti, kad jos yra už tai, jog Lietuvoje būtų reguliavimas toks, kad jiems apsimokėtų dekarbonizuoti savo pervežimus.

Ir, galų gale, pradėjo jungtis įmonės ir organizacijos, kurios tiesiog nori pasakyti, kad jos nori gyventi tokioje valstybėje, kurioje naftos degalų vartojimas nedidėtų. Pavyzdžiui, prieš porą savaičių prisijungė Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas, trečiadienį prisijungė pirmoji savivaldybė – Vilniaus miesto savivaldybė, išreikšdama politinę poziciją skatinti Seimą priimti įstatymus. Dabar turime virš 200 įmonių, tarp kurių yra ir tokių, kurios yra visai nedidelės, bet jos tiesiog išgirsta internete apie galimybę prisijungti prie iniciatyvos skatinti Seimą ir Vyriausybę, užpildo anketas specialiai tam sukurtame puslapyje ir prisijungia. Kai turi tokį verslo spaudimą politikams, tada gaunasi kažkokie pokyčiai. Be spaudimo, aš manau, nebūtų politinės valios“, – teigia M. Nagevičius.

Kaip aiškina pašnekovas, jau praėjo metai nuo tada, kai buvo pradėta ši iniciatyva, o iškastinio kuro vartojimas tik auga, todėl kuo greičiau bus pademonstruota politinė valia, tuo greičiau įvyks teigiami pokyčiai. Tad spausti politikus priimti sprendimus reikia dar intensyviau.

„Dabar gavome 2023 metų statistiką, tai benzino suvartojimas padidėjo 9 proc., dyzelino – 2 proc., lyginant su 2022 metais. Matome, kad tendencija eina ne į mažėjimo, o į didėjimo pusę ir jeigu šiandien nieko nekeisime, turėsime ne 41 proc. mažiau, o 41 proc. daugiau naftos, todėl tas laiko elementas čia irgi yra svarbu, nes jeigu mes labai ilgai gaišime, tai mes iki 2030 metų nespėsime įgyvendinti savo tarptautinių įsipareigojimų ir nepasieksime savo tikslų“, – pabrėžia Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.

Aplinkos ministras, paklaustas, ar pavasario sesijoje Seime išvysime šį klausimą politikų darbotvarkėje, patikino, kad tai tikrai turėtų įvykti, mat įmonių spaudimas išties veikia sprendimų priėmėjus.

„Atsiranda paskata politikams orientuotis į šituos veiksmus. Tai aš manau, kad Vyriausybė netrukus priims projektus ir pavasario sesijoje ateisime į Seimą ir bus uždėtos lubos, kad transporto sektoriuje nebevartosime daugiau negu kažkiek naftos išteklių, nes dabar dažnai kalbama apie 6–7 proc. bendro vartojimo, o bendras vartojimas didėja ir čia yra saviapgaulė, nes jeigu jūs sakote, kad 6–7 proc. kuro turi būti atsinaujinantis, bet kai kasmet tu daugiau suvartoji kuro apskritai, tai reiškia tos lubos kyla, o šios keli šimtai įmonių pasakė, kad šitos lubos turi būti stabilios ir mes tiesiog fiksuojame, kad nebevartosime Lietuvoje daugiau, nepaisant mūsų geresnio gyvenimo, daugiau skrydžių lėktuvais ir t.t.“ – sako S. Gentvilas.

„Arba kitais žodžiais tariant, nėra svarbu didinti atsinaujinančios energetikos kiekį Lietuvoje, čia aš kaip atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas lygtai turėčiau kalbėti atvirkščiai, bet mums reikia mažinti iškastinio kuro importą – čia yra pagrindinis valstybės interesas“, – priduria M. Nagevičius.