Šilumos siurbliai veikia kitaip nei mums įprasti įrenginiai, naudojantys tradicinį kurą: energiją jie paima iš grunto, oro, vandens ir perduoda ją namų įrenginiams, kurie šildo patalpas ar vandenį. Šilumos siurblius daugelis naudoja dėl jų efektyvumo, taupumo ir komforto. Be to, jie yra itin svarbi šiuolaikinės integruotos namų energijos sistemos dalis.
„Šilumos siurbliai yra ne tik efektyvūs šildant ir vėsinant namus, bet ir labai svarbūs balansuojant visą energijos sistemą. Jie gali padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir pagerinti bendrą energetikos sistemos efektyvumą. Nors yra tam tikrų iššūkių, tokių kaip pradinės investicijos ir technologinis sudėtingumas, šilumos siurbliai turi didelį potencialą prisidėti prie tvarios ir efektyvios ateities energetikos sistemos”, – sako bendrovės „IGLU TECH“ Produktų vystymo departamento vadovas Danas Jakubauskas.
Anot jo, Lietuvoje šilumos siurbliai vis labiau populiarėja, ypač naujai statomuose namuose ir renovuojamuose senesniuose būstuose. Šalyje taip pat yra keletas valstybinės paramos programų, kurios skatina šilumos siurblių įrengimą.
Mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro
Bendrovės atstovas skaičiuoja, kad palyginti su tradiciniais namų šildymui naudojamais dujų katilais, šilumos siurbliai CO2 emisijas gali sumažinti iki 3 tonų per metus.
Naudojant elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių, šilumos siurblių anglies dvideginio emisijos gali būti beveik nulinės.
Dėl šios priežasties šilumos siurbliai gali reikšmingai prisidėti prie iškastinio kuro vartojimo mažinimo, kadangi jie naudoja elektros energiją, kurią galima gauti iš atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, saulės ar vėjo energijos.
Anot D. Jakubausko, šilumos siurblių naudojimas turėtų būti ir prioritetu valstybei, mat gali padėti atsisakyti kuro importo ir padidinti energetinę nepriklausomybę.
Mato geras perspektyvas
Lietuvoje šilumos siurbliai vis dažniau įrengiami naujuose gyvenamuosiuose namuose ir renovuojamuose pastatuose, taip pat komerciniuose ir pramoniniuose statiniuose.
„Šios tendencijos, tikėtina, išliks, nes vis daugiau žmonių suvokia jų ekonominę ir ekologinę naudą. Lietuvos Vyriausybė teikia paramą atsinaujinančios energijos projektams, o tai dar labiau skatina šilumos siurblių naudojimą“, – dėsto D. Jakubauskas.
Greitesnį šilumos siurblių diegimą šalyje, pasak įmonės atstovo, labiausiai stabdo palyginti nemaža jų kaina, pernelyg menkos vartotojų žinios ir net kvalifikuotų specialistų, galinčių siurblius namuose įrengti ar suremontuoti, trūkumas.
„Labiausiai įsidiegti šilumos siurblius apsimoka vartotojams, kurie nori ilgalaikių investicijų į energijos efektyvumą ir mažesnes eksploatacines išlaidas. Įrengiant šilumos siurblį naujame name galima efektyviai integruoti šildymo ir vėsinimo sistemas. Keičiant seną katilą ar kitą neefektyvų šildymo įrenginį, galima žymiai sumažinti šildymo išlaidas ir gauti maksimalų gyvenimo komfortą“, – teigia D. Jakubauskas.
Šiuo metu šilumos siurbliai yra labai populiarūs Šiaurės Europos šalyse: Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje. Šiose šalyse valdžia aktyviai skatina atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir teikia subsidijas šilumos siurbliams.
Svarbi integruotos energijos sistemos dalis
Šilumos siurbliai turi svarbų vaidmenį ateities energetikos sistemoje, ypač kai kalbama apie integraciją su pažangiomis technologijomis, pavyzdžiui, išmaniaisiais tinklais ir decentralizuotos energijos gamybos įrenginiais. Jie leidžia dar efektyviau valdyti energijos srautus ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Per kelerius pastaruosius metus ant tūkstančių namų stogų Lietuvoje buvo įrengtos saulės elektrinės, kurios šiandien gyventojams suteikia galimybę įsidiegti integruotą energijos sistemą.
Ji, anot pašnekovo, nepaisant sudėtingų naudojamų technologijų, veikia paprastai – integruota energijos sistema su saulės elektrine veikia dinamiškai valdant energijos srautus pagal „Nord Pool“ biržos kainas ir saulės energijos gamybą.
Sistema automatiškai valdo šilumos siurblius, elektromobilių įkrovimo stoteles ir energijos kaupiklius, atsižvelgdama į rinkos kainas ir saulės energijos gamybą. Pavyzdžiui, kai dieną saulės energijos gamyba yra didelė, perteklinė energija gali būti kaupiama arba naudojama elektromobiliams įkrauti.
Vakare ar naktį, kai saulės energijos nėra, sistema gali naudoti sukauptą energiją arba pirkti elektros energiją iš tinklo, kai rinkos kainos yra žemos.
Jis pabrėžia, kad „IGLU TECH“ taip pat kuria tokią ekosistemą ir savo produktų krepšelyje turi visus sistemai reikalingus produktus, tad modernus energetinis namų ūkio valdymas šiandien jau nėra utopija – norint jį galima įsidiegti.
Bendrovė gamina ir elektromobilių įkrovimo stoteles „IGLU Charge“ bei elektros energijos kaupiklius „IGLU Battery“, taip pat kuria programinę įrangą bendrai energijos valdymo sistemai valdyti.
„Tokia sistema leidžia užtikrinti atsinaujinančios energijos naudojimą, maksimaliai išnaudoti saulės energiją, sumažinant priklausomybę nuo elektros tinklo. Tai, be abejo, lemia ir mažesnes energijos sąnaudas, padidėja energijos efektyvumas, mažinamos emisijos. Galiausiai, energijos kaupikliai ir saulės elektrinė suteikia atsarginį energijos šaltinį, kuris gali būti naudojamas tinklo sutrikimų metu”, – dėsto D. Jakubauskas.
Tiesa, anot jo, tokių sistemų sukūrimui vis dar kyla nemenkų iššūkių.
„Visų pirma, integruota sistema reikalauja pažangių technologijų ir sudėtingos infrastruktūros, įskaitant išmaniąją valdymo platformą. Be to, energetikos rinkos reguliavimas turi būti pritaikytas tokioms inovatyvioms sistemoms, kad būtų užtikrintas tinkamas jų veikimas ir atsiperkamumas“, – dėsto pašnekovas.
Svarbios, žinoma, ir pradinės investicijos, kurios namuose diegiant tokią sistemą gali būti didelės, tačiau jos gali atsipirkti per ilgalaikį energijos sąnaudų mažinimą ir didesnį efektyvumą.
Kol kas su šiomis sistemomis daugelis gyventojų tik susipažįsta, tačiau ateityje jos taps būtinu kiekvienų namų atributu, mat tvarumas turės vis didesnę reikšmę, mano D. Jakubauskas.
