Šių metų kovo 1 d., „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 12477 grynieji elektromobiliai. Absoliuti dauguma elektromobilių registruojami Vilniuje ir jo apskrityje.
Nacionaliniai elektromobilių skaičiaus augimo tikslai iki 2030 m. numato, kad jau nuo kitų metų 10 proc. visų naujai registruojamų automobilių turėtų sudaryti elektromobiliai. 2030 metais elektromobiliai turėtų sudaryti 50 proc. naujai registruojamų transporto priemonių.
Susisiekimo ministerijos prognozėmis, 2030 m. šalies keliais važinės 230 tūkst. elektromobilių, tačiau ir toks jų kiekis sudarys tik apie 15 proc. viso lengvųjų automobilių parko.
„Reikia turėti kantrybės ir tikėti šiuo sektoriumi. Per aštuonerius metus, kai dirbame šiame sektoriuje, mūsų požiūris nepasikeitė, manome, kad transporto ateitis vienu ar kitu būdu vis tiek bus elektrinė. Manau, kad bet kurio automobilių įkrovos infrastruktūros plėtotojo verslo logika yra paremta ilgalaike perspektyva. Elektros stotelių įkrovos projektai yra labai ilgalaikiai, tad ir mūsų verslas yra ilgalaikis projektas“, – pranešime spaudai sako Kazys Pupinis, elektromobilių įkrovos infrastruktūros bendrovės „Eleport“ generalinis direktorius.
Proveržio laukia po poros metų
Įprasta teigti, kad yra dvi priežastys, dėl kurių žmonės neskuba rinktis elektromobilių.
Pirmoji yra susijusi su elektromobilių kaina, antroji – pernelyg menkai išvystyta jų įkrovos infrastruktūra. K. Pupinis įsitikinęs, kad artimiausiu metu bent antrąją problemą išspręsti pavyks.
„Per porą ateinančių metų tinklas Lietuvoje jau bus reikšmingai išplėtotas. Tam, kad jis iki šiol nėra itin platus, yra nemažai priežasčių, pavyzdžiui, gana ilgai įkrovimas buvo nemokamas, todėl tinklo vystytojai pradėjo vėliau dirbti. Bet dabar tai yra tik dviejų metų klausimas, kol įkrovos stotelės pradės dygti lyg grybai po lietaus. Sutartys dėl projektavimo jau sudarytos, daug kas priklauso nuo ESO, kuri turi atlikti savo darbus“, – dėsto pašnekovas.
Anot jo, jau netrukus elektromobilių savininkai kelyje galės jaustis saugiau ir turėti pakankamą įkrovos stotelių pasirinkimą.
„ElintaCharge“ vadovas Ignas Mikutis, pastebi, kad šiandien elektromobilių plėtra Lietuvoje atsilieka nuo esančios Vakarų Europoje ir dėl to, kad centrinės valdžios ir jai pavaldžių įstaigų vadovai pernelyg menkai patys įsitraukia į elektrifikacijos procesą.
„Jei su šalies BVP jau pasiekėme 90 proc. ES vidurkio, tai su elektromobiliais dar toli gražu. Yra įmonių, kurios turi žaliąsias politikas ir perka elektromobilius, diegiasi įkrovos stoteles. Tačiau man to trūksta iš valdžios įstaigų. Gal filosofiškai nuskambės, bet pirmiausia reikia stipraus noro: tiek centrinės valdžios, tiek savivaldybių lygiu. Kol kas tas noras yra gana menkas. Pakanka pažiūrėti, kiek ministrų vairuoja elektromobilius, kiek jų perka centrinė valdžia, ministerijos, savivaldybės ar savivaldybių įmonės. Yra ir gerų pavyzdžių, bet ši vėliava nėra aiškiai nešama. Žmonės galvoja – jei valdžia nevairuoja, tai kodėl aš turėčiau“, – pranešime spaudai kalba I. Mikutis.
Anot jo, viešosios įstaigos turėtų išsikelti tikslą, kiek jų automobilių parko per tam tikrą laiką taps elektriniu.
Viena ranka duoda, kita atima
Siekdama padidinti elektromobilumą valstybė prieš porą metų elektromobilių įsigijimui pradėjo taikyti įvairias lengvatas, kurios elektromobilių skaičių gatvėse reikšmingai padidino.
2022–2026 m. laikotarpiui iš Modernizavimo fondo 50 mln. eurų yra skirta kompensacijoms už įsigytus elektromobilius. Jų įsigijimo fiziniams asmenims skatinimo programai skirta 35 mln. eurų, juridiniams asmenims – 15 mln. eurų.
Šiandien privatūs asmenys gali gauti 5000 eurų paramą pirkdami naują elektromobilį ir 2500 eurų – naudotą. Nuo 2023 metų įmonėms, įsigyjančioms elektromobilius, kainuojančius iki 50 000 eurų, taip pat yra taikoma PVM dydžio lengvata.
Anot K. Pupinio, subsidijos elektromobiliams įsigyti rinką veikia palankiai ir padeda planuoti infrastruktūrą ten, kur be subsidijų dėl pernelyg menko elektromobilių skaičiaus ji tikriausiai nebūtų planuojama dar artimiausius penkerius metus.
Vis dėlto jis pastebi, kad valstybės elektromobilumo vystymo politikai vis dar trūksta nuoseklumo.
„Su elektrifikacija šiandien Lietuvoje dirba mažiausiai trys ministerijos. Jų kompetencijos yra persipynusios, trūksta nuoseklumo. Iš vienos pusės norima padėti sukurti infrastruktūrą, iš kitos reikalaujama užsiimti pastočių rekonstrukcija ir mokėti didžiules sumas ESO. Investicijos į tinklų infrastruktūrą labai brangiai kainuoja ne tik elektros įkrovos stotelių vystytojams, bet ir bet kuriam kitam verslui – tai labai smarkiai didina elektros kainos dedamąją“, – sako K. Pupinis.
Anot jo, būtent dėl pernelyg prastai išplėtoto elektros perdavimo tinklo mažėja verslo projektų vystymo greitis.
„Vartotojai mūsų pastartuoju metu jau klausia, kur tos suplanuotos stotelės. Deja, ESO ne iki galo yra suvaldžiusi procesus ir šiandien patys vartotojai turi dengti atsirandančius kaštus“, – teigia K. Pupinis.
I. Mikutis, sako, net ir pradėję teikti paramą elektromobilių įsigijimui tai padarėme kone vėliausiai visoje ES. Be to, anot jo, neretai net ir geri darbai skatinant elektromobilių plėtrą atliekami darant klaidų.
„Paramą elektromobiliams ar jų įkrovos infrastruktūrai administruoja skirtingos agentūros, tad neretai atsiranda tarptai tarp skirtingų paramos etapų. Įsivaizduokite, kad žmogus statosi namą, yra nusimatęs ant stogo įsirengti saulės elektrinę, elektromobilio krovos stotelę, galbūt jau yra užsisakęs elektromobilį, bet pasirodo, kad būtent šiuos tris mėnesius yra tarpas, kai parama neteikiama. Tokių atvejų dėl netinkamo paramos administravimo pasitaiko“, – sako I. Mikutis.
Elektromobilio savininko portretas keičiasi
Važinėti elektromobiliu šiandien yra maždaug perpus pigiau nei analogiškos galios dyzeliniu automobiliu, tačiau didelę dalį potencialių jų pirkėjų atbaido pernelyg didelė pradinė investicija. Elektromobiliai kol kas kainuoja daugiau nei analogiški vidaus degimo variklius turintys automobiliai.
Tad šiandien, nors situacija pamažu ir keičiasi, elektromobilius dažniausiai perka didesnes pajamas turintys gyventojai, galvojantys ne viena apie atsiperkamumą.
„Elektromobilį turinčio žmogaus paveikslas vis dar yra labai susijęs su elektromobilių kaina. Dažniausiai tai yra didesnes pajamas gaunantys gyventojai, kurie gali įsigyti elektromobilį kaip pirmą ar antrą automobilį, o kartais šeimoje turi net du elektromobilius. Bet net ir šiuo atveju daugelis skaičiuoja, ar tai daryti apsimoka, ar galima investuoti į infrastruktūrą namie, į saulės elektrinę, kuri atpigintų elektrą. Viešas elektros įkrovos stoteles dalis klientų naudoja tik kaip papildomą būdą krautis savo transporto priemonę“, – sako K. Pupinis.
Kita vertus, I. Mikutis, nors ir sutinka, kad kol kas didžioji dalis elektromobilių savininkų yra tie, kurie gali sau leisti į automobilį investuoti daugiau, pastebi, kad ekonominiai ir ekologiniai kriterijai taip pat svarbūs tampa vis dažniau.
„Aš vis dėlto norėčiau paneigti tą mitą, kad čia yra tik turtingųjų žaisliukas. Daugybė žmonių automobilį renkasi suprasdami, kad taip sprendžiamos ne tik globalios problemos, bet ir lokalios. Didžioji dalis gyventojų gyvena miestuose, kur su savo automobiliais generuoja didžiąją dalį taršos. Natūralu, kad imama galvoti ir apie tai, kaip taršą sumažinti“, – sako „ElintaCharge“ vadovas.