„Girdime vairuotojus, kurie dažnai klausia, kodėl keliuose nėra daugiau labai greito įkrovimo stotelių. Tačiau dažnas jų nė neįsivaizduoja, apie kokias investicijas kalbama ir kokį kelią operatoriui reikia nueiti, kad tokį kroviklį pastatytų“, – pokalbį pradeda Tomas Žilionis, žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo elektromobilių įkrovos tinklo vystymo vadovas.
Milžiniškos investicijos
Itin greito elektromobilių įkrovimo stotelių Lietuvoje nėra daug, nors elektra varomų automobilių vairuotojai jas mielai rinktųsi net nepaisydami aukštesnių jų naudojimosi įkainių.
„Yra dvi medalio pusės. Pirma – investicijos, kurių reikia pačios įrangos gamybai. Vien pats greitam įkrovimui skirtas kroviklis kainuoja apie 200 tūkst. eurų. Tiek kainuoja tik pats daiktas, tad įranga yra labai brangi“, – teigia T. Žilionis.
Kitas procesą dar labiau išbranginantis dalykas – kroviklio įrengimas yra laikui labai imlus projektas.
„Mūsų krovikliams, kuriuose galima krauti iš karto keturis automobilius, reikalinga didesnė nei 600 kWh įvado galia, tad dabartinėje situacijoje, kai elektros tinklai Lietuvoje yra labai smarkiai apkrauti, visų pirma labai sunku rasti tokią vietą, kur kroviklį būtų galima statyti, ir rasti kuo toliau, tuo darosi sunkiau. Bet juk vertiname ir tai, kad ne tik mums būtų patogu, bet ir vairuotojams, tad pastatyti tokį kroviklį dėl elektros tinklo pajėgumų yra labai sunku“, – dėsto pašnekovas.
Anot jo, statyboms reikalingi įvairūs projektavimo darbai, leidimai, tad darbai užtrunka nemažai laiko. Vieno įkroviklio statybų projektas nuo vietos išsirinkimo iki įgyvendinimo gali užtrukti daugiau kaip metus.
„Visuose didžiuosiuose miestuose jau esame pradėję tokių stotelių įrengimo projektus. Projektai juda, nors norėtume, kad judėtų greičiau, tačiau dalis jų bus baigti jau šiais metais. Netrukus penkiolika minučių pastovėję galėsite nuvažiuoti tris-keturis šimtus kilometrų. Žiūrime į visų savo rinkų – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos – kontekstą. Jei žvelgtume tik į Lietuvą, tai tokių kroviklių ne tiek daug ir reiktų“, – teigia bendrovės atstovas.
Anot jo, pirmosios sparčiausio krovimo „Enefit Volt“ tinklo stotelės birželį pradės veikti Klaipėdoje ir Vilniuje, vienos įkrovimo stotelės galia sieks 320 kW, tačiau kadangi įprastai statomos iškart dvi tokio paties galingumo stotelės, bendra instaliuota sieks 640 kW. Viso šiais metais „Enefit Volt“ tinkle planuojama įrengti 25 itin greito krovimo stoteles, kurių galia sieks daugiau kaip 240 kW. Vienu metu jose galės krautis 50 elektromobilių.
„Įkrovikliai bus įrengti visoje Lietuvoje: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Birštone, Elektrėnuose, Joniškyje, Pasvalyje, Radviliškyje, Gargžduose, Utenoje, Ukmergėje ir Trakuose“, – sako bendrovės atstovas.
Už greitį tenka mokėti
Bendrovės neseniai atlikta elektromobilių vairuotojų apklausa parodė, kad būtent įkrovimo greitis visiems yra pats svarbiausias dalykas. Vis dėlto didelės finansinės injekcijos ir greitis daugiau galiausiai kainuoja ir vartotojams. Tačiau itin dideli lėto ir greito elektromobilių krovimo kainų skirtumai pamažu nyks, mat didės konkurencija tarp operatorių.
Šiuo metu už elektromobilių krovimą lėto įkrovimo stelėse vairuotojai įprastai moka 0,35-0,45 Eur/kWh, greito – 0,45-0,80 Eur/kWh.
„Lietuvoje operatorių, kurie nori ir gali diegti greito įkrovimo stoteles, yra pakankamai daug, kad kaina ateityje stabilizuotųsi vien konkurencijos dėka. Turbūt tik laiko klausimas, kada ir didieji Europos šio verslo žaidėjai pradės dairytis į Baltijos šalis“, – sako T. Žilionis.
Vis dėlto, pasak jo, būtų naivu tikėtis, kad už itin greitą įkrovimą ir ateityje mokėsite tiek, kiek dabar mokame už įprastą.
Investicijos atsipirks ne iš karto
Įrengiant įvairių tipų elektros įkrovos stoteles skaičiuojamas jų atsipirkimas, analizuojamas elektromobilių parko augimas, jo greitis ir potencialas.
Kaip pasakoja pašnekovas, remiamasi ir valstybės prognozėmis, tačiau gana atsargiai, mat optimistinės valdžios prognozės nesipildo taip sparčiai, kaip norėtųsi.
Nacionaliniai elektromobilių skaičiaus augimo tikslai iki 2030 m. numato, kad jau nuo kitų metų 10 proc. visų naujai registruojamų automobilių turėtų sudaryti elektromobiliai. 2030 metais elektromobiliai turėtų sudaryti 50 proc. naujai registruojamų transporto priemonių.
Susisiekimo ministerijos prognozėmis, 2030 m. šalies keliais važinės 230 tūkst. elektromobilių, tačiau ir toks jų kiekis sudarys apie 15 proc. viso lengvųjų automobilių parko.
Elektromobilių skaičius keliuose auga lėtai, tad didelės dabar daromos investicijos atsipirks negreitai, o ir atsipirkus reikės vėl investuoti į naujus, patobulėjusius įkroviklius.
„Mes manome, kad šiemet įrengtas vienas greito krovimo kroviklis atsipirkti galėtų maždaug po 7-8 metų. Krovikliai iki jų keitimo tarnauti galėtų vienuolika-trylika metų. Tad dar po penkerių metų nuo atsipirkimo greičiausiai reiks statyti naujus“, – sako „Enefit“ atstovas.
Šis verslas orientuotas į ateitį, mat net ir po keliolikos metų, kaip mano pašnekovas, toli gražu ne visi lietuviai vairuos elektromobilius.
„Šiandien didelė dalis žmonių vis dar renkasi automobilius, kurie nekainuoja nė tų 5 000 eurų, kuriuos valstybė išmoka perkant naują elektromobilį. Elektromobiliai didesnei daliai žmonių taps prieinami tuomet, kai jų padaugės antrinėje rinkoje, tačiau labai smarkiai jie vis tiek neatpigs”, – teigia pašnekovas.
2024 m. birželio 1 d. „Regitros“ duomenimis Lietuvoje iš viso buvo užregistruota 13 670 grynųjų elektromobilių ir 9183 iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai. Grynųjų elektromobilių Lietuvoje per mėnesį padaugėja maždaug puse tūkstančio.