Daugiausiai investicijų – į elektromobilius
Lietuvoje kelis dešimtmečius veikianti įmonė „DPD Lietuva“ dar prieš dvidešimt metų pradėjo kelti socialinės atsakomybės tikslus ir paremti jautresnes visuomenės grupes. Ilgainiui iniciatyvos išsirutuliojo į tvarumo veiklas, padedančias ne tik bendruomenei, bet ir gamtai.
„Pastarąjį penkmetį vis daugiau dėmesio kreipiame ir į kitas tvarios veiklos sritis, pavyzdžiui, poveikio aplinkai mažinimą. Dar 2021 m. į Vilniaus gatves išriedėjo 60 DPD elektromobilių, kurie sostinės dyzelinį autoparką pakeitė į elektrinį. Kartu su partneriais į mažiau taršias transporto priemones ir įkrovimo stoteles investavome apie 2 mln. eurų. Ir toliau stengiamės efektyvinti esamas tvarumo veiklas. Tvarumo strategijoje išsikėlėme ilgalaikius tikslus ir kryptis, kurie nurodo, kaip įmonė toliau kryptingai veiks aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos srityse, – kalbėjo DPD tvarumo vadovas Markas Ąžuolas.
Kita populiari kurjerių ir sandėliavimo paslaugų įmonė „Venipak“ taip pat nesėdi rankų sudėjusi bei keičia verslą aplinkai naudingesne kryptimi. Įmonės globalios rinkodaros vadovė Asta Raudonienė sako, kad per 20 metų veiklos įmonės požiūris į tvarumą transformavosi kartu su rinka ir užima svarbią vietą priimant sprendimus atskirose veiklos srityse. Įmonės viduje į tvarumą žiūrima plačiąja prasme – nuo visuomenės, darbuotojų gerovės užtikrinimo, įsitraukimo į esamas socialines iniciatyvas arba jų kūrimo, vietinių verslų palaikymo iki poveikio aplinkai mažinimo priemonių taikymo kasdieniuose veiklos procesuose.
„Kadangi esame logistikos įmonė, teikiame prekių sandėliavimo paslaugas, valdome sandėlius, taikome kompleksinius sprendimus ir kiekvienoje srityje aiškinamės, kaip galime veikti ne tik efektyviau, bet ir tvariau. Tam skiriame vis dėmesio, kadangi turime identifikavę konkrečias sritis, į kurias koncentruosimės artimiausiais metais, pavyzdžiui, automobilių parko atnaujinimas“, – apie tolimesnius planus kalbėjo A. Raudonienė.
Skatina įsitraukti ir klientus
Siekdamos Europos tvarumo strategijos tikslų ir geresnės savo verslo ateities įmonės įgyvendina panašius pokyčius. „Geopost“ grupei priklausanti DPD išsikėlė tikslą pasiekti nulines emisijas iki 2040 m. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į faktą, kad būtent transporto sektorius yra didžiausias klimato kaitos šaltinis Lietuvoje.
„Skaičiuojame, kad dar 2021 m., pristatę naujus elektromobilius Vilniaus mieste, vidutiniškai per metus sumažinome savo veiklos emisijas daugiau nei 270 tonų CO2. Artimiausiu metu planuojame ir toliau plėsti mažiau taršų transporto priemonių parką ir pristatyti siuntas elektromobiliais ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Daugiau nei pusė naudojamos elektros energijos mūsų biuruose ir terminaluose yra pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Esame numatę 4 pagrindines veiklos kryptis, orientuotas į poveikio aplinkai mažinimą: siuntų pristatymui skirto autoparko bei administracinio autoparko elektrifikaciją, atsinaujinančios energijos integraciją pastatuose. Taip pat toliau nagrinėsime alternatyvių degalų galimybes integracijai, siekiant sumažinti sunkiasvorio transporto taršą, – sakė M. Ąžuolas.
„Venipak“ į tvarumo stretegijos vykdymą stengiasi įtraukti ne tik įmonės darbuotojus, bet ir klientus. „Gavėjus skatiname rinktis siuntų pristatymą į paštomatus, kadangi tai yra aplinkai draugiškesnė alternatyva už pristatymą į namus, mat vietoj kelių skirtingų pristatymo taškų siuntos yra pristatomos į vieną, siuntos kelionė iki gavėjo tampa tvaresnė. Į paštomatus dažniausiai pristatomos lengvesnės, mažesnės siuntos, dėl to gavėjus skatiname eiti atsiimti siuntą pėčiomis (tam kartu su „Walk15“ sukūrėme specialų maršrutą), važiuoti dviračiu arba rinktis su jų įprastu kelionės maršrutu sutampančią paštomato lokaciją“, – sakė A. Raudonienė.
Šiuo metu Lietuvoje įmonė turi 300 paštomatų, tad gavėjai gali pasirinkti jiems patogią lokaciją. Sandėliuose įdiegti energiją taupantys LED apšvietimo sprendimai, kurie užtikrina, kad energija būtų naudojama tik tada ir tik tiek, kiek jos reikia. „Taip pat stengiamės sumažinti pakuočių naudojimą, atsisakyti jų, kur nebūtina, arba pernaudoti. Naujausia iniciatyva, kurios ėmėmės – medžių sodinimas. Įmonės veiklos sukakčiai įprasminti kartu su organizacija „Myliu mišką“ pasodinome 3000 medelių arba 1 hektarą miško, kuris absorbuos 605 tonas CO2 ir taip prisidėsime prie taršos mažinimo ilgalaikėje perspektyvoje“, – pridūrė įmonės atstovė.
Tvarumas – brangus, bet pasiteisina
Pagrindinis daugelio verslų iššūkis žengiant tvarumo keliu – kiek kainuos pokyčiai? Taip pat ne visada aišku, ar įvestos naujovės pasiteisins bei kada atsipirks. M. Ąžuolas sako, kad elektromobilių įsigijimas Vilniaus teritorijai ne tik padėjo sumažinti įmonės daromą poveikį aplinkai, bet suteikė ir kitų naudų. Pirmiausia, elektromobiliai – patogesnė transporto priemonė darbuotojams. Jų valdymo sistema – adaptyvi, galima stebėti energetines sąnaudas, optimizuoti darbo našumą ir įmonės veiklas vykdyti dar optimaliau. Visgi, elektromobilio įsigijimas šiuo metu yra apie 2 kartus brangesnis už dyzelinio automobilio. Nors pradinės išlaidos yra didesnės ir gali užtrukti ilgiau, kol bus gauta grąža, tvari investicija – tai investicija į ateitį, kurios naudos ilgalaikėje perspektyvoje gerokai viršys pradines išlaidas.
„Siuntų pristatymo rinkoje Lietuvoje, kalbant apie tvaresnio pristatymo galimybes, esame lyderiai. Šiuo metu apie pusę pirmos ir paskutinės mylios autoparko sostinėje sudaro elektrifikuotos transporto priemonės, kurios pakeitė iškastiniu kuru varomą transportą“, – apie įgyvendintus pokyčius kalbėjo M. Ąžuolas.
Jis pridūrė, kad kartais finansiškai tvarumas tikrai brangus, tačiau tvarūs sprendimai gali atnešti ir ekonominę ar kitą praktinę naudą. Nors investicija į tvarumą reikalauja papildomų finansinių sąnaudų trumpalaikėje perspektyvoje, ilgalaikėje perspektyvoje ji gali būti būtina. Investicijos į tvarias veiklas padeda atliepti darbuotojų, klientų ir kitų partnerių lūkesčius bei poreikius bei užtikrins stabilią ir patikimą įmonės veiklą ateityje.
Jam pritarė ir A. Raudonienė, sakydama, kad ir kokia būtų tvarumo kaina, apie tai reikia galvoti kiekvienam – tiek mažam, tiek dideliam verslui. Žinoma, yra sprendimų, kurie kainuoja labai brangiai ir juos priimti, įgyvendinti užtrunka laiko, tačiau taip pat galima pasiekti rezultatų pakoreguojant tam tikrus kasdienės veiklos procesus. Pavyzdžiui, prasmingiau išnaudojant vidinėms šventėms skiriamus biudžetus, sudarant darbuotojams sąlygas įsitraukti į socialines iniciatyvas ir panašiai.
„Tokie atskiri veiksmai sukuria vieną didelį pokytį. Dažniausiai tai yra netgi ne biudžeto, o vertybių, požiūrio klausimas, dėl to apie savo indėlį turi galvoti kiekvienas verslas, o kiek būsime bendruomeniški, atsakingi, tiek ir sėkmingi. Tokiam verslui natūraliai nekyla klausimas, kodėl verta investuoti į tvarumą, nes tai yra savaime suprantama, svarbiau – kartu su darbuotojais sutarti, kokių veiksmų bus imamasi tiek iš verslo, tiek iš pačių darbuotojų perspektyvos, iš darbdavio pusės sudaryti skatinančią ir palaikančią aplinką“, – sakė pašnekovė.