Turi ir vykdo tvarumo strategijas
„Akola farming“ generalinis direktorius Antanas Dijokas sako, žemės ūkio bendrovės turi tvarumo strategijas ir jas tiksliai vykdo: „Akola group“ tvarumo strategija, sudaryta laikotarpiui iki 2026–2027 metų, yra bendra visoms septynioms grupės įmonėms, o grupės tvarumo ataskaitos skelbiamos kasmet. Greta to, įmonių grupėje įgyvendinama iniciatyva „Four hearts“, t.y. keturios širdys, apimančios pagrindines darnaus vystymosi sritis: ekonominę, socialinę, aplinkosauginę ir valdymo“.
Anot jo, pagrindiniai grupės principai žemės ūkio srityje – išsaugoti dirvožemio kokybę, naudojant sėjomainą ir dirvą tausojančią žemės dirbimo įrangą; plačiai taikyti tikslųjį ūkininkavimą, naudojant išmanias programėles žemdirbiams, taip sumažinant naudojamų trąšų ar pesticidų kiekius. Taip pat – neauginti invazinių augalų, visiems naujai statomiems gamybiniams ar administraciniams objektams diegti atsinaujinančios energijos šaltinius, draugauti su vietos bendruomenėmis bei remti edukaciją ir pilietiškumą skatinančias iniciatyvas.
„Keliame sau konkrečius tikslus: iki 2027 metų 5 proc. sumažinti naudojamo grynojo azoto kiekį augalininkystėje, padidinti pieno primilžį 6 proc., pagerinti pieno kokybę – 3 proc., padidinti riebalų ir baltymų kiekį piene, sumažinti antibiotikų sunaudojimą pienininkystėje 25 proc.“, – detalizavo A. Dijokas.
„Kauno grūdai“, pasak komunikacijos vadovės Aušros Petrauskės taip pat jau antrus metus pagal GRI standartus teikia savo tvarumo ataskaitą. Kiekvienoje tvarumo srityje įmonė išsikėlė pagrindinius tikslus, kurių siekia konkrečiais veiksmų planais. Kadangi yra maisto ir pašarų gamybos bendrovė, ji laikosi Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės gairių ir joje išdėstytų tvaraus vystymosi tikslų, Europos Žaliojo kurso ir ES strategijoje įtvirtintų principų.
Pagrindiniai iššūkiai – atliekos ir produktų saugumas
A. Dijokas aiškino, kad grupės valdomos žemės ūkio bendrovės, nors pasižymi ypatingu veiklos efektyvumu, nuolat susiduria su organinių atliekų saugojimo ir realizavimo klausimais: „Tai – opiausia bet kurio gyvulininkystės ūkio problema, todėl įmonės numatė investicijas į biodujų gamybą ir pradėjo projekto įgyvendinimą. 2025 m. Pavyzdžiui, Šakių rajono „Lukšių žemės ūkio bendrovė“ planuoja paleisti biodujų gamyklą su biometano valymo įrenginiais bei prijungti ją prie dujų tinklų. Planuojama iš bioskaidžių atliekų, kurių pagrindinė bus gyvulių mėšlas, per metus pagaminti virš 3,6 mln. kubinių metrų biodujų“.
Ne mažesnis iššūkis su agroverslu ir maistu dirbančioms įmonėms – užtikrinti kokybę ir saugą galutiniam vartotojui, nenukrypstant nuo tvarumo tikslų. „Esame ES maisto gamintojai, laikomės aukštų ir griežtų maisto saugos ir kokybės reikalavimų, kurie apima pakuotės ir produkto saugą vartotojams. Kalbant apie pakuotės perdirbimą, svarbu suprasti, kad mūsų užduotis yra išlaikyti pusiausvyrą tarp maisto saugos kokybės reikalavimų ir galimybės rūšiuoti pakuotę perdirbimui. Paprastai tariant, mes sukuriame galimybę galutiniam vartotojui lengvai atskirti pakuotės komponentus ir tinkamai juos surūšiuoti. Mūsų, kaip gamintojų misija, yra palengvinti perdirbimo iššūkį ir gaminti tokią pakuotę, kurioje skirtingi elementai (popierius, plastikas, metalas), būtų lengvai atskiriami, nesulieti, lengvai rūšiuojami. Nuolat dirbame su savo tiekėjais ir ieškome lengviau perdirbamos pakuotės sprendimų“, – sako A. Petrauskė.
Dirba tvariai, nes taupo
Statistiškai žemės ūkio sektorius laikomas vienu daugiausiai emisijų generuojančiu sektoriumi. Tai įmones skatina imtis pokyčių ir kaip įmanoma greičiau. Pasak A. Dijoko, visuomenė kritiškai žiūri į žemės ūkį kaip į labai taršią pramonės šaką ir net neįsivaizduoja, kad Lietuvoje į dirvą pilama daug mažiau cheminių preparatų nei šalyse, kuriose žemdirbiai gauna dideles išmokas.
„Mes sunaudojame tiek, kiek būtina, arba dažnai – mažiau, nes nesame turtingi, siekiame optimalaus finansinio rezultato, o ne didžiausio derliaus. Skaičiuodami savikainą jau daugelį metų taikome ir vystome pažangias technologijas, leidžiančias efektyviai naudoti trąšas, pesticidus. Nuolat tiriame dirvožemius visuose ūkiuose ir naudojame tiksliuosius tręšimus, taip taupydami trąšas ir mažiau teršdami aplinką. Turime tris azoto sensorius, kurie skenuoja augalus, tad įranga tręšia tik ten, kur reikia. Visos žemės ūkio bendrovės turi tiksliuosius savaeigius purkštuvus, kurie nupurškia ne visą dirvą, o tik piktžoles, taip taupydami augalų apsaugos priemones, trąšas ir vandenį“, – aiškino pašnekovas.
Jo vadovaujama įmonė laikosi sėjomainos reikalavimų, kasmet vis plačiau naudoja organines trąšas. Net 90 proc. bendrovės dirbamos žemės apdirbama naudojant nearimines žemės dirbimo technologijas, visos žemės ūkio bendrovės turi skutikus. Taip mažėja dyzelino sunaudojimas ir tausojamas dirvožemis. Jau šešios bendrovės įsigijo tiksliąsias sėjamąsias – jos tiksliai beria sėklas, minimaliai judindamos žemę. Pagerėja dirvožemio anglies sekvestracija, taupomas kuras. Planuojama ir ateityje rinktis būtent tausojančią įrangą.
„Mūsų gyvuliai šeriami subalansuotais kokybiškais pašarais, atliekame jų genomo tyrimus, laikomės gyvulių gerovės reikalavimų ir nuolat geriname jų laikymo sąlygas, pvz., perkame karvėms vandens lovas“, – apie taikomas naujoves kalbėjo A. Dijokas.
Pokyčiai transporto sektoriuje – dar negreit
Kaip parodė ūkininkų streikai, agroverslo įmonėse naudojama itin daug didelių ir ypač taršių transporto priemonių, tačiau pašnekovų teigimu, imamasi priemonių ir šioje srityje.
„Pradėjome stebėti, skaičiuoti bei teikti duomenis apie CO2 emisijas. Dirbame siekdami sumažinti pakuotės svorį, pagerinti gamybos efektyvumą. Svarbu pabrėžti, kad mes nemaža dalimi prisidedame prie maisto gamybos lokalizavimo ES mastu, o tai reiškia, kad trumpėja produkto pristatymo kelias. Apskritai, tvarumo siekiame per veiklos optimizavimą, efektyvumą, įvairių reikalavimų atitikimą. Maisto pramonė pasižymi daug didesne atsakomybe nei kitos pramonės šakos, todėl visi reikalavimai, ypač saugumo ir kokybės, yra mūsų prioritetinė kasdienybės dalis“, – kalbėjo A. Petrauskė.
A. Dijokas pridūrė, kad kai kurių pokyčių imtis kol kas negali, nes paprasčiausiai nėra tinkamų galimybių: „Šiandien rinkoje nematome efektyvių biodujomis varomų traktorių. Kai atsiras patikimų ir sertifikuotų traktorių, o jų tikrai atsiras, juos naudosime. Ir ne tik traktorius – ateityje planuojame naudoti ir kitą biodujomis varomą transportą“.