„Mantinga Group“ tvarumo projektų vadovė Domantė Lubytė papasakojo, ką iki šiol pavyko nuveikti, kodėl maisto pramonės verslams tvarumas sukelia didelių iššūkių ir į ką verta investuoti jau dabar.
Kaip keitėsi jūsų įmonės požiūris į tvarumą nuo įkūrimo iki dabar?
Tvarumas „Mantingoje“ egzistuoja jau seniai, įmonės įkūrėjo skaičiavimu – daugiau nei dvyliką metų. Kaip sako vadovai, prieš dešimtmetį tai buvo labiau ne sąmoningas supratimas, o efektyvesnių, kartu ir aplinkai draugiškų sprendimų ieškojimas. Aš prie „Mantingos“ komandos, kaip tvarumo specialistė, prisijungiau prieš beveik dvejus metus, o tai, ką matau šiandien, ir kokius pokyčius pavyko pasiekti per šiuos nepilnus dvejus metus, džiugina.
Kaip verslas, puikiai suprantame, kad Lietuvos mastu esame dideli gamintojai, suprantame ir savo poveikį aplinkai, todėl siekiame veikti kuo tvariau. Galbūt dabar tai reikalauja papildomų pastangų ir investicijų, įpročių keitimo, kelia tam tikrų nepatogumų, tačiau neabejojame, kad ateityje rezultatai bus vertingi – ne tik mums, bet ir aplinkiniams, ateities kartoms. Per kelis metus matau įvykusius pokyčius, pradedant besikeičiančiu pačių darbuotojų požiūriu. Išmokome truputį kitaip žiūrėti į viską, kas daroma įmonėje – nuo atliekų rūšiavimo virtuvėlėse, pakuočių ar žaliavų pasirinkimo iki grupės ateitį formuojančios strategijos. Pernai patvirtinta tvarumo strategija tapo neatsiejama kiekvieno išsikelto tikslo dalimi, gamybos procesuose bei įvairiose įmonės iniciatyvose. Ateityje norime tapti tvaraus verslo pavyzdžiu kitoms įmonėms ir dar labiau išplėsti savo tvarumo ribas.
Kokias mažesnio poveikio aplinkai priemones įgyvendinote iki šiol?
Džiugu, kad kasmet iš pačių darbuotojų sulaukiame daug pasiūlymų. Pastaraisiais metais sulaukėme nemažai iniciatyvų, siejamų su pakuočių žaliavų sunaudojimo mažinimu: pakuočių siaurinimas, plėvelių ploninimas, vienetų dėžėse peržiūrėjimas arba kitaip, vienetų kiekio dėžėje didinimas ar dėžės keitimas, kad „nevežiotume oro“. Tokie sprendimai mums pernai leido sutaupyti net 6 tonas plastiko.
Daug dėmesio skiriame efektyviam energijos naudojimui. Jau nuo 2015 metų įmonėje naudojame elektros energiją, kuri pagaminta iš 100 proc. atsinaujinančių šaltinių. Pernai vienoje iš gamyklų įdiegtas „Energetinis dvynys“ padeda efektyviau valdyti su šaldymu siejamus procesus, papildomi rekuperatoriai surenka perteklinę šilumą ir ją grąžina atgal į procesus. Vis geriau valdomas gaminių planavimas ir kiti nebūtinai tiesiogiai susiję procesai. Per metus energijos poreikį pagaminti tonai produkcijos sumažinome apie 10 proc.
Dar vienas reikšmingas pokytis – logistikoje įdiegėme Eco vairavimo modelį, kuris skatina vairuoti kuo ekonomiškiau, taip pat atnaujinome dalį vilkikų, o tai lėmė vidutiniškai 18 proc. mažesnes kuro sąnaudas.
Daug laiko ir pastangų skiriame maisto švaistymo klausimui, siekiame, kad maistas būtų maistu, o ši kelionė prasideda dar gamybos procese. Pavyzdžiui, nors maisto atliekas atiduodame biodegalų ar dujų gamybai, esame išsikėlę tikslą, jog gamybos procese jų susidarytų kuo mažiau. Nestandartinę produkciją aukojame, esame ilgametis „Maisto banko“ partneris. „Mantinga“ yra ganėtinai greitai auganti įmonė, vykdome aktyvią plėtrą – naujos linijos, naujų gaminių įvedimas, nuolat augantis našumas. Tai kiek apsunkina tvarumo tikslus, tačiau svarbiausia, kad jie tapo mūsų prioritetu, jau išmokome, kad planuojant naujas gamyklas ar linijas, iš karto reikia vertinti ir su tvarumu siejamas rizikas.
Su kokiais pagrindiniais tvarumo iššūkiais aplinkosaugos srityje įmonės susiduria maisto pramonės sektoriuje?
Vis dar naudojame nemažai dujų. Šiuo metu jas pakeisti elektra mums neįmanoma, nes negalėtume užtikrinti reikiamų aukštų temperatūrų – tam reikalingi infrastruktūros pokyčiai valstybiniu mastu. Nepaisant to, kur tik įmanoma, prioritetą teikiame elektros energijai, nes ją perkame iš 100 proc. atsinaujinančių elektros energijos šaltinių. Kaip žinia, naudojant dujas susiduriama su GHG klausimu, nes būtent dujos ir naudojamas kuras transporto priemonėms sudaro pagrindines mūsų 1 srities emisijas. Dujų ir kuro naudojimo klausimą sprendžiame per efektyvinimo procesus.
Pakuočių pasirinkimas irgi nėra lengva užduotis. Gaminame maisto produktus, todėl turime daug kriterijų pakuotėms, kurie siejami su maisto sauga, gaminio kokybe, pakavimo įrenginių parametrais ir t. t. Prie to prisideda dar ir poreikis perdirbamai ir kuo mažesnei pakuotei. Visa tai atsiliepia ir kainai.
Gaminame maistą, o tai reiškia, kad lieka ir nestandartinių gaminių, trupinių, atraižų ar jau po gamybos susidariusių maisto atliekų. Kitaip sakant, daug įvairių skirtingų ir labai dinamiškų srautų, kuriuos valdyti vienos formulės neužtenka. Dabar dirbame su trupinių ir atraižų grąžinimo atgal į procesą projektais, tačiau matome, kad siekiant tikslų tik to neužteks.
Tvarumas versle – brangus, kiek papildomų išlaidų už tai nugula ant vartotojų pečių?
Daugelis mūsų klientų yra verslas, ne fiziniai asmenys, todėl našta, tenkanti vartotojui, ne iki galo priklauso nuo mūsų. Tačiau pritariu, kad tvarumas kainuoja. Kartu nesutikčiau, kad tvarumas yra „brangus“. Jeigu iniciatyva įmonei tik kainuoja didelius pinigus, brangina produktą, bet nesukuria pakankamai pridėtinės vertės, tokiu atveju to nelabai galima laikyti tvarumu. Kaip ir visi projektai bei su jais kartu atkeliaujančios investicijos, tvarumas turi savų rizikų, jog gali neatsipirkti, tačiau investuoti į „tvarias“ iniciatyvas tik dėl to, kad jos skamba „žaliai ir gražiai“, bet vėliau skaičiuoti didelius nuostolius, efektyvumo, lankstumo ar net darbuotojų praradimą, neturėtų būti normali praktika.
Mums tvarumas kainuoja diegiant naujus energiją ar kitus išteklius taupančius įrenginius, naudojant sertifikuotas žaliavas, renkantis brangesnę perdirbamą pakuotę, lengvinant sunkias darbo užduotis, renkantis mažiau taršų transportą ir t. t. Tačiau tai atsiperka taupant elektros, dujų ar kuro sąnaudas, mokant mažesnius mokesčius už perdirbamą pakuotę, turint laimingesnius, ilgiau pas mus išliekančius ir jau patirtį turinčius darbuotojus, išlaikant ir plečiant gaminių krepšelį su stambiais klientais, kurie turi jau įsišaknijusią tvarumo kultūrą.
Daug ko net negaliu tiesiogiai įvertinti, bet nemanau, kad būtent mūsų produkcijos kainoje didelė dedamoji yra dėl tvarumo iniciatyvų, vien todėl, kad jos padeda sutaupyti kitur. Deja, norint turėti visus oficialius vertinimus, gražias ir išsamias, visus standartus atitinkančias ataskaitas, įmonėms tai kainuoja papildomai. Bet kaip visi išmoko gyventi su taršos leidimais, pakuočių, nuotekų ir kita apskaita bei mokesčiais, taip išmoks gyventi ir su privalomais tvarumo apskaitos ir valdymo kaštais, kurie galiausiai turės atsipirkti vienu ar kitu būdu.
Kaip vartotojas gali sužinoti, ar įmonė, kurios produktus perka – iš tiesų tvari?
Manau, oficialiai į šį klausimą galima bus atsakyti mažiausiai po kelerių metų, kai įsigalios ir prasiplės visa teisinė bazė, siejama su tvarumu. Šiuo metu vartotojams, kuriems rūpi, siūlyčiau tiesiog pasidomėti įmonių tvarumo ataskaitomis, ar kitaip gamintojo oficialiai pristatomomis tvarumo iniciatyvomis, ženklinimu ant pakuočių. Reikėtų atkreipti dėmesį, kuo remiantis atskleidžiama informacija – ar pateikiama statistika, tekstas yra konkretus, aiškios ateities vizijos, informacija remiasi standartizuotomis gairėmis. Svarbu pastebėti, kad Lietuvoje dalis įmonių neturi pakankamai resursų ar patirties pateikti informaciją apie savo įgyvendinamą tvarumo politiką taip išsamiai ir giliai, kaip to norėtųsi, tam reikia laiko ir finansinių investicijų.
Manau, kad mes kiekvienas, kaip vartotojas, turime savo nuomonę, ką laikome tvaria įmone. Aš stebiu ir remiu verslus, kurių idėjomis tikiu, kurie atvirai kalba apie savo pažangą ar sunkumus. Atsiradus jau griežtesniam vertinimui, matysime, kas tik gražiai kalbėjo, o kas tuo metu dirbo siekiant realaus pokyčio.
Kokią dalį jūsų įmonės išmetamo CO2 sudaro transporto priemonių emisijos?
Vertinant sritį, kuriai kuro sunaudojimas priklauso, tai transporto priemonių emisijos sudaro ~ 30 proc. pirmos srities emisijų. 2023 išaugo mūsų logistikos įmonė, pradėjome vežimo paslaugas pardavinėti ir išorės klientams, todėl ir kilometrų buvo nuvažiuota daugiau, o tai tiesiogiai atsiliepia bendram kuro sunaudojimo kiekiui ir CO2 skaičiavimui. Tačiau naujesni ir efektyvesni varikliai, bei Eco balo sistema padėjo, kad kiekiai nebūtų tokie dideli, nes kuro sunaudojimas 100 km sumažėjo beveik penktadaliu.
Keisti įmonės automobilių parką tvaresniu – ne visiems finansiškai prieinamas tikslas, kaip jūs sprendžiate šį klausimą?
Visų pirma, patariu – nenerkite stačia galva į alternatyvas nepamatavę jų tinkamumo būtent jūsų verslo modeliui. Mes keičiamės palaipsniui. Neseniai atnaujinome vadybininkų automobilius. Kol kas lengviesiems automobiliams renkamės hibridinio tipo variklius, nes paskaičiavome, jog taip kuro turėtume sunaudoti mažiausiai, o elektromobiliams dar nesame pasiruošę – norint sklandaus vadybininkų darbo, Lietuvoje turi plėstis greito įkrovimo stotelių tinklas, o ir pačių elektromobilių kainos šiuo metu žymiai didesnės lyginant su kitais.
Praeitais metais atnaujinome ir vilkikus – šiuo metu Europoje važinėja 1-2 metų senumo vilkikai, visos puspriekabės taip pat naujos, tai, žinoma, rodo ir atitinkamus Europos standartus. Skaičiavome, jog atnaujinus vilkikus vidutinis kuro poreikis 100 km sumažėjo net 18 proc. Šia kryptimi einame ir toliau, kartu vertiname galimybes įsigyti ir elektrinius ar biodegalais varomus vilkikus bei kitus automobilius, jei maršrutai ir kitos sąlygos tą leis. Šiuo metu turime akivaizdžią naudą naujinant autoparką pasirinkta kryptimi, tačiau labai tikiuosi, kad ateityje alternatyvos taps prieinamu ir dar geresniu sprendimu.
Kokius tolimesnius tvarumo tikslus esate numatę?
Visko išties nemažai. Kiekvienais metais norėtųsi pasidžiaugti kažkuo išskirtiniu ir didingu, bet tvarumo tiesa paprasta – visur skubame lėtai. Vis dar tvirtiname pagrindus pakuočių apskaitoje ar maisto atliekų prevencijos procesuose, daugiau dėmesio skiriame darbuotojų gerovei – erdvėms, šventėms, papildomoms motyvacinėms priemonėms, planuojame Marijampolei padovanoti daug medžių, kuriuos šiuo metu uždirbinėja darbuotojų renkami žingsniai. Taip pat šiais metais atliksime energetinį auditą ir matysime, kur galime tobulėti toliau.