Balandžio 2 d. Vyriausybėje vykusio Tarpinstitucinio pasitarimo metu buvo svarstomas Vyriausybės išvados projektas įstatymų pakeitimams, numatantiems valstybės tikslą 41 proc. sumažinti naftos degalų vartojimą Lietuvoje iki 2030 metų.
Šiame posėdyje turėjo teisę dalyvauti ir savo komentarus bei pastabas pateikti socialiniai partneriai. Į posėdį iš anksto registravosi „41 proc. mažiau naftos“ iniciatyvos nariai: Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, Transporto inovacijų asociacija ir Biodegalų asociacija.
Per „Teams“ platformą prisijungusių minėtų organizacijų buvo paprašyta palaukti, kol bus svarstomas naftos vartojimo mažinimo klausimas. Po dviejų valandų laukimo, atsinaujinančios energetikos atstovai taip ir nebuvo „įleisti“ į svarstymą. Vėliau Vyriausybės kanceliarijos atstovai teigė, kad „klausimas buvo apsvarstytas, socialiniai partneriai dalyvavo ir visi pasisakė už neigiamą Vyriausybės išvadą“ (t. y. palankų naftos industrijai variantą).
Paaiškėjo, kad naftos degalų įmonių „Orlen Lietuva“ ir „Neste Lietuva“ atstovai buvo vieninteliai socialiniai partneriai, galėję prisijungti prie virtualaus posėdžio ir išsakyti savo poziciją.
Dėl šio atvejo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK) kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydama įvertinti Vyriausybės kanceliarijos organizuoto Tarpinstitucinio pasitarimo procedūras.
„Tai būtų skandalingas atvejis, jei aukštus atvirumo ir skaidrumo standartus deklaruojanti Vyriausybė grubiai „užčiauptų“ žaliosios energetikos atstovų balsą, tačiau suteiktų galimybę pasisakyti iškastinio kuro atstovams. „41 proc. mažiau naftos“ iniciatyva vienija 215 įmonių ir organizacijų – visoms joms buvo parodyta nepagarba. Tikimės, kad VTEK atliks kruopštų tyrimą ir išsiaiškins, kodėl Vyriausybės atstovai gali selektyviai rinktis, su kokiais socialiniais partneriais nori bendrauti, o su kuriais – ne“, – teigė LAIEK prezidentas Martynas Nagevičius.
Praėjusią savaitę LAIEK kreipėsi laišku į premjerę Ingridą Šimonytę su raginimu palaikyti teigiamą Vyriausybės išvadą Seime registruotiems Alternatyviųjų degalų Atsinaujinančių išteklių įstatymų pakeitimo projektams, kuriuose įstatymu įtvirtinamas valstybės tikslas – iki 2030 m. sumažinti naftos degalų vartojimą 41 proc.
Laiške buvo pateikti skaičiavimai, parodantys, jog kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų. Nuo 2021 m. bendra šių praradimų suma jau pasiekė beveik 487 mln. eurų ir ji nuolat auga – vidutiniškai po 8,4 eurus per sekundę.
Pasak M. Nagevičiaus, šio įstatymo itin laukia Lietuvos verslas – pavyzdžiui, įmonės svarstančios investuoti į atsinaujinančios energetikos plėtrą, tačiau kol kas to nedarančios dėl valdžios neryžtingumo, mažinant naftos vartojimo lygį. Kita vertus, sprendimas nepalaikyti konkretaus naftos mažinimo tikslo reikštų atidėtas ar nutrauktas investicijas elektromobilių krovimo infrastruktūrą, biometano ir pažangiųjų biodegalų gamybą, švaresnių transporto priemonių įsigijimą, mažesnes viešojo transporto plėtros ambicijas.
Ryžtingai mažinti naftos vartojimą valdžią ragina į pilietinę iniciatyvą „41 proc. mažiau naftos“ susibūrusios įmonės ir organizacijos. Prie iniciatyvos jau prisijungė ir savo palaikymą naftos produktų vartojimo mažinimui išreiškė 215 šalies bendrovių ir organizacijų.
Lietuvos transporto sektorius ypač priklausomas nuo naftos degalų, kurie sudaro 95 proc. visos transporte sunaudojamos energijos. 41 proc. sumažinus naftos produktų vartojimą iki 2030 metų, būtų galima sustiprinti šalies energetinę nepriklausomybę ir žengti didelį žingsnį kovojant su klimato krize.