Paaiškino, kaip keitėsi Vilnius: to, ką turime dabar, teko ilgai laukti

Per nepriklausomybės metus Vilniaus miestas ženkliai pasikeitė ir pradėjo žengti milžiniškus žingsnius tvarumo srityje. Atnaujinta centrinio šildymo sistema, sukurta dviračių transporto priemonių infrastruktūra, pristatyta nauja atliekų rūšiavimo sistema – tai tik kelios priemonės, padedančios sostinės gyventojams mažinti poveikį gamtai. Vilniaus miesto savivaldybės tvarumo vadovas Antonas Nikitinas sako, kad miestiečiai per tą laiką tapo daug sąmoningesni tvarumo klausimais, o tai, savo ruožtu, padeda Vilniui išsiskirti Europos kontekste.

Kaip per pastaruosius 10 metų tvarumo prasme keitėsi Vilniuje?

Pastaruosius 10 metų Vilnius, o ir jo apylinkės, sparčiai augo – tiek gyventojų, tiek teritorijų vystymosi prasme. Nepaisant to, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos šiek tiek sumažėjo. Mieste vykdoma įvairių pokyčių, kad judėtume link tvaresnio gyvenimo. Daug pokyčių vyksta transporto srityje: viešojo transporto atnaujinimas, A juostų įrengimas, per dešimtmetį realiai sukurtas pagrindinių dviračių takų tinklas, jungiantis pagrindines urbanizuotas teritorijas. Pokyčiai vyksta ir kitose srityse: atsigręžta į esamų želdinių saugojimą ir itin gausų naujų sodinimą – tūkstančiais medžių ir krūmų kasmet, spartėja namų renovacija, pokyčiai šilumos ūkyje. Mūsų pastangos pastebėtos ir Europos mastu – gavome Europos žaliosios sostinės titulą, esame tarp šimto ES miestų, siekiančių klimato neutralumo, misijos dalyvių. Šiuo metu apjungiame visas iniciatyvas ir einame link sistemiškesnio požiūrio į tvarumą, mažesnio mūsų daromo poveikio aplinkai, geresnio prisitaikymo prie klimato kaitos iššūkių.

Kada ir kuriose srityse įvyko didžiausias proveržis per ilgesnį laikotarpį – nuo nepriklausomybės atgavimo?

akyčiau, didelis pokytis įvyko transporto srityje – turime kaip niekada gerą viešojo transporto kokybę, europietiškus dviračių takus. Pasikeitė ir šilumos ūkis, atliekų rūšiavimas. Tačiau didžiausias pokytis įvyko mūsų galvose – suvokime apie tai, kas laikina ir atsigręžia prieš mus pačius. Kalbu apie sprendimus, kurie ilguoju laikotarpiu turi skaudžias pasekmes: tarša, biologinės įvairovės nykimas, išeikvoti gamtiniai ištekliai, klimato kaita ir socialiniai aspektai, kurie su tuo glaudžiais susiję. Pasikeitė mūsų požiūris į tvarumą, aplinkosaugą, klimato kaitą ir būtinybę prisitaikyti prie klimato kaitos, socialinius aspektus, taip pat ir valdyseną. Nors ir čia dar yra labai daug darbų.

Pernai matėme didžiulį saulės elektrinių bumą, kuo vilniečiai labiausiai domisi šiemet?

kirtingi vilniečiai domisi skirtingais dalykais. Tačiau jaučiame vis didėjantį domėjimąsi pokyčiais mieste, poreikį daugiau įtraukti ir diskutuoti – tai ir stengiamės vis geriau atliepti. Šis didėjantis sąmoningumas džiugina. Pavyzdžiui, apklausos rodo, kad klimato kaita ir tvarumas vilniečiams vis svarbesnis, yra tikrai stiprėja suvokimas apie tai, kad klimatas keičiasi ir apie tai, kad prie to būtina prisidėti patiems.

Buvo įgyvendinti pokyčiai Vilniaus centrinio šildymo sistemoje, kokie to rezultatai?

Pokyčių tikrai įvyko: nuo 2020 m. Vilniaus šilumos tinklai įgyvendina naują ilgalaikę įmonės strategiją, orientuotą į perėjimą prie švarios ir efektyvios energetikos, o iki 2030 m. yra įsipareigoję šilumos gamyboje atsisakyti iškastinio kuro ir didinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalį. Šilumos gamyboje diegiama inovacijų, pavyzdžiui, pernai rugsėjį buvo pradėtas statyti galingiausias Baltijos šalyse absorbcinis šilumos siurblys, kurio galia siekia beveik 9 MW. Jo veikimo principas paremtas atliekinės šilumos potencialu – biokuro jėgainėje, gaminant šilumą, per dūmtraukį pašalinami dūmai, kuriuose dar yra papildomos šilumos, galinčios sušildyti termofikacinį vandenį, o tai – šiluma keliasdešimčiai daugiabučių.

Taipogi, šį balandį pradėtos rekordinės šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos įmonės istorijoje. Per vasarą planuojama atnaujinti daugiau nei 8 km vamzdynų. Rekonstrukcijos reikalingos sklandžiam šilumos tiekimui išlaikyti ir efektyvumui didinti.

Kokių veiksmų imamasi, kad Vilnius būtų neutralus klimatui?

Šiuo metu rengiami keli svarbūs planai: susitarimas dėl klimato pagal ES miestų misiją, siekiant klimato neutralumo, Žaliojo miesto veiksmų planas bei prisitaikymo prie klimato kaitos planas. Visi jie kompleksiškai svarbūs, kad miestas siektų klimato neutralumo. Juose bus įvertinta, kaip ir kokiomis priemonėmis klimato neutralumo tikslai bus pasiekti. Visgi yra dvi pagrindinės sritys, generuojančios daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų – transporto ir energetikos sektoriai, kartu sudarantys per 90 proc. miesto emisijų. Todėl ir priemones siekiama nukreipti čia – efektyvinti transporto tinklą bei mažinti emisijas energetikos sektoriuje.

Dalis priemonių jau vykdoma, pavyzdžiui, laukia rekordinis viešojo transporto atnaujinimas, tolesni darbai gerinant pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimą, plečiamas elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas. Šilumos sektoriuje irgi yra pokyčių, tačiau reikės nemažai įdirbio su privačių namų energijos vartojimu. Savivaldybė pradeda nuo savęs – miesto valdomuose pastatuose naudoja vis daugiau atsinaujinančios energetikos.

Šventinėmis dienomis Vilniuje viešasis transportas dažnai būna nemokamas, koks šios iniciatyvos poveikis – ar tuo metu gatvėse mažėja automobilių?

Detalesnių tyrimų nėra atlikta, tačiau JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) komanda fiksuoja, kad tomis dienomis būna daugiau viešojo transporto keleivių. Priemonė reikalinga, suteikia galimybę miestiečiams patogiai nuvykti į masinius susibūrimus, koncertus, šventes. Kadangi dažnai tai būna itin specifinis judėjimas – vienos dienos šventė ar panašiai – atsiranda momentiniai automobilių judėjimo išaugimai, spūstys, prieš renginį netoli jo vietos pritrūksta stovėjimo vietų. Siekiame to išvengti, todėl kartais sudaroma galimybė viešuoju transportu važiuoti nemokamai. Apie tai, be abejonės, pranešama ir gyventojams.

Tačiau automobilių skaičius kinta dėl daugiau faktorių, pavyzdžiui, gyventojai išvyksta iš miesto savaitgaliais, yra kitoks momentinis poreikis keliauti. Apklausos ir kitų šalių patirtis rodo, kad ne tik viešojo transporto kaina lemia, ar žmonės pasirinks viešąjį transportą vietoje automobilio. Šį pasirinkimą formuoja gerokai daugiau kitų faktorių – transporto patogumas, patikimumas, greitis, švara ir panašiai.

Dažnas vilnietis skundžiasi elektrinių paspirtukų ir dviračių pertekliumi miesto gatvėse, nes tam šiuo metu itin tinkama infrastruktūra. Galbūt skaičiavote, kiek CO2 emisijų sumažėjo dėl patogumo naudotis dviratėmis priemonėmis ar kiek automobilių sumažėjo gatvėse?

Tokių skaičiavimų nesame atlikę – vėlgi, mieste vertiname labiau bendrą pokytį. Pavyzdžiui, pernai metų gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad paaugo kelionių dviratėmis transporto priemonėmis proporcija (vidutiniškai – daugiau nei 4 proc., palyginti su 1,5 proc. 2017 metais). Kol kas transporto emisijos tikrai dar yra didelės ir reikės daugiau skatinimo naudotis įvairesniais keliavimo būdais.

Tvaresniam miestui itin svarbi sovietinių daugiabučių renovacija, tačiau gyventojams dažnai sudėtinga susitarti dėl dabartinių taisyklių. Kokia dabartinė situacija ir kaip planuojama ją pagerinti?

Tai nacionalinio reguliavimo klausimas, na ir pati taisyklė nėra nelogiška – už renovaciją reikia mokėti, todėl tam turi pritarti dauguma to daugiabučio butų savininkų. Iš savivaldybės pusės su agentūra „Atnaujinkime miestą“ ateiname su visa ekspertine pagalba einant šiuo keliu. Daug proceso etapų, ypač administracinių, nuo gyventojų pečių perima agentūra. Dalis procesų yra visiškai kompensuojami, savivaldybė taip pat prisideda prie daugiabučių aplinkos tvarkymo ten, kur jie yra atnaujinami kompleksiškai. Tai duoda rezultatų – vis daugiau daugiabučių renovuojami arba ruošiami renovacijai.

Kokie tvarumo tikslai sostinei numatomi ateityje?

Ambicingi. O jei konkrečiau – kaip ir minėjau, pagrindiniai tikslai yra susiję su gyvenimo kokybe, klimato neutralumu bei prisitaikymu prie klimato kaitos padarinių.