Vokietijoje ministras pagrasino uždarysiąs kelius savaitgaliais
„Problema yra ta, kad Lietuva labai daug naudoja naftos degalų. Jeigu skaičiuotume vienam žmogui, mes esame trejetuko sąraše tarp daugiausia suvartojančių ES. Dar didesnė problema, kad naftos degalų vartojimas ne mažėja, o didėja. VMI kaip tik pateikė informaciją apie šių metų pirmąjį ketvirtį, kad benzino ir dyzelino vartojimas padidėjo 4,5 proc., lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo energetikos ekspertas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Pasak energetikos eksperto, visos ES šalys yra pasidalijusios prievolėmis, Lietuva turi šiek tiek mažesnę negu ES vidurkis, bet ją vis vien turi, privalo sumažinti savo CO2. Problema ta, kad CO2 didėja, o kvotos sumažintos, tuomet atsiranda poreikis kaip valstybei pirkti kvotas iš tų šalių, kurios savo prievoles vykdo su pertekliumi. Lietuva, akivaizdu, bus ta kvotų pirkėja.
„Mes įvertinome, kiek pagal dabartinę situaciją šitai kainuotų, kokią skolą jau dabar turime, tai skaitiklis toks – per vieną darbo dieną Lietuvos skolą padidina vienu milijonu eurų.
Vokietijoje ministras išėjo į viešumą ir pasakė, kad jeigu jam Parlamentas nesuteiks įgaliojimų, kaip konkrečiai mažinti CO2 išmetimą, nes turės pirkti kvotas iš kitų šalių, tai jis įves valios sprendimą ir uždraus keliais naudotis savaitgaliais. Aišku, tai buvo daugiau bandymas šokiruoti ir atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą.
Pas mus naftos degalų vartojimas didėja, kvotos yra, bet už jas reikės atsiskaityti 2027, 2032 metais. Kol dabar mokėti nereikia, visiems ramu. Mes bandome atkreipti dėmesį, kad neturi būti ramu ir nėra ramu, nes egzistuoja problema, – kaip ją spręsti, kokių priemonių imtis, reikia galvoti dabar. Kai ateis tie metai, bus jau vėlu, mat kvotos skaičiuojamos visam laikotarpiui nuo 2021 m. iki 2030 m., ir tai, ką mes jau išmetėme, nebepakeisime, o ir pakeitimai nėra tokie paprasti. Sumažinti 40 proc. naftos sunaudojimą sudėtinga, dabar reikia apie tai galvoti, bet to nėra daroma“, – pastebi M. Nagevičius.
Sunkvežimiai – didžiausi aplinkos žudikai
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, paklaustas, ar tikrai situacija tokia dramatiška, atsakė, kad situacija gerokai dramatiškesnė, ir čia yra klausimas ne apie pinigus: „Tampame turtinga Europos valstybe, galima būtų ir sumokėti ateityje, bet klausimas, ar mes darome pakankamai, kovodami su klimato kaita. Šiandien vis skaičiuojame šilumos rekordus. Kaip maža, gana turtinga valstybė, turime dėti pastangas, kad pažintume užterštumą, jį mažintume, suvoktume klimato kaitą. Ir nors gera žinia, kad lietuviai tampa vis labiau turtingesni, daugiau važinėja, turi daugiau automobilių, bet trūksta kolektyvinių sprendimų. Visų pirma, mums reikia gerai išvystyto geležinkelio, viešojo transporto. Žmogui tikrai nuolat nereikia automobilio, yra alternatyvų, bet jos turi būti organizuojamos savivaldybių, Susisiekimo ministerijos lygmeniu.“
Ministras pastebi, kad sunkvežimiai Lietuvoje yra vieni didžiausių, kurie naudoja dyzeliną, ir čia kyla problema: „Kiekvienais metais įpilama apie 2 milijardus dyzelio ir daugiausia jo skiriama sunkiajam transportui. Mes turime spausti juos per kelių apmokestinimą („e-tolling“), kelių mokesčius, kad vairuotojai persėstų į biometanu varomus sunkvežimius, elektrinius, kiek tai įmanoma. Siuntų įmonė DPD jau prieš trejus metus visus savo siuntų išvežiojimo autobusiukus pakeitė į elektrinius. Sprendimų yra, tik transporto srityje mes su jais vėluojame. Aš pats labai nuosekliai nuo kadencijos pradžios sakau, kad transportas yra žudantis žmones, didžiausias teršėjas, nesumokantis už savo taršą.“
Skola kainuos tiek, kiek krašto apsauga, Vyriausybė stabdo sprendimą
„Lietuva, akivaizdu, bus kvotų pirkėja. Mes įvertinome, kiek pagal dabartinę situaciją tai kainuotų, kokią skolą jau dabar turime, kiek jau išmetėme CO2, kiek išmesime: šiandien skaitiklis, kaip minėta, toks – per vieną darbo dieną Lietuvos skolą padidina vienu milijonu eurų.
Viskas, ką sako ministras, teisinga, bet verslas mato: yra Seimo iniciatyva pakeisti įstatymą – juo įsipareigoti iki 2030 m. sumažinti naftos degalų suvartojimą iki 41 proc. Iniciatyva šiuo metu svarstoma LRV, ji turi padaryti išvadą. Vyriausybė pagal Seimo statutą turėjo pateikti išvadą iki sausio 8 d. Šiandien gegužės mėnuo, sprendimas nepriimtas, vis atidėliojamas, stumdomas kaip ta karšta bulvė nuo vieno prie kito. Kol sprendimo nėra, Seimas negali priimti įstatymo. Taigi galima suskaičiuoti, kiek milijonų papildomai mes jau praradome.
Verslas mato, kad politinė valia tokia neapibrėžta, nekonkreti ir net elementaraus sprendimo negali priimti kaip tikslo, tai ką kalbėti apie konkrečias priemones. Tie, kas investuoja į elektromobilių įkrovimo tinklus, biometanu varomus autobusus ar į viešąjį transportą, turi variantų, kur gali atsargiau investuoti arba labiau investuoti. Taigi kol mato, kad Vyriausybė blaškosi, renkasi atsargesnį investavimą, tai natūraliai užprogramuoja, kad tikslas nepasiekiamas.
Jeigu nieko nedarysime, o naftos degalų vartojimas didės, tai pagal prognozes iki 2030 metų skola išaugs iki 1,3 milijardo eurų. Vadinasi, kvotoms pirkti išleisime tiek, kiek išleidžiame krašto apsaugai. Tuos pinigus tikrai galime prasmingiau panaudoti“, – pagaliau imtis konkrečių sprendimų ragina M. Nagevičius.