Kaip pranešime spaudai sako Tomas Žilionis, žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo elektromobilių įkrovos tinklo vystymo vadovas, kalbėdamas apie bendrovės plėtrą Lietuvoje, pabrėžia, jog įmonės tikslas – ne tik didieji miestai, tačiau ir regionai. Ta pati praktika buvo taikyta ir vystant įkrovos tinklą Estijoje.
„Norime išplėtoti savo tinklą visoje Lietuvoje, kad patogu būtų važiuoti ne tik tarp Vilniaus ir Kauno ar pasiekti Klaipėdą, bet aplankyti ir mažesnius vienas nuo kito labiau nutolusius miestus. Būsime padengę tiek didžiuosius miestus, tiek pagrindinius greitkelių mazgus, todėl mūsų geografijoje yra ir tokie miestai kaip Naujoji Akmenė, Kazlų Rūda ar Švenčionys. Po kelerių metų matysime realesnį vaizdą – kiek elektromobiliai yra populiarūs, kokią įkrovimo infrastruktūrą turime Lietuvoje, kurios stotelės naudojamos intensyviausiai. Tačiau jau šių metų pabaigoje nebeliks argumento nepirkti elektromobilio dėl per mažo viešojo įkrovimo stotelių skaičiaus“, – dėsto įmonės atstovas.
Be to, pasak jo, kai kalbame apie elektromobilių įkrovos tinklo dydį, jau turėtume kalbėti ne tik Lietuvos mastu. „Enefit Volt“ tinklas apima visas Baltijos šalis bei Lenkiją.
„Šiame regione esame didelis žaidėjas ir valdome vieną didžiausių automobilių įkrovos stotelių tinklą. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, vasaros keliones šiame regione planuojantys elektromobilių turėtojai gana patogiai gali keliauti ir dideliu spinduliu“, – teigia T. Žilionis.
Lietuvoje įmonė šiuo metu turi 45 įkrovos stoteles, tačiau skaičius pastaruoju metu auga taip greitai, kad metus bendrovė tikisi užbaigti jau turėdama 350 įkrovos stotelių.
Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje iki metų pabaigos „Eesti Energia“ įmonių grupė planuoja 800 elektromobilių įkrovos stotelių plėtrą.
Elektromobilį naudoti turi būti patogu
Įkrovos tinklą vystanti bendrovė plėtrą planuoja atsigręždama į elektra varomų automobilių vairuotojus, todėl pagrindiniu siekiu įvardija tai, kad elektromobilis neturėtų jo savininkui sukelti nepatogumų.
„Natūralu, kad šiame etape elektromobilių turėtojai nesijaučia taip gerai, tačiau svarbu jiems sukurti kuo patogesnę infrastruktūrą. Iki metų pabaigos taip ir bus. Mūsų požiūriu, elektromobilių krovikliai turi būti įrengti tokiose vietose ir tokios galios, kad krovimo laiką būtų galima naudingai praleisti skiriant jį savo įprastai veiklai. Vadinasi, būnant darbe reikia lėtesnio įkrovimo, prekybos centre – greitesnio. O štai sustojus greitkelyje kavos tikimąsi itin greito įkrovimo. Vienas mūsų tikslų – būti ne didžiausiu, o labiausiai naudojamu tinklu Lietuvoje“, – pranešime spaudai kalba T. Žilionis.
Anot jo, įmonė nuolat analizuoja vartotojų įpročius ir pagal juos renkasi ne tik stotelių įkrovos vietas, bet ir jų galią.
„Daug dėmesio skiriame analizei, vertiname konkrečios lokacijos specifiką, tačiau stengiamės atliepti tiek skubančių, tiek neskubančių vairuotojų poreikius. Taigi, praktiškai visose lokacijose turime ir greito, ir lėto įkrovimo stoteles. Jei skaičiuojame, kad tam tikroje vietoje bus didžiausias poreikis automobilį krauti per naktį, statome daugiau lėto įkrovimo stotelių. Kita vertus, galbūt į tą pačią vietą kitas žmogus tik užsuks ir su elektromobiliu važiuos į užmiestį, dėl to šalia atsiranda ir greito įkrovimo stotelė. Tuo neretai skiriamės nuo kitų operatorių“, – pabrėžia pašnekovas.
Krauna kelyje, namuose, darbe
Skaičiuojama, kad apie 80 proc. elektromobilių krovimo vyksta namuose, likusi dalis – viešose stotelėse arba stotelėse, kurios yra įrengtos prie biurų.
„Didžioji dalis gyventojų, kurie šiandien ryžtasi įsigyti elektromobilį skaičiuodami jo atsipirkimą arba tiesiog domėdamasi naujovėmis, yra privačių namų gyventojai. Jie neretai jau turi ir saulės elektrinę ant stogo, o čia ir bene paprasčiausia turėti savo įkrovimo stotelę ar ją nuomotis. Visai neseniai patys pristatėme sprendimą, kurį pavadinome „EV360°” . Tai – dar viena galimybė palengvinti elektromobilių savininkų gyvenimą, suteikiant jiems išskirtines sąlygas nuomojantis stotelę, kraunantis mieste ir gaunant nuolaidas elektros planui“, – sako T. Žilionis.
Įmonės, biurų valdytojai taip pat jau investuoja į privačias įkrovimo stoteles, nes nuomininkai to pageidauja. Verslo klientams siūlomas ir įkrovos stotelių nuomos sprendimas.
„Pastebime, kad ir paslaugų sektorius vis labiau supranta, kad elektromobilių įkrovos vietos jiems yra naudingos ir reikalingos, nes automobilį besikraunantys klientai jose užtrunka ilgiau, lankosi dažniau“, – sako T. Žilionis.
Rinkoje – pozityvūs ženklai
T. Žilionis skaičiuoja, kad Lietuvoje šiuo metu veikia 1 350 elektromobilių įkrovos taškų, o iki metų pabaigos jų skaičius turėtų perkopti 2 000 ribą. „Enefit“ valdomos įkrovos stotelės užims itin reikšmingą rinkos dalį.
„Šiandien turime planus Lietuvoje iš viso pastatyti 350 kroviklių – tiek lėto, tiek itin greito krovimo. Jei matytume negatyvių ženklų, prieš metus visose rinkose, kuriose dabar dirbame, nebūtume startavę. „Enefit Volt“ tinklas šiandien Baltijos šalyse yra vienas didžiausių. Veiklą pradėję Estijoje itin aktyviai kitose šalyse startavome tik praėjusių metų pabaigoje. Šiuo metu planuojame maždaug penkis metus į priekį ir nematome jokių neigiamų tendencijų, dėl kurių rinka turėtų sustoti“, – sako jis.
T. Žilionio nuomone, elektromobilių kiekis Lietuvos gatvėse sparčiau augti pradės tuomet, kai daugiau jų pasieks antrinę prekybos rinką. Pirmieji jos gyvybės ženklai jau matomi.
„Elektromobilių augimo tendencija mūsų kol kas nenuvilia, žiūrime gana pozityviai. Jų skaičiaus augimas šiek tiek lėtesnis nei buvo prognozuojama prieš dvejus metus, bet dedame daug vilčių į antrinę elektromobilių rinką. Lietuva yra antrinės automobilių rinkos šalis. Šiuo metu didžiųjų Europos valstybių vairuotojai pradeda pardavinėti savo elektromobilius. Rinkoje atsiranda ir ne naujų automobilių tiekėjų“, – dėsto įmonės atstovas.
„Regitros” duomenimis, balandžio 1 d. Lietuvoje buvo registruoti 21 353 elektromobiliai. Iš jų – 12 823 grynieji elektromobiliai ir 8 530 iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai.
Nacionaliniai elektromobilių skaičiaus augimo tikslai iki 2030 m. numato, kad jau nuo kitų metų 10 proc. visų naujai registruojamų automobilių turėtų sudaryti elektromobiliai. 2030 metais elektromobiliai turėtų sudaryti 50 proc. naujai registruojamų transporto priemonių.
Susisiekimo ministerijos prognozėmis, 2030 m. šalies keliais važinės 230 tūkst. elektromobilių, nors ir toks jų kiekis sudarys tik apie 15 proc. viso lengvųjų automobilių parko.
Iššūkių kelia tinklo pajėgumai
Nors elektros įkrovos stotelių tinklo plėtra Lietuvoje jau įsibėgėjusi ir apsukų mažinti neketina, dar greičiau jai vystytis trukdo nepakankami elektros tinklo pajėgumai. Galingesnius kroviklius statyti norintys operatoriai dažnai atsimuša į sieną ir yra priversti investuoti ne ten, kur nori, o kur gauna pakankamą kiekį galios.
„Lietuvoje šiandien tai yra didžiausia problema, kuri mažina elektromobilių įkroviklių įrengimo greitį ir tankį. Norint įrengti greitąjį ar net kiek silpnesnį įkroviklį, turi paieškoti tam tinkamos infrastruktūros. Didelėje Lietuvos teritorijoje tinklo galia yra nepakankama. Turime arba papildomai investuoti į ESO tinklą, arba tam tikrų vietų atsisakyti ir ieškoti kitų“, – dėsto pašnekovas.
Anot jo, su šia problema susiduria visi operatoriai. Kita vertus, Lietuva čia niekuo neišskirtinė – kitose rinkose situacija panaši.
„Visa tai tėra natūraliai kiekvienam verslui kylantys iššūkiai. Panašūs jie yra visose šalyse, kuriose vykdome plėtrą. Vertinant rinką bendrai, palankių ženklų elektromobilių ir jiems skirtos infrastruktūros proveržiui yra kur kas daugiau nei trikdžių“, – reziumuoja T. Žilionis.