Visi tvarumo tikslai bus pasiekti negreit
Gėrimų pramonė susiduria su dauguma tų pačių iššūkių, kurie būdingi visiems panašiems verslams. Naudojama energija gėrimams pagaminti, didelę dalį veiklos ciklo sudaro transportavimas, pardavimo vietose reikalingas šaldymas. Gėrimų pramonę tiesiogiai liečia ir žemdirbystės, ūkininkavimo būdai, nes naudojamos natūralios žaliavos, gaminamos daugiausiai Lietuvos ūkiuose. Pasak „Švyturys-Utenos alus Korporatyviųjų reikalų direktoriaus Dainiaus Smailio, dar yra daug darbo, kad kiekviena šių sričių, o kartu ir visas procesas, taptų tvaresnis, ekologiškesnis.
Jam pritarė ir „Kalnapilio-Tauro grupės“ generalinis direktorius Marijus Valdas Kirstukas, sakydamas, kad nepaisant 2023-aisiais buvusių iššūkių, dėl kilusių kainų ir infliacijos, įmonė tęsia prieš beveik dvejus metus pradėtą ilgametės tvarumo strategijos įgyvendinimą. Į tris pagrindines sritis – produktus, vartotojus bei darbuotojus – nukreipta įmonės tvarumo strategija apima 9 išsikeltus tikslus, iš kurių 6 planuojama pasiekti iki 2025 m., likusius – iki 2030-ųjų.
„Vienas ambicingiausių tikslų – iki 2025 m. tapti neutraliais anglies dvideginio (CO₂) atžvilgiu gamyboje, taip pat iki 2025 metų pradėti naudoti 100 proc. perdirbtas, perdirbamas ar daugkartines pakuotes. Šiose srityse susiduriame ir su didžiausiais iššūkiais, tokiais kaip tvarių pakuočių bei dujų alternatyvų paieška“, – sakė M. V. Kirstukas.
Lietuviai išsiskiria vienoje srityje
Lietuvos gėrimų pramoninkams pavyksta laikytis Paryžiaus susitarimo bei įgyvendinti numatytus tikslus ir nors kol kas tvarumo prasme neišsiskiria iš kitų šalių, einama gera linkme. „Pernai mūsų įmonė kartu su „Carlsberg“ grupe atnaujino tvarumo programos tikslus. Mūsų užsibrėžtas tikslas iki 2040 m. visame žaliavų veiklos cikle nepalikti jokio pridėtinės anglies dvideginio pėdsako. Tai labai didelis tikslas, į kurį įtraukti uždaviniai nuo miežių, salyklo auginimo, gamybos iki transportavimo. Jie apima ne tik anglies dvideginio, vandens, plastiko mažinimą daryklose, bet ir regeneratyvinę žemdirbystę, transportavimą be iškastinio kuro naudojimo ir daug kitų uždavinių. Manome, kad ši programa – viena iš pažangiausių pasaulyje, todėl mūsų dalyvavimas įgyvendinant jos tikslus taip pat yra didžiulis proveržis Lietuvos gėrimų pramonėje“, – sakė D. Smailys.
M. V. Kirstukas pastebėjo, kad prie gėrimų pramonės veiklos prisidedantys lietuviai, vis gi, gerina mūsų šalies įvaizdį Europos rinkoje: „Pagrindinės pasaulinės tendencijos yra tvaresnės pakuotės paieškos, CO₂ emisijos mažinimas. Šiuos žingsnius žengia ir Lietuvos verslai. „Royal Unibrew“ įmonių grupės, kuriai priklauso ir „Kalnapilio-Tauro grupė“, tikslus mažinti CO₂ išmetimą, kaip visiškai atitinkančius Paryžiaus susitarimą, pernai patvirtino Mokslu pagrįstų tikslų iniciatyva. Tai yra visiškai klimatui neutrali gamyba iki 2025 m. ir iki 2030 m. 50 proc. sumažintas CO₂ pėdsakas visoje tiekimo grandinėje. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje itin gerai veikia depozito sistema, išsiskiriame pakuočių sutvarkymo skaičiais ir pasaulyje, statistika rodo, kad kasmet surenkamas panašus skaičius taros – apie 91-92 procentus. Tokia sistema stipriai prisideda prie švaresnės Lietuvos ateities“.
Siekia ambicingų tikslų
Didžiausios šios pramonės įmonės tvarumo principus taiko jau kelerius metus, o ateičiai užsibrėžė dar ambicingesnių tikslų. Pavyzdžiui, „Švyturys-Utenos alus nuo 2017 m. pradėjo įgyvendinti aplinkosauginę tvarumo programą „Kartu link nulio“, kuri pernai buvo papildyta ir pavadinta „Kartu link nulio ir toliau“. Programos tikslai – nulis CO2 pėdsako, vandens švaistymo, neatsakingo vartojimo, nelaimingų atsitikimų – tiesiogiai atliepia JTO iškeltus prioritetus. Programoje numatyta iki 2025 m. naudoti vien tik iš atsinaujinančių šaltinių gautą energiją, o iki 2030 m. pasiekti nulinę anglies dvideginio emisiją bei perpus sumažinti sunaudojamo vandens kiekį.
Nuo 2018-ųjų įmonė dalį reikalingos elektros (per metus 14 proc.) pagamina pati iš saulės elektrinių, o likusi perkama iš žaliosios energijos gamintojų. Nuo tada 9 proc. sumažėjo elektros energijos kiekis, naudojamas 1 hektolitrui produkto pagaminti. „Utenos šilumos tinklų“ duomenimis, 98 % „Utenos alaus“ darykloje 2019 m.suvartotos šilumos buvo pagaminta iš neiškastinio kuro. Nuo 2023 m. 2 proc. likusios energijos gaminama naudojant biodujas, tad darykloje 100 proc. visos energijos gaminama iš atsinaujinančių šaltinių.
„Šiluminės energijos naudojimas 2018- 2022 m. įmonėje sumažėjo 30 proc., o vandens sąnaudos – 12,4 proc. nuo 2019-ųjų. Įmonė taip pat didino pakuočių perdirbimą, mažino plastiko vartojimą, pirmoji Lietuvoje įdiegė 100% rPET panaudoto plastiko alaus taros naudojimą“, – apie jau įgyvendintus ir numatytus planus pasakojo D. Smailys.
Panašių veiksmų ėmėsi ir „Kalnapilio-Tauro grupė“ – pernai ant gamyklos ir sandėliavimo pastatų stogų įrengta beveik 500 kilovatų (kW) saulės elektrinė. Nuosava saulės elektrinės nepatenkina viso elektros poreikio, tačiau jau ilgą laiką perkama elektros energija yra gaminama iš atsinaujinančių šaltinių.
„Šiuo metu įmonė naudoja 100 proc. perdirbto plastiko (r-PET) butelius „Kalnapilio“ ir „Tauro“ alui, 100 proc. perdirbto kartono padėklus skardinėms bei 100 proc. perdirbto plastiko plėveles produkcijos pakuotėms. Bendradarbiavimas su vietos verslais taip pat yra vienas iš būdų ne tik vystyti tvarią gamybą, bet ir mažinti CO₂ pėdsaką. Alaus gamybai naudojame 100 proc. lietuvišką salyklą – tokiu būdu ir mažiname žaliavų logistikos emisijas, ir patenkiname vartotojų lūkesčius“, – sakė M. V. Kirstukas.
Didelis dėmesys skiriamas ne tik naujoms technologijoms įmonėse, stengiamasi investuoti ir į tvaresnį transportą. D. SMailys aiškino, kad nuo 2015 m. iki 2022-ųjų įmonė 16 proc. sumažino anglies dvideginio išmetimą savo veikloje. Taip pat investuojama į tvarų transportą, kas yra vienas iš programos tikslų. Ateityje norima trumpiems nuotoliams naudoti elektrifikuotas transporto priemones, o tolimiesiems reisams – varomas atsinaujinančiu kuru.
M. V. Kirstuko teigimu, įmonė mažina CO₂ išmetimą visoje tiekimo grandinėje, įskaitant ir logistiką, todėl šių tikslų siekia kartu su partneriais. Produktų produktų transportavimui įmonė naudojasi trečiųjų šalių paslaugomis, o ne nuosavu transportu. Dalis darbuotojų automobilių jau pakeista į hibridinius.
Apie investicijų atsipirkimą dar negalvoja
Pašnekovų teigimu, šiuo metu daugiausiai galvojamae apie naujas technologijas ir investicijas į ateitį, todėl draugiškumo gamtai finansinis atsipirkimas dar neskaičiuojamas.
„Sąnaudų mažinimas visada teigiamai veikia ir įmonės, ir planetos balansą. Vis tik, šiame etape daugiau yra investuojama į papildomus įrengimus, technologijas, įrangą, todėl atsipirkimo planai – dar ateityje“, – kalbėjo D. Smailys.
M. V. Kirstukas paskaičiavo, kiek iki dabar įmonei kainavo planai veiklą vykdyti tvariau. Tvarumo strategijos įgyvendinimo laikotarpiu grupės investicijos vien į žaliąją energetiką gali sudaryti apie 5 mln. eurų. Dėl saulės elektrinės, vertinant pagal Lietuvos vidurkį, sumažės gamybos CO2 emisijos apie 50 tonų per metus. Skaičiuojama, kad investicijos į technologijas ir įrangą šilumos energijos akumuliavimui bei grąžinimui į gamybos procesus, dujų sąnaudas sumažins 35-iais proc. Investavus į šilumos siurblius patalpų šildymui, bus atsisakyta dujinio šildymo – tai leis bendras dujų sąnaudas sumažinti dar 5-iais proc. Taip pat ketinama iki 2025 m. visiškai atsisakyti iškastinio kuro.
„Gamintojams aktualus ir vandens tausojimas. Pavyzdžiui, 2022 metais „Kalnapilio-Tauro grupei“ pavyko sumažinti vandens vartojimą 7-iais proc., kai buvo modernizuotos įrangos plovimo stotys. Skaičiuojama, kad ši inovacija padėjo per metus sutaupyti 6 tūkst. kub. m vandens. Nuolatinis procesų tobulinimas bei įrangos atnaujinimas ne tik didina gamybos efektyvumą, bet ir padeda sumažinti dujų, elektros, vandens sąnaudas“, – kalbėjo pašnekovas.