Į Austriją išviliojo būsimas vyras
„Delfi“ portale vykstančiame konkurse „Metų emigrantas“ skaitytojai ne tik nominuoja, bet ir balsuoja už, jų manymu, geriausius emigrantus, įspūdingiausias jų istorijas. Viena iš nominuotųjų – iš uostamiesčio kilusi A. Krause, jau daug metų gyvenanti Vienoje. Pirmą kartą į viena gražiausių Europos sostinių tituluojamą miestą Angelika atvyko būdama pirmo kurso studentė 2000–aisiais. Tąkart neilgam, mat laukė studijos Klaipėdoje. Vis dėlto, likimas Angelikai turėjo kitų planų:
„Nusėdau Austrijoje, nes mano tuometinis draugas, dabartinis vyras Martynas, pabėgo į čia iš Klaipėdos. Lietuvoje jam vis nesisekė su draugais. Maldavau, kad grįžtų namo, bet jis užsispyręs. Tapau nėščia, tad gimdyti nusprendžiau Austrijoje. Martynas tuo metu gyveno Vienoje. Jam nelabai kaip sekėsi, bet ten, kur prisiliečia mano rankos, turbūt vyksta stebuklai“, – apie gyvenimo svetur pradžią kalba moteris.
Gimus dukrai Dianai, Angelika grįžo į rekreacijos ir turizmo studijas universitete: „Taip ir važinėjom pirmyn atgal Viena – Klaipėda. Du metus dirbau Pagėgių savivaldybėje bei Rambyno regioniniame parke. 2005 metais vėl išėjau į dekretines atostogas, laukiau sūnaus Dinaro, ir išvykome ieškoti Austrijos iš naujo. Ją radome ir nė kiek nesigailime. Artimiausiu metu grįžti į Lietuvą neplanuojame, juolab, kad mano bei vyro tėvai ir jo sesuo gyvena Vienoje.“
Pradžia, sako Angelika, buvo labai sunki: „Padėjo Caritas: gautus maisto kuponus parduotuvėje iškeisdavau tiesiog pas kitus apsiperkančius žmones į grynuosius ir dumdavau namo! Čia neturėjau jokių draugų, pažįstamų, kas mėnesį vykdavau namo į Lietuvą kokiems trims mėnesiams. Buvo sunku be bendravimo, svetimoje aplinkoje. Man visada reikėjo draugų, veiklos, renginių.“ Situacija ėmė kardinaliai keistis 2008–aisiais.
Moters adresą žino nuo darbo ieškančių tautiečių iki žinomų Lietuvos veidų
Įsitvirtinusi Austrijoje Angelika pamažu ėmė plėsti pažįstamų ratą, o po kurio laiko čionykščiai lietuviai žinojo – ši moteris nepaliks jų bėdoje: „Kreipiasi dėl dokumentų, darbo reikalų, socialinių išmokų. Kas nemoka kalbos – padedu užpildyti reikiamus dokumentus, suvedu, supažindinu žmones, padedu integruotis. Tiesiog, ko prašo ir ką galiu, tą darau. Kas neturi pinigų grįžti namo, nuperku bilietą ir parvežu Tėvynėn ar ten, kur gyvena. Reikia nakvynės – irgi suteikiu.“
Vieni Angeliką susiranda patys, kitus ji pasikviečia: „Yra svečiavęsi kitų Europos valstybių lietuvių bendruomenių pirmininkai, buvęs viceministras, Pasaulio Lietuvių bendruomenės pirmininkė. Taip pat dėstytojai, stambių įmonių direktoriai, kriptovaliutų investitoriai, muzikantai, menininkai, sportininkų palydos. Visų net neišvardinsiu, per tuos metus būta be galo daug renginių.“
Pardavimų vadybininke dirbanti Angelika laisvalaikiu organizuoja ne tik lietuvių susibūrimus savo namuose, bet ir keliones, iškylas į kalnus, žvejybą, buriavimą. Rojaus klubas – dar viena moters iniciatyva: vyksta seminarai, paskaitos, koncertai. Galiausiai – lietuviams puikiai žinomas blusturgis: „Organizuoju blusturgius Liechtenšteino princo sode. Jame dirba mano vyras, tad turiu galimybę tai ten rengti“, – pasakoja A. Krause.
Cepelinadieniai sudomino ir pačius austrus
Austrijos lietuviams Angelika siūlo jau tradicija tampančius renginius: „Organizuoju Kalėdų vainikų pynimą, Užgavėnes, Atvelykį, Jonines. Taip pat kasmet garsiai minime mano gimtadienį. Vyksta lietuvių muzikantų pasirodymai, Įvairių lietuvių pranešėjų, saviugdos specialistų seminarai, mokymai.“
Itin daug dėmesio susilaukia cepelinadieniai: „A. A. Amerikos lietuvio Jono Vaičiūno idėjos vedina, nuo 2005 metų organizuoju pasaulinę cepelinų dieną vasario pirmą savaitgalį, taip pat ir daugiau cepelinadienių. Pradėjau nuo cepelinadienio namuose, paskui nuomojausi barą. Šiuo metu darau cepelinadienius Liechtensteino parke, mano įsirengtoje lauko užkandinėje.“
Cepelinus Angelika ir jos šeima visada gamina patys: „Daugiausia esame pagaminę 200 cepelinų, apie 80 kg. bulvių. Šiemet pagaminome 106 cepelinus ir visus išpirko išsinešimui. Cepelinadieniuose lankosi ne vien lietuviai, bet ir vietiniai gyventojai – austrai, turkai, rusai, serbai“, – pasakoja pašnekovė.
Nors į Lietuvą Angelika kol kas grįžti neplanuoja, jos tikrai neužmiršta, o ir vaikams primena apie jų šaknis: „Lietuviškas identitetas vaikams įskiepytas nuo gimimo. Šeimoje bendraujame lietuviškai, gaminu lietuviškos virtuvės patiekalus, svečiai ir mūsų šeimos draugai – daugiausia lietuviai. Renginiai – taip pat dažniausiai lietuviams ir lietuviški. Sūnus sakė norės tarnauti Lietuvos kariuomenėje.“
Už A. Krause galite balsuoti čia.