Meilės emigrantė Rima nesitikėjo, kad virš galvos ims kristi bombos: virpančiu balsu pasakoja, ką su naujagime ant rankų ji patyrė

Ar apgyvendintumėte visiškai svetimą, nelaimės ištiktą, lietuvį savo namuose? „Man net nekyla klausimas. Neįsivaizduoju, kaip galima nepadėti, jei kažkas blogo nutiko mano tautiečiui“, – sako prieš 32 metus meilės emigrante tapusi Rima Koič. Išgyvenusi karą ir nežinomybės laikus, šiandien moteris, už nuopelnus siekiant dviejų tautų draugystės, paskirta Garbės konsule Kroatijoje.

Kroatijos karą atsimena su siaubu: to neįmanoma nupasakoti

Rima Koič - viena iš „Delfi“ konkurso „Metų emigrantas“ nominančių. Konkurse skaitytojai gali ne tik balsuoti, bet ir patys nuominuoti, jų manymu, verčiausią geriausio emigranto titulo.

„1988 metais Lietuvoje sutikau būsimą savo vyrą kroatą. Jis buvo atvykęs į komandiruotę, vieno gimtadienio metu susipažinome ir nuo to viskas prasidėjo. Po metų jis pakvietė mane atvykti į svečius, buvusią Jugoslaviją“, – apie savo istorijos svetur pradžią pasakoja meilės emigrante tapusi Rima.

Neilgai trukus pora nusprendė susituokti, šventė vyko ir Lietuvoje, ir Kroatijoje, tačiau gyventi šeima nutarė vyro gimtinėje. Kroatai, sako Rima, – ypatingai šilta ir svetinga tauta, todėl moteris jautėsi čia labai jaukiai, nors pradžioje nei draugų, nei pastovios veiklos neturėjo. Vis dėlto, sunkiausi išmėginimai dar tik laukė priešakyje.

1991 metais Kroatijoje prasidėjo ketverius metus trukęs karas. R. Koič su savo vyru kaip tik tuo metu susilaukė pirmagimės Marijos. „Tiesiog tai yra neapsakoma. Niekas to negali suprasti nepajutę“, – moteris iki šiol virpančiu balsu prisimena skaudžiausias karinio laikotarpio akimirkas.

Nuo liepos pabaigos, prasidėjus stipriam Zadaro, kuriame Rima su šeima ir gyveno, bombardavimui, iki spalio pradžios buvo visiškai nutraukti ryšiai, nebuvo elektros, vandens, galimybės susisiekti: „Saviškiams į Lietuvą išsiunčiau telegramą, kad su manimi viskas gerai“. Karo laikotarpiu beveik ketverius metus Rima negrįžo į Lietuvą: „Kada po to laiko atskridau, nusileidau Viliaus oro uoste, negalėjau sulaikyti ašarų iki pats savo gimtųjų Kuršėnų“, – kalba pašnekovė.

Už savo nuopelnus gavo išskirtines pareigas

Kalbant su R. Koič, kyla klausimas: kaip moteris, pradžioje, meilės vedina atvykusi į visiškai nepažįstamą šalį, tapo Garbės konsule? „Turėjau begalinį norą suartinti Lietuvą su Kroatija. Pasibaigus karui išsilaikiau specialius egzaminus ir tapau oficiali nuolatinė lietuvių vertėja teisme. Jau tada padėdavau atvykstantiems tautiečiams. Po truputį ėmė kreiptis vis daugiau lietuvių.“

Pirmieji, išreiškę didelį norą atvykti, buvo lietuvių šokių kolektyvai. Rima jiems padėjo organizuoti koncertus. Vėliau vieni įvykiai sekė kitus: Rimą susirasdavo atlikėjai, turistai, sportininkai ir kiti tautiečiai. Vieniems, įvykus nelaimei, reikėjo vertėjos, kitiems – pagalbos organizuojant renginius.

Moteris sako, per šitiek metų būta daug nemiegotų naktų, tačiau iš to gimė nuostabūs projektai. Vienas jų – 2018-aisiais, Lietuvos Valstybės šimtmečio proga Kroatijoje įvykęs festivalis, kuriame dalyvavo per 400 dalyvių iš Lietuvos. Šis festivalis, sako Rima, tikriausiai taps kasmečiu, taip išlaikant Lietuvos ir Kroatijos draugystę.

Moteris tapo savotišku tiltu tarp dviejų šalių. Kiekvienas, nuo turisto iki darbo ieškančio tautiečio, žino R. Koič vardą. Ilgametį moters indėlį įvertino ir Lietuvos bei Kroatijos Respublikos – 2012-aisiais atidarytas Garbės konsulatas ir R. Koič paskirta Garbės konsule: „Man tai buvo gražiausia gyvenime dovana mano Lietuvai, mano lietuviams, Lietuvos ir Kroatijos draugystės dovana.“

Kroatija vėl laukia turistų: lietuviams – ypatingi komplimentai

Prieš keletą metų į Kroatiją atvyko darbo grupė ir viena moteris iš šios grupės stipriai susirgo. R. Koič ne tik pasirūpino, kad ši moteris kuo skubiau atsidurtų ligoninėje, bet ir po to apgyvendino ją savo namuose: „Mes su vyru parsivežėme ją į savo namus, kol negalėjo atsikelti iš lovos, ruošėme maistą, padėjome“, – kalba Rima. Tokių ir panašių atvejų, kuomet nepažįstami tautiečiai, ištikti bėdos, ligos ar nežinomybės, apsistojo pas Rimą, moteris jau nebeskaičiuoja.

„Didžiuojuosi galėdama padėti“, – sako moteris, atvykstančius į Kroatiją lietuvius vadinanti bene artimiausiais žmonėmis po savo šeimos. Ne tik Rima laukia atvykstant tautiečių – patys kroatai, anot pašnekovės, itin mėgsta lietuvius turistus: „Girdžiu labai gerus atsiliepimus, kad lietuvių tauta itin kultūringa. Tokie mes ir esame“,– su pasididžiavimu apie savo tautiečius kalba R. Koič.

Nors pandemija pristabdė kelioninius planus, R. Koič sako, kad Kroatija vėl laukia turistų: „Šalis jau apie mėnesį ruošiasi sezonui, kuris prasidės nuo Velykų. Kroatija priėmė daug sprendimų, kad pandeminė situacija būtų kuo sėkmingiau suvaldyta, o dabar atviromis rankomis pasitinka turistus.“

Už R. Koič galite balsuoti čia.