Norvegijoje dirbusi Gėnė labai nustebo, kad gali susigrąžinti 2100 eurų: dažnas emigrantas dėl nežinojimo praranda tūkstančius

Laikais, kada žmonės – ypač mobilūs, svarbu pasirūpinti saugia senatve. Deja, neretas emigrantas pasimeta: ar gaus senatvės pensiją, kaip ji bus apskaičiuota? Pasirodo, dažnas lietuvis vengia kreiptis dėl mokesčių iš svečios šalies susigrąžinimo, nes bijo netekti garantijų.

Emigrantų baimė – prarasti teisę į pensiją

Iš pirmo žvilgsnio keistai skambantis procesas, kuomet dirbus užsienyje mėginama susigrąžinti dalį mokesčių, iš tiesų yra analogiškas Lietuvoje kasmet vykstantiems procesams, kuomet deklaruojamos pajamos: „Kai yra mokesčių permoka, Lietuvoje Valstybinė mokesčių inspekcija juos grąžina“, – sako įmonės, padedančios susigrąžinti mokesčius, „RT Tax“ vadovas Žydrūnas Janušauskas.

Pajamų mokesčio permokos susigrąžinimas ir teisė į pensiją, anot Ž. Janušausko, neturi nieko bendro: „Tai yra atskiros sritys ir mokesčių grąžinimosi procesas neturi jokios įtakos pensijos ar kitų socialinių garantijų gavimui.“

Mitas, kad susigrąžinęs mokesčius emigrantas neteks teisės į pensiją, anot pašnekovo, egzistuoja dėl įvairių priežasčių: „Galbūt tai – įstatymų nežinojimas, dažniausiai žmonės pasitiki kitais asmenimis, kažkur išgirsta informacija, bet kai žmogus pasigilina į įstatymus, sužino, kad verta susigrąžinti mokesčius ir jie jam tikrai priklauso.“

„RT Tax“ vadovas pasakoja, kad parvykę emigrantai dažnai nedrįsta pradėti mokesčių grąžinimosi proceso ne tik dėl baimės netekti pensijos svečioje šalyje: „Prisibijo, kad galbūt negalės įvažiuoti į šalį, dirbti joje, jei susigrąžins mokesčius. Tai irgi yra tik mitas, žmonės nepasigilinę į įstatymus ir bijo dėl nežinojimo.“

Norvegijoje padirbėjusi moteris liko maloniai nustebinta

Siuvėja Lietuvoje dirbusi ir darbo čia netekusi Gėnė, jau įpusėjusi šeštą dešimtį, nusprendė išvykti į Norvegiją. Įsidarbinusi valytoja slaugos namuose, moteris svečioje šalyje praleido vienuolika metų. Čia jai jau priklauso bazinė pensija, siekianti 280 Eur per mėnesį. Po karantino Gėnė ketina grįžti į Lietuvą ir čia pateikti dokumentus dar ir lietuviškai jai priklausančiai pensijai gauti.

Vis dėlto, Gėnės dukra, atsitiktinai pamačiusi skelbimą apie iki tol negirdėtą galimybę, pasiūlė mamai pamėginti mokesčius padedančiai susigrąžinti įmonei pateikti reikiamus dokumentus. Pasirodo, vien per paskutinius tris metus Gėnė sukaupė 2100 Eur permoką, kuri jai buvo grąžinta: „Tai neturėjo įtakos mano pensijos gavimui, toliau ją gaunu“.

Jei apie esančią galimybę pašnekovė būtų sužinojusi kiek anksčiau, ir taip nustebinusi suma būtų dar įspūdingesnė, mat mokesčiai būtų grąžinti ir už ankstesnius Norvegijoje praleistus metus: „Jei būčiau kreipusis, taip, būčiau susigrąžinusi daug daugiau pinigų. Tiesiog mes nežinojome, kad toks dalykas įmanomas, nes, atrodo, gavau ne tokią didelę algą“, – nuostabos neslepia moteris.

Teisingai užpildžius deklaraciją gali laukti džiuginanti suma

Nors, anot „RT Tax“ vadovo, praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet paaiškėja, kad klientas svečioje šalyje sumokėjo per mažai mokesčių, vis dėlto žymiai dažniau aptinkamos permokos: „Mūsų kompanijos duomenimis, teisingai užpildžius mokesčių deklaraciją, vidutinė grįžtanti suma yra 804 Eur“, – sako Ž. Janušauskas.

Dažniausiai, pasak pašnekovo, reikalingas dokumentas iš darbdavio, kur nurodyta, kiek asmuo uždirbo ir sumokėjo mokesčių: „Pagal tai apskaičiuojame, ar jam susidaro permoka. Kartais iš kai kurių šalių užtenka pateikti tik banko sąskaitą arba asmens tapatybės dokumentą. Vidutiniškai mokesčių grąžinimo procesas užtrunka nuo 3 iki 12 mėnesių.“

Pašnekovo teigimu, sunkumų iškyla tuomet, kai kliento ir Mokesčių inspekcijos pateikiama informacija išsiskiria, todėl Ž. Janušauskas pataria saugoti visus dokumentus: darbo trukmės, uždarbio bei kitus įrodymus, kuriuos pavyksta gauti.

Svarbu nedelsti

Kada galima kreiptis dėl mokesčių grąžinimo? „RT Tax“ vadovas sako, kad rekomenduojama susigrąžinti mokesčius pasibaigus mokestiniams metams, tačiau kai kurie klientai kreipiasi su prašymu patikrinti permokas už kelis metus ar už kelis atskirus laikotarpius. Nėra amžiaus apribojimų, tad dėl mokesčių susigrąžinimo gali kreiptis ir pensinio amžiaus jau sulaukęs asmuo.

Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad kiekviena šalis turi skirtingus terminus, už kiek paskutinių metų mokesčiai gali būti grąžinti: „Dažniausiai tai būna 4 – 5 metai, kuriuos Mokesčių inspekcija gali peržiūrėti, ar buvo susidariusi permoka“. Taigi, scenarijus, kuomet po, pvz., 15 metų emigracijos, jokių veiksmų iki tol nesiėmęs, žmogus susigrąžina permokas už visus tuos metus – nerealus.

Kiek laiko reikia dirbti šalyje, kad būtų galimybė susigrąžinti mokesčių dalį? „Dažniausia mūsų klientai dirba apie 3 – 4 mėnesius. Kai žmogus išdirbęs bent šį laiką – mes jau galime pasakyti, ar yra susidariusi permoka.“ Anot pašnekovo, net po tokio trumpo laikotarpio, sezoninio darbo, pasitaiko, kad susikaupia grąžintina suma.

„Sodros“ atstovė apie stažo skaičiavimą: ką svarbu įsiminti dirbantiems svetur?

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Malgožata Kozič pasakoja, kad Lietuvoje pensijos dydis apskaičiuojamos pagal asmens per visą karjerą įgytą darbo stažą bei pensijos apskaitos vienetus. Minimalus stažas senatvės pensijai gauti yra 15 metų, tačiau jei žmogus dirbo ir kitose ES, EE valstybėse ar Šveicarijoje, jo sukauptas stažas bus sumuojamas:

„Pavyzdžiui, žmogus 10 metų dirbo Lietuvoje – taigi čia nesukaupė reikiamo stažo pensijai gauti. Vėliau jis išvyko į užsienį, 5 metus dirbo Didžiojoje Britanijoje, 5 metus Vokietijoje ir 5 metus Lenkijoje. Visi šie laikotarpiai bus įskaičiuoti į asmens socialinio draudimo stažą skaičiuojant pensiją Lietuvoje. Laikoma, kad žmogus turi 25 metus stažo ir yra įgijęs teisę gauti pensiją. Kiekviena valstybė skirs ir mokės pensiją už tuos metus, kai buvo dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos toje šalyje, t.y. Lietuva už 10 metų, Didžioji Britanija už 5 metus ir t.t.“

Kad procesas būtų sklandus, pildant prašymą gauti senatvės pensiją Lietuvoje, reikėtų pateikti dokumentus, kuriais remiantis galima įrodyti darbą kitoje valstybėje: „Tai – socialinio draudimo numeris arba kompetentingų institucijų išduoti dokumentai, o jei tokių nėra – duomenys apie darbdavį, algalapius, čekius ir pan.“, – teigė „Sodros“ atstovė.

Tuomet, anot pašnekovės, „Sodros“ Vilniaus skyrius veikia kaip tarpininkas – persiunčia asmens užklausą užsienio kompetentingoms įstaigoms, gauna dokumentus, liudijančius apie asmens sukauptą socialinio draudimo stažą ir teisę gauti pensiją bei konkrečią sumą iš užsienio valstybės.

„Jei žmogus grįžta į Lietuvą jau įgijęs teisę gauti visą ar dalį pensijos kitoje šalyje ir atitiks reikalavimus gauti pensiją Lietuvoje, suėjus pensiniam amžiui jam bus mokamos abi pensijos – tiek iš Lietuvos, tiek iš kitos užsienio šalies“, – teigė M. Kozič.

Kviečiame dalyvauti konkurse ir nominuoti savo pažįstamą emigrantą. Tai galite padaryti paspaudę čia.