Susigrąžino 600 svarų išmoką: dažnas nežino, kad jam ji priklauso
Savo patirtimi dirbant Anglijoje sutikusi pasidalinti Tatjana sako, jog kelionė pas draugę į užsienį baigus mokslus netikėtai tapo ir galimybe padirbėti. Daug metų Lietuvoje jodinėjusi lietuvė nepraleido progos pasisemti patirties viename iš didelių, gilias tradicijas turinčių žirgynų.
„Baigusi mokslus, išvažiavau pas draugę į Angliją. Neplanavau dirbti, tačiau pasitaikė proga pasisemti patirties žirgyne, dirbau nuo pavasario iki rudens pabaigos. Ryte išsivesdavau žirgus į lauką, išvalydavau gardus, paruošdavau žirgams pietus, tuomet eidavau jodinėti. Darbas buvo smagus, bet labai sunkus fiziškai – visą laiką tekdavo būti lauke, angliško oro drėgmėje, naudoti metalinius įrankius. Prasidėjo rankų ir kojų sąnarių skausmai, todėl ilgai negalėjau dirbti“, – prisimena Tatjana.
Moteris atskleidžia, jog už darbą jai buvo mokama apie 1300 svarų per mėnesį, jai buvo suteiktas nemokamas apgyvendinimas pas žirgyno savininkus, nereikėjo mokėti komunalinių mokesčių. Dar vienu privalumu ji įvardija keliones į Anglijoje vykstančias varžybas, kurių metu ji turėjo galimybę stebėti, kaip žaidynėms treniruojasi olimpiečiai.
„Išmokomis iš pradžių nesidomėjau. Kiek tekdavo anksčiau kalbėti su draugais, sakydavo, kad jei išvažiuoji iš šalies ir nori susigrąžinti mokesčius, tai negali paskui į tą šalį važiuoti. Tik vėliau pasidomėjau, kad jokios rizikos nėra. Susisiekiau su darbdaviu ir su mokesčių inspekcija – sugrįžo išmokų suma, siekianti 600 svarų. Už juos vėliau Lietuvoje nusipirkau žirgą, tai tie grąžinti mokesčiai padėjo išpildyti svajonę“, – sako Anglijoje dirbusi Tatjana.
Ji mano, kad dažnam šių išmokų nepavyksta susigrąžinti dėl paprasčiausio nežinojimo ar klaidingų įsitikinimų, o ir informacijos apie tai užsienyje dirbusiems lietuviams trūksta.
„Manau, tai lemia per mažas domėjimasis, o ir įmonės dažnai apie tai nepasako. Tiesiog trūksta informacijos. Užsienio mokesčių inspekcijos turėtų informuoti apie tokią galimybę, tačiau to neteko pastebėti“, – teigia pašnekovė.
Per metus nesusigrąžina apie 3,2 milijonų eurų išmokų
Kaip pastebi „RT Tax“ įmonės direktorius Žydrūnas Janušauskas, didžioji dalis užsienyje dirbusių lietuvių nebūna informuojami, kokias išmokas jis gali teisėtai susigrąžinti iš užsienio.
Jis įvardija, kad užsienyje dirbę lietuviai pretenduoja į šias išmokas: permokėtų pajamų mokesčio grąžinimo (susigrąžinti galima iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Vokietijos, Nyderlandų, Austrijos, Danijos, Norvegijos, JAV), vaiko pinigus (iš Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų), neišmokėtus atostoginius pinigus (iš Danijos) ir sveikatos draudimo (iš Nyderlandų).
Remdamasis pernai metais atliktu tyrimu su užsienyje dirbusiais respondentais, jis nurodo, kad dažniausia priežastis, dėl kurios nesusigrąžinami permokėti pajamų mokesčiai – nežinojimas, kaip tai padaryti (šią priežastį įvardija daugiau nei pusė respondentų).
Kur kas rečiau įvardijamos kitos priežastys, tokios kaip manymas, kad tai sukels problemų įsidarbinant ir gaunant socialinių garantijų ateityje, nesėkmingas mėginimas susigrąžinti permokėtus pajamų mokesčius ar manymas, kad grąžintina suma per maža ir neverta pastangų.
Vis dėlto, Ž. Janušauskas įvardija, kad vidutinė grąžinama suma siekia 804 eurus. Įmonės duomenimis, per metus bendrai užsienyje dirbę lietuviai nesusigrąžina apie 3,2 milijonų eurų.
„Deja, matome, kad tik pusė užsienyje dirbusių lietuvių tesiryžta kreiptis dėl išmokų. Reikia turėti ir tai omenyje, kad išmokų terminas įprastai yra 4–5 metai, o pateikti skaičiai yra tik vienerių metų. Tai įsivaizduokite, kiek, tarkime, nuo 2004 metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, žmonės prarado pinigų nesikreipdami dėl išmokų gavimo“, – sako Ž. Janušauskas.
Kaip minėta, mokesčių permokos grąžinamos taikant 4–5 metų senaties terminą. Tai reiškia, kad jei asmuo yra dirbęs Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Danijoje, Airijoje ar Austrijoje per paskutinius 4–5 metus, jis dar gali pretenduoti ir atgauti šią išmoką. Deja, po termino besikreipiantys asmenys to nebegali padaryti.
Būtina informacija norint gauti išmoką
Užsienyje dirbusiems lietuviams, norintiems gauti priklausančias išmokas, svarbu turėti šią informaciją:
1. Algalapiai ir suvestinės. Svarbu išsaugoti iš darbdavio gautus algalapius. Visose šalyse darbdaviai mokėdami algą kas savaitę ar mėnesį išduoda algalapius ir algalapiuose atsispindi visa informacija – kiek žmogus uždirbo, kiek ir kokių mokesčių sumokėjo. Jei algalapių nepavyksta išsaugoti, darbdaviai metų pabaigoje išduoda suvestines, kuriose taip pat yra surašoma visa informacija.
2. Patiriamos išlaidos. Svarbu fiksuoti ir rinkti dokumentus apie patiriamas išlaidas, kurias vėliau galime įtraukti į pajamų ir mokesčių deklaracijas.
3. Adresas. Jei žmogus darbdaviui ar mokesčių institucijoms yra deklaravęs užsienio adresą, jis išvykdamas iš šalies turi pasirūpinti adreso pakeitimu – t.y. nurodyti Lietuvoje gyvenamosios vietos adresą. Tokiu būdu tiek darbdaviai, tiek mokesčių institucijos išsiųs reikiamus dokumentus ir žmogus juos gaus.
4. Darbdavio duomenys. Būtina išsaugoti visų darbdavių, pas kuriuos asmuo dirbo, pavadinimą, adresą, kontaktinius duomenis, o jei yra priskirtas vadybininkas, – šio asmens kontaktinius duomenis.
Išmokos priklauso ir Lietuvoje: grįžusiems svarbu žinoti jų sąlygas
Pavyzdžiui, kalbant apie nedarbo išmokas, tai jos priklauso asmenims, kurie sukaupė 12 mėnesių darbo stažą per pastaruosius 30 mėnesių ir jų paskutinė darbovietė turi būti Lietuvoje. Grįžtantys piliečiai dažniausiai neatitinka antrosios sąlygos, todėl negali pretenduoti į nedarbo išmoką. Tačiau, anot jos, galima kalbėti apie kelis pasirinkimus:
1. Asmens paskutinė darbovietė buvo kitoje ES ar EEE šalyje. Grįždamas į Lietuvą asmuo turėtų gauti U1 formą iš šalies, kurioje gyveno anksčiau. Jeigu grįžęs į Lietuvą ir pradirbęs 1 mėnesį ar daugiau, bet ne daugiau nei 12 mėnesių, praranda darbą, galės kreiptis dėl bedarbio statuso į UŽT ir pateikęs formą U1 galės perkelti trūkstamą stažą. Tuomet galės pretenduoti į nedarbo išmoką, bet išmokos dydis bus apskaičiuotas tik pagal Lietuvoje gautą atlyginimą, užsienyje gautos pajamos nebus įskaitomos.
2. Asmuo gauna nedarbo išmoką kitoje ES ar EEE šalyje. Tokie asmenys dar 3 mėnesius turi galimybę perkelti užsienyje gaunamą nedarbo išmoką į Lietuvą. Norint tai padaryti reikia kreiptis į užsienio šalies atsakingą instituciją ir gauti formą U2, vėliau šią formą reikia pristatyti UŽT Lietuvoje. Svarbu paminėti, kad norint pasinaudoti U2 forma asmuo privalo turėti bedarbio statusą užsienyje ne mažiau nei 4 savaites.
3. Išmoka darbo paieškoms. Jai nereikia paskutinės darbovietės Lietuvoje, todėl grįžę iš užsienio asmenys gali pretenduoti iš karto.
„Užsienyje dirbusiems lietuviams svarbu susiplanuoti grįžimą ir pagalvoti, ką veiks grįžęs į Lietuvą, kur apsigyvens, ar grįžta jau turėdamas darbo pasiūlymą. Svarbiausia pasižiūrėti rekomenduojamų parsivežti dokumentų sąrašą https://www.renkuosilietuva.lt/lt/kokius-dokumentus-parsivezti/ Kai kurios išmokos yra administruojamos savivaldybių, o kai kurios „Sodros“, todėl verta kreiptis tiesiogiai į tą instituciją, kuri dirba su pasirinkta išmoka“, – aiškina E. Oleckevič.
Kviečiame dalyvauti konkurse ir nominuoti savo pažįstamą emigrantą. Tai galite padaryti paspaudę čia.