Ir nors atrodytų, kad kiekvienas sąmoningas žmogus turėtų mišką saugoti bei jame neteršti, realybė yra šiek tiek kitokia. Garsi televizijos ir radijo laidų vedėja Gabrielė Martirosian lankėsi Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioniniame padalinyje. Panerių miške jos laukė ne tik jaukus bei turiningas pasivaikščiojimas, tačiau ir patirtas šokas pamačius, kiek daug šiukšlių Lietuvos gyventojai atveža į mišką ir tiesiog čia neteisėtai palieka. Svarbu, kad vis daugiau šiukšlėmis miškus teršiančių asmenų būna identifikuoti: papasakojo, kokios priemonės padeda nustatyti pažeidėjus.
Miške – net ir kenksmingos atliekos
Vilniečių pamėgtas 2200 hektarų plotą apimantis miškas, kuriame išskirtinių medžių, augalų, sutvarkytų takų, neretai būna naudojamas kaip šiukšliadėžė – žmonės tikslingai atveža ir jame išpila šiukšles. Anot Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio miško apsaugos specialisto Mindaugo Povilionio, į šį mišką šiukšles žmonės veža net masiškai.
„O atvežtų šiukšlių galima rasti pačių įvairiausių, net ir labai kenksmingų. Pavyzdžiui, randame paliktų automobilių padangų, įvairių transporto priemonių detalių“, – teigia specialistas.
Jis pripažįsta – dažnai užduoda sau klausimą: kam tas šiukšles reikia atvežus miške palikti? Juk gyvename XXI amžiuje ir žmonės turėtų būti sąmoningesni. Vis dėlto, nors kiekviename mieste gausu specialių šiukšlių surinkimo vietų, neretai žmonės jas nusprendžia atvežti ir nelegaliai palikti būtent miškuose.
Pažeidėjus nesunku identifikuoti: dažniausiai išsiduoda patys
Nors liūdesį kelia miškuose aptinkamos krūvos šiukšlių, M. Povilionis pasidžiaugia, kad vis dažniau šiukšlinantys asmenys būna identifikuoti.
„Jie patys išsiduoda išmesdami kažkokius dokumentus, kvitus, čekius. Taip pat pažeidėjai gali būti susekami ir kitokiais būdais. Pavyzdžiui, atvežę jie išmeta statybinių medžiagų atliekas. Pasitaiko, kad prie tokių šiukšlių randame ir įmonės rekvizitus, o pagal juose nesunku atsekti, kas jas atvežė“, – nurodo miškininkas.
Jis paaiškina, kad miške aptinkamos šiukšlės yra surenkamos, tada sunešamos į vieną vietą. Vėliau atvažiuoja speciali transporto priemonė su konteineriu, į kurį šiukšlės ir keliauja.
„Į mišką atvažiuoja įmonė, kuri tas šiukšles išsiveža, išrūšiuoja. Juk visos atliekos – skirtingos. Tačiau nebūna surenkamos pavojingos šiukšlės – automobilių padangos, šiferis“, – pasakoja pašnekovas.
Jis stebisi šiukšlinančiais žmonėmis. Anot jo, pažeidėjai labai greitai pamiršta, kad šiukšlės kenkia ne tik miškui. Juk visi jų „nuodai“, išsiskiriantys dėl saulės ir lietaus, atsiduria gruntiniuose vandenyse. Ir visai nesvarbu, gyvena žmogus už kilometro ar dešimties kilometrų, tą patį vandenį vartoja visi.
Dažniausiai pažeidėjai nežino, kad yra filmuojami
Todėl kiekvienas šiukšlinantis žmogus galiausiai pajus, kad ne vietoje paliktos atliekos miške kenkia ne tik gamtai, tačiau ir žmonėms. Tai reiškia, kad šiukšlindamas pažeidėjas kenkia sau, savo šeimai, vaikams.
„Pavyzdžiui, neretai paliekamos automobilinės atliekos. Pažeidėjai automobilius ardo ir atveža čia nebereikalingas detales. Turbūt vertingesnį metalą jie priduoda, detales parduoda, o viską, kas nereikalinga, atveža į mišką“, – pasakoja M. Povilionis.
Pastebima ir keistoka tendencija. Būna, kad šiukšles žmonės nepatingi sukrauti į mišus, tačiau pastaruosius atveža ne į tam skirtas utilizavimo vietas, tačiau į mišką.
„Galima numanyti, kad tokie žmonės greičiausiai savo veikla užsiima nelegaliai. Už tą, ką priduoda, jokių mokesčių nenori mokėti. O tuo, ką matome, jie atsikrato tam, kad nebūtų jokių įrodymų, kad jie užsiima kažkokia neteisėta veikla“, – svarsto miškininkas.
Vis dėlto egzistuoja tam tikri būdai, padedantys pažeidėjus identifikuoti. Pavyzdžiui, miškuose yra įrengtos vaizdo kameros. Jos sumontuotos medžiuose.
„Pažeidimų fiksavimas kameromis yra sudėtingas procesas, nes reikia užfiksuoti patį atliekų atvežimą, jų išpylimą ir pažeidėjų išvažiavimą. Pasitaiko, kad teršėjai išsisukinėja, sako, kad šiukšles rinko, o ne atvežė palikti ne vietoje“, – pasakoja jis ir priduria, jog šiukšlininkų išsisukinėjimams ribų nėra.
Kovojant su šiukšlininkais – ypatinga akcija
Nors dabartinė ne vietoje paliekamų šiukšlių situacija gali atrodyti beviltiškai, M. Povilionis įsitikinęs – tereikia valstybės ir piliečių įsitraukimo, ir viskas pradės keisis.
„Vietiniai žmonės, kurie gyvena netoliese, geriausiai mato pažeidimus. Būtent jie gali atskleisti labai nemažai vertingos informacijos. Jei užfiksuojamas pažeidimas, svarbu skambinti numeriu 112. Tai – pati operatyviausia priemonė, padedanti kovojant su šiukšlininkais“, – nurodo jis.
Pašnekovas sako, kad atvykę policijos pareigūnai pažeidėjus sustabdo, mat turi reikiamus įgaliojimus. Vis dėlto visko vien policijai palikti nereikia. Jei norisi, kad dabartinė situacija keistųsi, įsitraukti turi visa visuomenė. Juk kuo daugiau akių – tuo geriau.
Anot M. Povilionio, sprendžiant šiukšlinimo problemą, Valstybinių miškų urėdija sugalvojo akciją – „Miško kuopa“.
„Visuomenei parodome tikrą realybę. Juk yra labai daug žmonių, kurie nežino, kokia situacija iš tikrųjų. Akcijos dėka jie gali susipažinti su šiukšlinimo problemos aktualumu“, – aiškina pašnekovas.
Prie šios akcijos jau prisijungė labai daug įmonių, moksleivių bei didžioji dalis visuomenės. Akcijos metu surinktų atliekų kiekiai stebina – apie 200 tonų padangų, apie 800 tonų buitinių ir statybinių atliekų. Visas šis kiekis surinktas vos per metus laiko.
„Nors šie skaičiai – didžiuliai, tačiau tikiu, kad visuomenei padedant, jie mažės. Kuo daugiau žmonės atsižvelgs į šias problemas ir mišką laikys visų mūsų namais, tuo greičiau ir situacija keisis“, – įsitikinęs specialistas.
Sutvarkyti pažeidėjų paliktą jovalą – misija ne iš lengvųjų
Nors gali atrodyti, kad miškininko darbas – išties kupinas nuotykių, leidžiantis laiką leisti žmogaus rankos nepaliestoje gamtoje, viskas yra ir kiek kitaip. Viena iš kiekvieno miškininko svarbiausių misijų – sutvarkyti šiukšles, kurias palieka pažeidėjai.
„Šis procesas nėra lengvas. Gerai, kad dirbame su įmone, kuri šiukšles perrūšiuoja, nes tą daryti yra būtina. Matote, šiferis yra atskirai paliekamas, nes jis turi asbesto medžiagos. Jį pasiima kita įmonė“, – apie darbo kasdienybę pasakoja miškininkas.
Jis nurodo, kad į mišką gali atvažiuoti ir dešimties kubų konteineris. Į jį keliauja visos šiukšlės, kurios paskui vežamos rūšiuoti. Pastatomas kitas konteineris, į kurį vėl renkamos šiukšlės.
„Šiukšlinimo miške problema yra labai opi. Vis dėlto, suvienijus jėgas, tikiuosi, šią problemą įveiksime“, – optimizmo nepraranda specialistas.
Dažnai žmonės nežino, kad jų atliekos atsiduria miške
M. Povilionis papasakoja ir apie dar vieną vyraujančią tendenciją – įmonių, siūlančių šiukšlių išvežimo iš namų paslaugą, nelegalią veiklą.
„Tokios įmonės skelbiasi, kad iš namų išveža visokias statybines medžiagas, buitinę techniką, dažus, sofas, televizorius. Dažniausiai akcentuojama, kad nebereikalingi daiktai bus utilizuojami tvarkingai. Vis dėlto realybė kitokia. Suradus šiukšlių savininkus tenka išgirsti, kad jie tiesiog užsisakė atliekų išvežimo paslaugą. Jie nuoširdžiai nustemba sužinoję, kad jų šiukšlės atsidūrė miške“, – pasakoja pašnekovas.
Visgi kiekvieno žmogaus atsakomybė pasitikrinti, ar socialiai atsakingos įmonės paslaugas jie perka. Svarbu netingėti paieškoti apie įmonę informacijos, įsitikinti, kad jos atstovai dirba atsakingai.
Dar viena opi problema – gaisrai
Miškininkas M. Povilionis nuo mažens myli gamtą, gyvūnus ir vertina kiekvieną minutę, praleistą gryname ore. Specialistas įsitikinęs, kad svarbu dėti kuo didesnes pastangas, kad vaikai nuo mažumės suprastų, jog be miško visi mes – kaip be rankų. Dėl šio priežasties svarbu kalbėti ir apie gaisrus, kurie siaubingai suniokoja miškus.
„Pavyzdžiui, Jašiūnų girininkijoje gegužės 12 dieną įvyko gaisras. Sudegė 0,19 hektaro. Nors buvo operatyviai sureaguota, gamta nukentėjo. O viskas įvyko dėl tą pačią dieną čia buvusių piliečių kaltės, kurie atvažiavo čia pabūti ir susikūrė laužą“, – apie įvykusį gaisrą pasakoja miškininkas.
Spėjama, kad poilsiautojai tiesiog nesutvarkė tinkamai laužavietės.
„Gegužės mėnesį buvo labai tinkamos sąlygos gaisrui įsiplieksti. Turėjome aukščiausią gaisringumo klasę, su kuria teko kovoti visą mėnesį“, – teigia pašnekovas ir paaiškina, kad aukščiausia gaisringumo klasė itin pavojinga, nes miško paklotė būna labai išdžiūvusi, tad gali virsti lyg didžiule miško laužaviete.
Gaisrai dažniausiai kyla dėl netinkamo žmonių elgesio
Pasakodamas apie pavasarį įvykusį gaisrą, specialistas pamini ir tai, kad greičiausiai vėjas įpūtė liepsną ir įsiliepsnojusi ugnis nuslinko mišku toliau.
„Gamta po truputį jau atsigauna. Matosi net pradėjusios žaliuoti augalijos. Svarbu tai, kad gaisro metu medžiai buvo silpnai pažeisti, tad daugelis jų išgyvens“, – pozityvius dalykus bando įžvelgti jis.
M. Povilionis nurodo, kad daugiausia gaisrų miškuose įvyksta dėl netinkamo žmonių elgesio – ne pagal taisykles sudėtos laužavietės, ne vietoje numestos nuorūkos, degtukų. Dėl pačios gamtos kyla vos 10 proc. visų gaisrų.
Stovyklaujant miškuose – specialios vietos ir taisyklės
Nusprendus vykti į mišką ir čia smagiai leisti laiką, svarbu laikytis ir tam tikrų taisyklių.
„Laužavietė palikta tvarkingai, jei nėra likusio jokio rūkstančio dūmo. Geriausia laužavietę apkasti, užpilti vandeniu. Jo reikėtų pakankamai. Gerai būtų ir 10–15 minučių palaukti bei įsitikinti, kad laužas tikrai užgeso, neliko žarijų“, – itin vertingais patarimais dalinasi specialistas.
Anot jo, tai – labai svarbu dėl gaisrų tikimybės. Juk gaisras sunaikina labai daug gyvūnijos, pažeidžia medžius, persimeta į gyvenvietes ir kelia pavojų žmonėms.
Pasak specialisto, šiais laikais kovoti su gaisrais padeda ir šiuolaikinės technologijos. Miškuose yra įrengtos priešgaisrinės sistemos, stebėjimo kameros. Tai padeda reaguoti operatyviai bei užkirsti kelią dideliam gaisrui.
Valstybinių miškų urėdija yra įrengusi miškuose specialias stovyklavietes. Tai – jau paruoštos vietos, kuriose galima poilsiauti.
„Čia poilsiautojai gali rasti pavėsines, stalus, suoliukus, ant kurių galima prisėsti. Yra įrengtos net specialios vietos maisto kepimui“, – pasakoja M. Povilionis.
Jis primena, kad pabuvus tokioje vietoje svarbu nepalikti šiukšlių, susitvarkyti. Stovyklavietę būtina palikti tokią, kokia ji ir buvo rasta. Tokiu būnu gamta nenukentės, o žmonės galės pasidžiaugti mišku.
Visgi, jei vaikščiojant miške buvo aptikta kažkieno palikta neužgesusi laužavietė – ją būtina užgesinti vandeniu. Tik dėl sąmoningo elgesio visi galėsime džiaugtis tvarkingais miškais ir jų dovanojama ramybe.
Rugsėjo 9 d. Valstybinių miškų urėdija kviečia gamtai neabejingus piliečius visoje Lietuvoje susiburti į bendrą miškų švarinimo talką „Miško kuopą“ bei išvalyti miškus nuo teršėjų paliktų šiukšlių. Registracija: https://registracija.vmu.lt/.
