Ugdomieji kirtimai būtini formuojant medynus
Kol miškas subręsta, praeina ne viena dešimtis metų. Štai ąžuolai minimalų gamtinės brandos amžių pasiekia sulaukę 121 metų, pušys – 101 metų, eglės ir beržai – atitinkamai 71 ir 61 metų. Toks yra minimalus pagrindinių miško kirtimų amžius, kuris dar labiau prailgėja, jeigu šie medžiai planuojami kirsti ne ūkinės paskirties miškuose. Tad kartais stebimės, kodėl miškuose kertami dar visai jauni ir sveiki medžiai. Baimintis nereikėtų, nes tai – ugdomieji kirtimai.
Miškininkai ugdomuosius miško kirtimus skirsto į jaunuolynų ugdymo, retinimo ir einamuosius kirtimus. Kiekvienas iš jų vykdomas atsižvelgiant į medyno amžių: jaunuolynų ugdymas atliekamas medžiams pasiekus 8-20 metų amžių, retinimas spygliuočių ir kietųjų lapuočių miškuose – nuo 21 iki 40 metų, minkštųjų lapuočių miškuose – nuo 21 iki 30 metų. Tik tuomet pereinama prie einamųjų kirtimų, kurie taip pat vykdomi atsižvelgiant į kiekvienai medžių rūšiai numatytus minimalius amžiaus reikalavimus.
„Viename hektare pasodinus 3500 tūkstančių jaunų, vos 30 cm aukštį siekiančių medelių, miškas atrodo tarsi plynas laukas, tačiau medžiams pradėjus augti ir formuotis, miškas labai greitai sutankėja, o jaunuolynas tampa nepraeinamu, – apie ugdomuosius jaunuolynų kirtimus dalijasi Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Mindaugas Petkevičius. – Medeliams paaugus, atsiranda vidurūšinė konkurencija ir savaime užsisėja nepageidaujamos medžių ir krūmų rūšys (lazdynai, baltalksniai, karklai), stelbiančios vertingąsias rūšis. Pirmaisiais augimo metais šių rūšių medžiai auga daug sparčiau, nei pušys, ąžuolai ar kiti šviesiamėgiai medžiai, todėl pastarieji yra nustelbiami. Jeigu natūraliai besiformuojančiame medyne nevykdytume jaunuolynų ugdymo kirtimų, daugelis šviesiamėgių medžių rūšių pražūtų dėl stelbimo.“
Už ugdomuosius jaunuolynų kirtimus atsakingi miškininkai, kurie atlikę įvertinimo darbus nustato, kiek ir kokių medžių rūšių konkrečiame sklype turi būti iškirsta. Ugdomųjų kirtimų metu pašalinami medžiai bei kita augmenija, užgožianti tikslinę projektuotą auginti medžių rūšį, kenkėjų ar ligų apnikti medžiai, formuojamas reikiamas medyno tankumas. Ekonominės naudos iš jaunuolynų ugdymo tikėtis neverta, nes pagrindinis šių kirtimų tikslas – formuoti būsimo medyno rūšinę sudėtį, didinti medyno produktyvumą ateityje ir sudaryti optimalias sąlygas ekosistemoms ir saugomiems objektams išlikti.
„Jaunuolynų ugdymo kirtimai atliekami visose miškų grupėse, išskyrus rezervatinius miškus – juose nėra vykdoma jokia ūkinė veikla. Vykdant jaunuolyno ugdymo kirtimus skirtingose miškų grupėse, atsižvelgiama į jų funkcinę paskirtį: pavyzdžiui IIA grupė – tai ekosistemų apsaugos miškai, kuriuose keliamas kirtimų tikslas – sudaryti optimalias sąlygas saugomoms ekosistemoms ir objektams išlikti, palaikyti arba atkurti miškų biologinę įvairovę. Jei kalbame apie IV grupės ūkinius miškus, tai pagrindinis tikslas yra formuoti tikslinę medyno rūšinę sudėtį, reguliuoti jo struktūrą ir tankį didžiausiam medienos kiekiui išauginti. Priklausomai nuo funkcinės miškų paskirties, gali skirtis ir geriausių medžių atrinkimo principai. Pavyzdžiui, dideliu dekoratyvumu, stiebo formos, medžio lajos įvairumu pasižymintys medžiai II grupės miškuose priskiriami prie geriausiųjų“, – pasakoja M. Petkevičius.
Skirtingoms miškų grupėms taikomi skirtingi tikslai
Lietuvoje visi miškai skirstomi į keturias grupes. I grupei priklauso rezervatiniai miškai – šiose teritorijose draudžiama bet kokia ūkinė veikla, sudaromos sąlygos miškams natūraliai augti. II grupėje yra specialiosios paskirties miškai – draustiniai, priešeroziniai ir rekreaciniai miškai – šios grupės miškuose kirtimai vykdomi siekiant išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas, formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. III grupė – tai apsauginiai miškai, ūkininkaujama siekiant formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandenų ar žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. IV grupei priskiriami ūkiniai miškai, kurių funkcinė paskirtis – laikantis aplinkosaugos reikalavimų nepertraukiamai tiekti šalies ūkio ir gyventojų reikmėms medieną.
Kas būtų, jei miškų apskritai nekirstume? Miškas neišnyktų, tačiau būtų visiškai kitoks, nei iki šiol. Iš Lietuvoje augančių medžių, turime tik 2 unksmę pakęsti galinčias rūšis – eglę ir liepą. Visi kiti medžiai yra šviesiamėgiai, todėl jiems reikia pakankamai erdvės, ypač jauname amžiuje
„Įsivaizduokite Labanoro girią, apie kurią dabar daug kalbama. Jeigu ten augančios pušys pasieks gamtinę brandą, jos nudžius ir išvirs, vietoj jų pradės augti eglės. Po kokių 30 metų susiformuos eglynas. Klausimas, ar mums to reikia ir, ar to mes norime?“ – apie racionalią miškų priežiūrą paaiškina Valstybinių miškų urėdijos Medienos ruošos skyriaus vadovas Vigantas Kraujalis. – Tiek medžio šaknims, tiek lajai reikalinga erdvė. Tam, kad nevyktų vidurūšinė konkurencija, atliekami retinimo kirtimai. Einamųjų kirtimų metu taip pat atrenkami atsiliekantieji medžiai, taip pasiimant dar kokybišką medieną ir sudarant sąlygas tvirtėti bei brandą pasiekti augantiems medžiams.“
Kirtimai vykdomi pagal parengtus ir valstybinės miškų tarnybos patvirtintus miškotvarkos projektus. Kirtimo vietos (biržės) planuojamos pagal miško kirtimo taisykles, kuriose apibrėžiama, kada ir kur ir kokie kirtimai galimi. Miškuose pagal poreikį vykdomi ir sanitariniai kirtimai, kurių metu pašalinami ne tik vėjo ar sniego nulaužti medžiai, bet ir tie, kuriuos užpuolė kenkėjai. Savalaikis kenkėjų apniktų medžių kirtimas neišvengiamas, mat kenkėjų populiacija auga geometrine progresija – nenukirtus vieno medžio, netrukus kenkėjai užpuls likusius medžius ir miškas žus.
Lietuva turi tvirtas miškininkystės tradicijas ir ilgametę patirtį, padedančią tinkamai prižiūrėti ir rūpintis miškais. Svarbiausia, laikomasi darnios miškininkystės principų tam, kad turėtume ne tik našius, bet ir akį džiuginančius miškus, kuriuos puoselėjame ateities kartoms.
„Jei vertintume, kokį procentą miškų prieaugio per metus Lietuvoje iškertame, Europos kontekste skaičiai nebūtų dideli. Pavyzdžiui, praėjusiais metais valstybinių miškų patikėjimo teise valdomuose miškuose buvo iškirsta maždaug 65 procentai bendro miškų prieaugio, tad turime kasmet didėjantį brandžių medynų kiekį. Vis dėlto, džiaugtis vien tik brandžiais medynais nereikėtų, nes miškui senstant prieaugis mažėja. Santykis tarp brandžių miškų ir jaunuolynų turėtų būti optimalus. Negalime žiūrėti tik dešimtmečiu į priekį, reikia žiūrėti gerokai toliau, kad ateities kartoms išliktų tai, ką turime dabar“, – apie miškų kirtimus teigia Valstybinių miškų urėdijos Medienos ruošos skyriaus vadovas V. Kraujalis.
Tūrio prieaugio naudojimo procentas - tai santykis tarp projektuojamų iškirsti medžių tūrio ir prieaugio. Ministrų konferencijos Europos miškams išsaugoti (MCPFE) sudaryta vertinimo skale, publikuota Europos miškų būklės ataskaitoje (SOEF), santykis išreikštas procentais, vertinamas gerai jei jis yra 95% ir mažiau, patenkinamai 95-100%, blogai - virš 100%. Likusi medynų prieaugio dalis yra kaupiama ateities kartoms arba natūraliai atkrinta ir lieka miške sausuolių ar virtelių pavidalu.