Kad tuo įsitikintume patys, biotechnologinės farmacijos centro „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas V. Bumelis pakvietė į svečius. Į įmonę, kurioje dirba geriausiuose užsienio universitetuose studijas baigę jaunuoliai.
„Santaros“ slėnyje įsikūrusio biotechnologinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro „Biotechpharma“ šeimininko Vlado Algirdo Bumelio teigimu, slėniai gali sėkmingai gyvuoti tik tada, kai į juos ateina investicijos iš verslo.
Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos paskirtis – sukurti žinių ekonomikos branduolį Vilniaus Santariškių–Visorių rajone, tuo sutelkiant potencialą ir sudarant glaudesnes biotechnologijos, biofarmacijos, molekulinės medicinos, informatikos, ekosistemų ir saugios aplinkos tyrimų, studijų ir verslo sąveikos sąlygas. Programa siekiama sukurti šiuolaikinę infrastruktūrą mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms, aktyviau taikyti mokslo rezultatus gamyboje ir versle, skatinti naujų technologinės pakraipos ir orientuotų į mokslo rezultatų taikymą ūkio subjektų kūrimąsi, sudaryti sąlygas žinioms imlaus verslo įmonėms bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, tyrėjų grupėmis, pritraukti daugiau užsienio investicijų į Lietuvos sektoriaus verslą ir mokslą, didinti Lietuvos mokslo ir technologijų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
Jau 2008 m. buvo suvokta, kad verslo subjektai turi tapti lygiaverčiais mokslinių tyrimų partneriais. Tokio pobūdžio bendradarbiavimas būtų prasmingesnis ir rezultatyvesnis, t. y. labiau skatintų Lietuvos valstybines mokslo ir studijų institucijas orientuoti savo veiklą į jų atliekamų mokslinių tyrimų komercializavimą.
Biotechnologijos mokslo ir pramonės laimėjimai praėjusį šimtmetį neabejotinai svariu indėliu prisidėjo prie žmogaus gyvenimo kokybės gerinimo. Tai rodo gyvenimo trukmės ilgėjimas, tikslesnė ligų diagnostika ir geresnės kokybės gydymas, įvairesnis ir saugesnis maistas, aplinkos užterštumo kontrolė. Modernioji biotechnologija ir toliau išlieka viena perspektyviausių technologinės plėtros krypčių ir didžiausias investicijų sektorius pasaulyje. Europos Komisija yra tos nuomonės, jog biotechnologija – svarbiausias artimiausių dešimtmečių ekonomikos vystymosi veiksnys, todėl būtinos kryptingos ir ilgalaikės priemonės šios technologijos potencialo naudojimui užtikrinti. Lietuvos biotechnologijos produktai konkurencingi pasaulinėje gaminių ir mokslo rinkoje, jie neturi atitikmenų Centrinėje ir Rytų Europoje, todėl yra sąlygos toliau plėtoti biotechnologijos tyrimus ir veiksmingai juos naudoti Lietuvos pramonės konkurencingumui didinti.
Prieš porą metų šalies premjeras Algirdas Butkevčius priminė, kad slėniams skirta nemažai pinigų, tad rezultatai jau laukiami.
„Paskutiniu metu Lietuva nemažai investuoja į mokslo slėnius. Ne vienoje auditorijoje esu kalbėjęs, kad tas žingsnis žengtas panaudojant Europos Sąjungos pinigus ir, manau, jis yra labai teisingas. Tačiau tai iššūkis kai kuriems mūsų slėniams – na, pradėkite daryti mokslinius tiriamuosius darbus!“, - sakė A. Butkevičius.
Atlikus Visorių informacinių technologijų parko plėtros galimybių studiją ir anuomet apklausus 700 šalies IT verslo subjektų, paaiškėjo šio slėnio infrastruktūros poreikis. Tada jį išsakė 69 įmonės, ketinančios visiškai arba iš dalies perkelti veiklą į Visorius. Šiam IT bendrovių branduoliui buvo skirtas 60 tūkst. m2 plotas.
Lisabonos strategijoje numatyta, kad kiekviena valstybė narė ir kandidatė į Europos Sąjungą iki 2010 metų 3 proc. BVP turėjo skirti moksliniams tyrimams. Lietuvos mokslo slėniams kurti ir plėtoti iš viso planuota skirti per 2 mlrd. litų. Šie pinigai mokslo slėnius pasiekė iš ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ir privataus verslo investicijų.