Slėnis „Santaka“ turi dvi dalis, kurios labai aiškiai matomos ir išorės - „baltajame“ korpuse įsikūrė Mokslo ir technologijų centras, o „juodajame“ - Technologinio verslo inkubatorius.
Milijoninės investicijos
KTU „Santakos“ slėnio idėja pirmą kartą buvo paminėta prieš devynerius metus. 2010 metais pradėtos statybos, o praėjusių metų lapkričio 14-ąją perkirpta oficiali atidarymo juostelė.
Slėnyje sutelktas ypač perspektyvių – darniosios chemijos ir biofarmacijos, ateities energetikos ir mechatronikos, informacinių ir komunikacinių technologijų – sričių mokslo ir studijų potencialas, greta kurio kuriasi glaudžiai su mokslo institucijomis bendradarbiaujančios verslo įmonės. KTU „Santakos“ slėnis yra vienas iš didžiausių tokio tipo centrų Lietuvoje.
„Šiame centre esančios laboratorijos yra pačios pažangiausios ir atitinka darnios chemijos, biotechnologijų, ateities energetikos, mechatronikos, informacinių technologijų ir komunikacijos technologijų mokslų sritis“, - DELFI teigė KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro direktorius Edmundas Šalna.
Šis centras – tai esminė grandis, jungianti perspektyviausias technologijas ir žinioms imlias įmones, kurių bendradarbiavimas skatina tyrėjus praktiškai įgyvendinti idėjas, kurios ateityje virs sėkmingais verslo projektais. KTU „Santakos“ slėnis atviras Lietuvos ir užsienio aukštojo mokslo ir verslo organizacijų atstovams.
Mokslo ir technologijų centre bei Technologinio verslo inkubatoriuje įrengta apie 350 darbo vietų, sumontuotos įrangos vertė siekia beveik 26 mln. eurų. Mokslinių tyrimų erdvės užima 9 tūkst. kv. m. plotą, 3,5 tūkst. kv. m. skirta verslui.
Beje, bene visos verslui skirtos vietos buvo greitai išgraibstytos. O ir patekti čia nebuvo lengva – nuomininkams buvo taikomi itin aukšti reikalavimai.
„Yra labai daug įmonių, kurios norėtų turėti biurą „juodajame“ pastate. Tačiau vietų jau nebėra“, - sako E. Šalna.
Balta ir juoda
Bendradarbiavimo idėja užkoduota ir pastato architektūroje. Tuo įsitikinę pastatą kūrę architektai Gražina Janulytė-Bernotienė, Rimantė Lydytė, Erikas Klinavičius.
„Du pastato korpusai – baltas ir juodas – tarsi atkartoja In ir Jang koncepciją, kai iš pirmo žvilgsnio skirtingos ar net viena kitai priešingos jėgos, veikdamos kartu, papildo viena kitą“, – architektūrinę koncepciją pristato G. Janulytė-Bernotienė.
Beveik 13 tūkst. kvadratinių metrų ploto vientisą kompoziciją sudaro du vienas su kitu kontrastuojantys architektūriniai masyvai – horizontalus penkių aukštų pastatas, skirtas mokslinei veiklai ir vertikalus aštuonių aukštų verslo įmonių pastatas. Mokslui, studijoms ir verslui skirtas centro dalis sujungia universalių ir viešųjų patalpų intarpas, kuriame yra vestibiuliai, ekspozicinės erdvės, informaciniai centrai.
Mokslo laboratorijoms skirtas pastatas – šviesus, lengvų konstrukcijų. Viršutiniuose aukštuose įrengtos laboratorijos išdėstytos aplinkui saulės šviesos „šulinį“, stiklo sienos ir pertvaros leidžia maksimaliai išnaudoti natūralų apšvietimą. Pirmajame pastato aukšte įsikūrė specialiosios paskirties laboratorijos. Išorinį lengvumo įspūdį kuria dvisluoksnis stiklo fasadas su metalinių sijų tinklu.
Vidinė pastato erdvė lengvai keičiama pagal poreikius. Pavyzdžiui, 400 vietų konferencijų salę, reikalui esant, galima transformuoti į dvi atskiras sales.
Vietų nebeliko
Numatoma, kad per trejus metus po atidarymo centre įsikurs ir savo verslą plėtos 40 jaunų technologinių įmonių. Tai – Technologinis verslo inkubatorius, kurio veiklą koordinuoja KTU regioninis mokslo parkas. Jau užimtos beveik visos biurams skirtos patalpos. Atviros prieigos verslo laboratorijoms skirta 490 kv. m, jaunimo verslumo skatinimui – 650 kv. m., pasitarimams ir renginių organizavimui – 700 kv. m. Technologijų demonstravimo centro erdvėje, kuri užima 345 kv. m, Kauno technologijos universiteto mokslininkai ir technologinės įmonės demonstruos savo produktus ar jų prototipus.
Įsikūrė 7 institutai
Mokslinių tyrimų infrastruktūrai skirta 9 tūkst. kv. m. Mokslinių tyrimų komercializavimo paslaugas kuruojantis Nacionalinis inovacijų ir verslo centras verslui siūlo daugiau kaip 1 tūkst. specializuotų paslaugų.
„Produktų yra labai daug. Nenorėčiau kažko išskirti – visi jie turi savo unikalias savybes. Galima paminėti pirmąjį nanopalydovą, kuris buvo sukurtas KTU bazėje – ir korpusas, ir saulės elementai, ir plokštumos. Viskas buvo kurta KTU. Dar būtų galima paminėti neinvazinį galvos kraujospūdžio absoliutinės vertės matuoklį, kuriuo labai susidomėjo NASA atstovai. Jis jau funkcionuoja ir yra naudojamas JAV. Tai yra neinvaziniu būdu matuojamas smegenų brinkimas. Kai astronautai išeina į atvirą kosmosą šie parametrai turi būti sekami. Nesureguliavus šių parametrų gali grėsti aklumas ar kiti sveikatos ženklūs pakitimai“, - DELFI pasakojo E. Šalna.
Naujajame centre įsikūrė šie pagrindiniai ir svarbiausi KTU mokslo centrai: Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas, Medžiagų mokslo institutas, Biomedicininės inžinerijos institutas, Telematikos mokslo laboratorija, Realaus laiko kompiuterinių sistemų centras Sintetinės chemijos institutas.