Šią savaitę – istorinis posūkis, kuris pakeis Lietuvos ateitį

Tomas Dauskurdas Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuoja Pastatų energetikos programą. Šiais metais vaikinas įgis bakalauro laipsnį ir jau svarsto apie magistro studijas. Tiesa, prieš ketverius metus jis nė nenumanė, kad ši kryptis bus įtraukta į sumanios specializacijos gaires, kuriose Lietuvoje iki 2020 m. tikimasi didžiausio proveržio.

„Mane visada traukė mokslas. Manau, visada svarbiausia studijuoti tai, kas tau patinka, kas tau geriausiai sekasi, tačiau atsiriboti nuo rinkos poreikių visiškai irgi negalima. Prieš stojant finansai nebuvo pirmoje vietoje, tačiau dabar jau tampa aišku, kad šioje srityje badauti neteks. Galimybių užsidirbti tikrai yra. Tai didele dalimi lemia ir tai, kad šioje srityje – daug vietos mokslo ir verslo bendradarbiavimui“, – sako T. Dauskurdas, neseniai dalyvavęs „Išmanaus miesto“ konkurse ir pats spėjęs tuo įsitikinti. 

Po kelerių metų vaikinas save įsivaizduoja ne akademinėje, o verslo aplinkoje.

„Tačiau tikiu, kad mokslinė patirtis bus neįkainojama ir labai pravers žinoti, kaip viska vyksta iš vidaus“, – priduria jis.

Suvienijo jėgas tam, kas nulems Lietuvos ateitį

Dar 2013 m. pabaigoje DELFI rašė, kad Lietuva jau netrukus įžengs į finišo tiesiąją rengdama savo sumanios specializacijos strategiją. Tada turėjome patvirtintas šešias prioritetines mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų kryptis, pristatytus preliminarius siūlymus dėl prioritetinių technologijų ir procesų, ir tereikėjo apsispręsti dėl konkrečių prioritetų, iš kurių gims bendri mokslininkų ir verslininkų projektai. Šiame procese dalyvavo ir VGTU Pastatų energetikos katedros vedėjas prof. habil. dr. Vytautas Martinaitis.

Jis drauge su kitais Lietuvos mokslininkais, verslininkais, viešojo sektoriaus atstovais sėdo už bendro stalo, tam, kad atrastų sprendimus, kaip dirbant kartu galima sukurti konkurencingą, žiniomis grįstą ekonomiką, kurios naudą pajustų kiekvienas. V. Martinaitis buvo vienas iš ekspertų grupės skirtos prioritetinei krypčiai „Energetika ir tvari aplinka“ vadovų.

„Energetika ir tvari aplinka buvo viena iš svarbiausių krypčių. Visą laiką dirbome labai metodiškai ir racionaliai. Kiekvienoje kryptyje teko iškelti svarbiausius klausimus, kuriuos Lietuvoje reikia spręsti. Teko klausti to, ko gudrios galvos iki tol nepaklausė. 

Mums buvo pateikta apie 40–50 energetikos ir tvarios aplinkos technologijų. Tada prasidėjo tikras darbas – atrinkinėti, patikrinti, suderinti, kai ką atmesti. Prisijungė verslas. Sėdėjom, rašėm viską nuo kuro iki galutinio vartotojo. Užtruko laiko, tačiau tai, ką paruošėmė buvo atvira, aišku, diskutuojama, be jokių personalinių įsikišimų“, – pasakojo V. Martinaitis.

Šiandien profesorius pastebi, kad sumaniosios specializacijos idėja visų pirma vertinga tuo, kad vienu metu sudomino tiek verslininkus, tiek mokslininkus, be to, geriausių rezultatų galima pasiekti tada, kai dėmesys koncentruotas, o ne išskaidytas į dešimtis krypčių.

„Viskas lygu niekam. Jei darome viską, vadinasi, rezultatų daug nebus. Tai yra beprasmiška. Be to, reikia daryti ne tai, kas garsiai skamba visiems ausyse, o tai, kas išties reikalinga. Jei jums geriau sekasi kitos kryptys, tą ir darykite.

Įvairūs technologijos mokslai iki šiol turėjo vietos saviraiškai, tačiau paramos – ne. Kartais atrodydavo, kad žmonės į mus, mokslininkus, žiūri tarsi į šventuosius – nereikia mums nei gerti, nei valgyti. Sukuriame kažką ir bėgame šaukdami „eureka!“. Tačiau mokslas irgi yra darbas, kuriam reikia finansų. Todėl dabar turime sritis, kuriose iki 2020 metų tikimės didžiausio proveržio Lietuvoje“, – aiškino V. Martinaitis.

Specialistas pabrėžė, kad šiose kryptyse yra daugiausiai šansų plėtotei, vystymuisi.

„O tai yra ir darbo vietos, ir geri atlyginimai“, – pridūrė VGTU profesorius.

Procesas nejuda jau metus?

Tiesa, geros žinios, panašu, čia ir baigiasi. V. Martinaičio teigimu, ledai nuo tada, kai buvo sukurtos šios kryptys, daug nepajudėjo.

„Kryptys, kelrodžiai suformuoti 2014 m. pradžioje. Praėjo jau daugiau kaip metai. Žinoma, galima sakyti, kad vėlavo Europos komisija, vėliau patvirtintas biudžetas, tačiau panašu, kad pamiršta, jog išvis vyksta šis sumanios specializacijos procesas. 

Tačiau tie, kurie dirbo kuriant šias kryptis, nepamiršo. Mes savo dalį padarėme, tačiau tuo viskas ir pasibaigė. Nė vienai sumaniai specializacijai negalima dar rašyti jokių paraiškų, negalima nuo to pradėti ir pokalbio su verslininku. Kažkas kažką girdėjo, kažkas kažkam pranešė, kad juodraščiai yra, tačiau dar nepatvirtinti. Galima šiek tiek vėluoti, tačiau vargu, ar 2020 metais finansinės paramos davėjai leis mums vėluoti“, – sakė Pastatų energetikos katedros vedėjas.

Naujas etapas – jau šią savaitę

Sumani specializacija – mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų vystymo prioritetų nustatymas, pritaikytas kiekvienam regionui, atsižvelgiant į jo turimus ar galimus turėti konkurencinius pranašumus. Sumanios specializacijos strategijas, ruošdamosi naujam Europos Sąjungos finansinio programavimo etapui (2014–2020 m.) ruošia visos Europos Sąjungos šalys. Svarbiausi šios strategijos rezultatai bus įgyvendinti jungtiniai mokslo–verslo projektai, skirti prioritetinių krypčių ir konkrečių prioritetų plėtrai. Lietuvoje šį procesą koordinuoja Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA). 

Centro direktorės Jurgitos Petrauskienės teigimu, sumani specializacija turėtų startuoti dar šią savaitę.

„Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų prioritetų paskelbimas – vienas iš sumanios specializacijos strategijos žingsnių. Po to, kai dėl šių prioritetų pavyko susitarti su visomis suinteresuotosiomis šalimis – mokslininkais, verslininkais, viešojo sektoriaus atstovais – dirbama toliau, kad ši strategija veiktų ir neštų naudą Lietuvos ekonomikai. Paskelbus prioritetus reikėjo atlikti didžiulį darbą, kad būtų tinkamai pasirengta jų įgyvendinimui. Visi norime realių pokyčių, ne tik parengtų ataskaitų, tad daugybė žmonių intensyviai dirbo, kad įgyvendinant prioritetus neiškiltų jokių kliūčių: kruopščiai tikrino, kaip jie dera su teisės aktais, įvairiais dokumentais, derino visas technines detales tiek su Lietuvos valstybinėmis institucijomis, tiek su Europos Komisija.

Sukūrusios savo sumanios specializacijos strategijas visas Europos Sąjungos šalys ir regionai teikė jas Europos Komisijai. Lietuva buvo viena iš pirmųjų, kurios sumanios specializacijos strategiją ji patvirtino – šią džiugią žinią gavome maždaug prieš mėnesį. Tad jau netrukus, birželio 12 d., prasidės naujas šio proceso etapas – renginyje, kuris vyks Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, oficialiai paskelbsime sumanios specializacijos strategijos įgyvendinimo pradžią“, – DELFI sakė J. Petrauskienė.

Daugiau informacijos apie sumanią specializaciją rasite čia.