Kas trukdo sulaužyti stereotipus ir žengti į naujos kartos verslą? DELFI pasidomėjo, kokie projektai gimsta didžiausiame ir brangiausiame Lietuvoje KTU „Santakos“ slėnyje.
Sėkmės istorijos įkvepia
„Santakos“ slėnis duris atvėrė praėjusių metų pabaigoje. KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro direktorius Edmundas Šalna įsitikinęs, kad dabar svarbiausia sulaužyti vyraujančią pasenusią nuomonę apie mokslininkus.
„Pirmiausia reikia pasitikėjimo iš verslo pusės. Truputėlį verslo įmonės prisibijo. Žinote, dar likęs senas senovinis stereotipas: na ką tie mokslininkai – žiūri tik savo darbus ir to ko reikia jie mums tikrai nepadarys. Tačiau mes laužome stereotipus, nes turime vis daugiau ir daugiau sėkmės istorijų. Galime pasakyti, kad konkreti įmonė su konkrečiu mokslininku sukūrė konkretų produktą. Tai yra tikrai didelė vertė. Kaip pavyzdys galėtų būti mūsų realaus laiko kompiuterinių sistemų centras, kuris su viena bendrove padarė valdymo modulį pramoniniams šaldytuvams. Labai geras sėkmės pavyzdys“, - DELFI teigė E. Šalna.
Kiti Lietuvoje esantys Slėniai svarsto, kad išsilaikymas būtų pakankamai geras rezultatas. Tačiau „Santakos“ vadovas sau kelia ambicingus tikslus.
„Tikrai esu įsitikinęs, kad Slėnis atsipirks. Tiesiog tai yra ilgalaikė investicija ir tai mūsų skaičiavimais yra 15 metų. Po 15 metų turėtų Slėnis atsipirkti“, - sako E. Šalna.
Mokslininkai savo darbą padaro
Visame pasaulyje Slėniai susiduria su ta pačia problema – mokslininkų išradimų komercializacija. Šiuo atveju mokslininkai savo darbą padaro iki pat pabaigos.
„Yra visa eilutė nuo mokslinės idėjos iki produkto, kurį jūs padedate ant stalo ir juo prekiaujama. Tam reikalingi bandymai ir panašiai. Sakykime taip: prototipą mes turime. Dabar reikia investicijų, kad būtų galima jį tiražuoti – čia jau ne mokslininkų darbas. Kažkas turi prisiimti riziką – tai vėlgi ne mokslininkų darbas. Aišku, mes visame tame dalyvaujame, bet šiai dienai mes padarėme tai, ką privalo padaryti mokslininkas – pats aukščiausias lygis yra prototipo sukūrimas“, - sako habil. dr., prof. S. Tamulevičius.
„Santakos“ slėnyje jau veikia „vieno langelio“ sistema. Netrukus apie ją bus galima sužinoti daugiau.
„Turime „vieno langelio“ principą. Tai yra interneto svetainė, kurioje matyti, kokią mes įrangą turime, kokias paslaugas mes galime suteikti, įrangos aprašymas. Taip pat yra užklausų formos – verslui tereikia įrašyti užklausą ir atsiųsti mums. Toliau mūsų žmonės sukontaktuos ir su verslininkais, ir su mokslininkais, suderins sąlygas, suderins darbus. Galbūt trūksta informacijos išviešinimo, kad informacija pasiektų kiekvieną verslo įmonę. Rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais planuojama plačią kompaniją, kad visiems pasakytume, jog mes galime, jog mes turime labai paprastą įrankį, o jums tereikia žinoti vieną internetinį adresą“, - DELFI teigė E. Šalna.
Susidomėjimas nuo Šveicarijos iki Japonijos
Nors „Santakos“ slėnis duris atvėrė vos prieš 7 mėnesius, čia įsibėgėja eilė itin sudėtingų projektų. Vienas iš pavyzdžių - aukšto našumo nanodalelių manipuliavimo įrenginys.
„Šio įrenginio pagalba iš koloidinių tirpalų, tai yra tirpalas, kuriame yra nanodalelės, išdėliojamas tvarkingas piešinys. Tam, kad tą tvarkingą piešinį sudėlioti, pirmiausiai reikia jį pasidaryti, reikia mokėti. Mes turime tas technologijas. Tos vadinamos kaukės piešinį parinkus nanodaleles galima sudėlioti į tam tikrą piešinį. Tai dar viena apsaugos priemonė, kurią planuojama dėti ant ypatingai brangių daiktų, prekių“, - aiškina prof. S. Tamulevičius.
Planuojama, kad šis įrenginys galėtų pasitarnauti dedant specialius ženklus ant itin brangių šveicariškų laikrodžių.
„Jis atrodytų kaip labai mažas lipdukas – vos keleto milimetrų dydžio, taškelio dydžio. Jis uždedamas specifinėje vietoje. Šis ženklas naudojamas identifikavimui, kad tai būtent tas daiktas ir jis yra autentiškas. Tai yra vienas iš galimų taikymo būdų. Kitas dalykas – optinės struktūros. Joms reikalingos tvarkingai išdėliotos nanodalelės. Tai vadinamos fotoninės struktūros. Taip pat kalbėjome apie sustiprintą Ramano sklaidą. Jei nanodalelės yra tvarkingai išdėliotos, tai ten galima padėti medžiagą, molekulę, kurią jūs norite identifikuoti, tai ji yra naudojama kaip pagrindas“, - DELFI teigia prof. S. Tamulevičius.
Mokslininkas teigia, kad vienas iš didžiausių įrenginio privalumų - universalumas.
„Mes kalbame ne šiaip sau apie nanodaleles, o apie nanodalelelių tvarkingą rinkinį ir jo galimą taikymą. Tai tas prietaisas ir skirtas nanodalelių išdėliojimui. Ten taip pat sumontuotas didelės skiriamosios gebos mikroskopas. Nanodalelių su juo nematome, bet jei dirbame su keliais šimtais nanometrų, tai tas prietaisais yra universalus – su juo galima dėlioti ir nanometrines, ir mikrometrines daleles. Jis tam puikiausiai tinka“, - sako profesorius.
Prietaiso kūrimas finasuotas ES lėšomis. Jame panaudotas standartinis mikroskopas, visos kitos dalys – KTU mokslininkų kūrinys. S. Tamulevičius įsitikinęs, kad trūksta labai nedaug, kad šis įrenginys pasiektų rinką, o juo jau domisi Japonijos mokslo įstaigos.
„Mes konstravome mechaninę dalį, elektroninę dalį, programinę įrangą ir viską surinkome į vieną vietą. Galų gale mes turime prietaisą. Mes turime parodyti jo galimybes. Pirmas atsakas į tai, ką mes turime, jau yra. Susidomėjo Nacionalinis Japonijos medžiagų mokslo institutas. Tai yra pati prestižiškiausia Japonijos mokslo įstaiga, kuri dirba medžiagų moksle ir inžinerijoje. Jiems reikia tvarkingai išdėstytų nanodalelių įvairioms reikmėms. Viena kaip minėjau yra Ramano sklaida. Kita – fotosintezei“, - sako profesorius.
Dar vienas „Santakoje“ gimęs projektas – sudėtingas įrenginys, kuriam naudojama deimantiškoji anglis.
„Vienas iš prietaisų – optinis jutiklis, biojutiklis. Tai toks jutiklis, kuris suderinamas su biologine aplinka. Jis gali dirbti bet kokioje aplinkoje – kraujyje, seilėse. Gali dirbti agresyvioje aplinkoje – šarmuose, rūgštyse. Mes padarėme pilną prietaisą, kurį lygiai taip pat galime pasiūlyti rinkai – galime padaryti kopiją, galime tiražuoti. Taip, tokių prietaisų rinkoje yra, bet tai, ką mes siūlome, yra keliom eilėm gudresnis, nei yra rinkoje. Jei yra žmonės, kurie supranta to svarbą ir mato, kad iš to galima daryti verslą, mes galime padaryti, pagaminti, parduoti“, - sako prof. S. Tamulevičius.