Gelbėdami vaikus emigrantai apsisprendžia juos ugdyti Lietuvos mokyklose. Tiesa, virtualiai.
Emigravę mokyklinio amžiaus vaikai turi galimybę nemokamai mokytis nuotoliniu būdu. Anot tokias paslaugas teikiančių mokymosi įstaigų, šį mokymosi būdą dažnai renkasi tėvai – laikini emigrantai dar kitaip jų vadinami „migrantais“, kurie greitu metu planuoja grįžti į tėvynę, arba tie, kurių vaikai sunkiai prisitaiko prie pakitusių mokymosi sąlygų svetimoje šalyje. Tiesa, norint vaikus nuotoliniu būdų mokyti gyvenant Lietuvoje gali tekti gerokai pavargti – tokia išlyga suteikiama tik tiems, kurie nurodo labai rimtas ir argumentuotas priežastis.
Tėvai giria Lietuvos švietimo sistemą
Nuotolinio Lietuvos emigrantų vaikų mokymo pradininku laikomas Vilniaus „Ozo“ gimnazijos direktorius Albinas Daubaras pasakojo, kad ši sistema taikoma jų gimnazijoje taikoma jau 11 metų. Šiuo metu ja naudojasi beveik pusė visos gimnazijos mokinių – daugiau kaip pusšimtis lietuvių vaikų visame pasaulyje. Daugiausiai – iš Anglijos, Airijos ir Norvegijos.
Pasirodo, taip pat nemažai tėvų į vietines mokyklas vaikų neleidžia todėl, kad mano jas esančias per daug liberalias, stebisi, kad keliami labai maži akademiniai reikalavimai.
„Palyginę Vakarų mokyklas su esančiomis Lietuvoje tėvai pastebi, kad mūsų mokyklos yra griežtesnės, programos sunkesnės – tai, jų nuomone, yra geriau. Jie nori išsaugoti lietuvišką mokymosi kokybės standartą“, – patikino gimnazijos direktorius.
Su mokytojais bendrauja „Skype“ programa
Jis pasakojo, kad vaikai mokomi pagal du mokymosi būdus. Vieni mokiniai mokosi visų mokomųjų dalykų, kiti – tik lietuvių kalbos ir istorijos.
„Pastarąjį modelį dažniausiai renkasi vietines mokyklas lankančių vaikų tėvai. Jie nori sustiprinti lituanistinį išsilavinimą. Turėdami lietuvių kalbos žinias ir išsilaikę egzaminus vaikai gali sėkmingai toliau studijuoti Lietuvoje“, – pabrėžė A. Daubaras.
Anot jo, mokymasis nuotoliniu būdu atrodo panašiai kaip ir mokymasis gyvai. 8 valandą ryto darbo dienomis prie kompiuterio prisėdęs vaikas patenka į specialią mokymosi sistemą, kur randa analogišką tradicinėms klasėms tvarkaraštį ir mokymuisi reikalingą informaciją.
„Mokinys atsidaro elektroninę pamoką, kur yra surašytas visas jos turinys, iliustracijos, testai, užduotys, mokytojo vaizdo paskaita. Tuomet vaikas išklauso mokytojo paskaitą ir ja vadovaudamasis atlieka kitas užduotis. Pavyzdžiui, užpildo žemėlapį, atsakinėja į klausimus, sprendžia uždavinius. Pamokos metu prie „Skype“ programos budi mokytojas, tad jeigu vaikui kyla klausimų, kaip kad klasėse jis pakelia ranką, taip sėdėdamas prie kompiuterio, tiesiog paskambina mokytojui. Jeigu dėl kažkokių priežasčių standartinis pamokos laikas vaikui nėra patogus, pavyzdžiui, nesutampa laiko juostos, galima pamokų laiką pavėlinti ar paankstinti, tačiau tuomet kiek sunkiau konsultuotis su mokytoju, tačiau ir šie dalykai yra išsprendžiami susitarus su konkrečiu pedagogu“, – apie tai, kaip vyksta nuotolinis mokymas pasakojo A. Daubaras.
Egzaminus išlaiko ir šimtukais
Kalbėdamas apie emigrantų vaikus jis pastebi, kad nuo gyvenančių Lietuvoje mokinių jie išsiskiria didesniais kontrastais. Pastebimas ryškus atotrūkis tarp tų mokinių, kurie į mokslą žvelgia lengvabūdiškai, neturi valios, stokoja motyvacijos ir tarp tų, kurie mokosi labai gerai ir egzaminus išlaikę šimtukais įstoja į prestižines studijų vietas.
Pasak jo, išsilavinimo lygis labiausiai priklauso nuo pačių vaikų ir jų tėvų norų. Peržvelgę vertybes ir ateities planus jie renkasi ugdyti vaikus Vakaruose, kur daug dėmesio skiriama kūrybiškumui, kritiniam mąstymui, praktinėms žinioms arba Lietuvoje, kur vaikai gauna daugiau informacijos, mokomi pažįstamais metodais.
Emigrantų vaikai žiniomis atsilieka kone metais
„Vykdome mokymą ne tik tiems vaikams, kurie mūsų mokyklą pasirenka kaip vienintelę, bet ir tiems, kurie mokosi vietinėse mokyklose. Tokiu atveju jie gali pasirinkti, kokias pamokas nori mokytis, kokiu lygiu ir kaip dažnai kontaktuoti su mokytoju. Tokios paslaugos kainuoja nuo 300 iki 500 litų per mėnesį“, – mokytojų darbą su emigrantų vaikais įkainojo privataus licėjaus vadovė R. Konautienė.
Klaipėdos licėjaus direktorė pastebi, kad užsienyje besimokančių vaikų žinios kone metais atsilieka nuo tų, kurias turi Lietuvoje besimokantys mokiniai. Tad paslauga papildomai vaikus mokyti lietuviškose mokyklose tėvai naudojasi itin noriai – jie siekia išlyginti programų skirtumus, suteikti daugiau žinių konkretaus dalyko sferoje.
Lengviau adaptuojasi Lietuvoje
„Dažniausiai mokykloje mūsų vaikai mokosi epizodiškai. Kadangi išsilavinimą teikiame iki 10 klasės, mokiniai dažniausiai tiesiog pagilina žinias, o vėliau tiesiog integruojasi į Lietuvos bendro lavinimosi mokyklas. Pastebime, kad pas mus besimokantiems vaikams lengviau adaptuotis prie mūsų šalies švietimo sistemos nei tiems, kurie visą laiką mokėsi užsienyje. Jie pripranta prie mokymosi programų, formos, kontakto su mokytoju. Licėjuje turime mokinių, buvusių emigrantų, kurie nesimokė nuotoliniu būdu. Jiems kur kas sunkiau prisitaikyti prie pasikeitusios mokymo metodikos, todėl kartais tenka tokius mokinius priimti klase žemiau, skirti daugiau papildomų pamokų, vaikas turi įdėti daug individualaus darbo norėdamas pasivyti bendraamžius“, – patikino R. Konautienė.
„Pirmo susitikimo su mokiniu metu jis įvertina mokinio žinių lygį, susipažįsta su vaiko gebėjimais ir asmenybe. Išsiskiriant mokinys gauna vadovėlių, pratybų sąsiuvinių ir kitų mokymosi priemonių, kurios bus reikalingos mokymosi metams paketą. Tuomet mokytojas interneto ryšiu užduoda užduotis, jas atlikęs vaikas nusiunčia tai mokytojui, kuris jas patikrina. „Skype“ programa mokytojas kalbasi su vaiku, aiškina jam pagrindines temas, jo klaidas, dalinasi informacija. Taip pat tam tikrais laiko intervalais siunčiami individualiai vaikui paruošti testai, kurie patikrina jo žinias, o trimestro arba semestro pabaigoje tėvų prašome atvežti vaiką į mokyklą, kad jo žinias galėtume patikrinti gyvai, įvertinti vaiko mokymosi pažangą, kartu su tėvais susidėlioti naujus mokymosi planus“, – pasakojo licėjaus direktorė.
Nemano, kad nuotolinis mokymas – Lietuvos švietimo sistemos ateitis
Tačiau paklausta, ar toks nuotolinis mokymas galėtų būti taikomas platesniu mastu, pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantiems mokiniams kaip alternatyva standartinei mokyklai, R. Konautienė patikino šiuo klausimu esanti pakankamai kategoriška.
„Mokymas be tikrosios sąveikos su pedagogu kažin ar įmanomas. Bet kokią mokymosi ir ugdymo sėkmę pirmiausiai lemia mokytojo santykis su mokiniu, kuris gali būti tikras tik tada, kai mokytojas mato vaiko akis ir jį jaučia. Virtualus mokymas kompiuterių pasaulyje man yra labai abejotinas. Jis gali būti kaip laikina išeitis iš tam tikros situacijos, tačiau nemanau, kad toks mokymas tams visos Lietuvos ateitis bendrojo lavinimo mokyklose“, – įsitikinusi licėjaus direktorė.