Iš mokyklos namo parsineša kančią: kaip žinoti, kada jau peržengta riba?

Į DELFI projekto „MOKYKLA. Tėvai. Vaikai. Mokytojai.“ specialią rubriką „Klausk specialisto“ atėjo susirūpinusios skaitytojos Gražinos laiškas. Mama nesupranta, kaip yra skiriami namų darbai, kodėl vieni jų gauna daugiau, o kiti mažiau.

„Mano sūnui skiriama labai daug namų darbų. Iš pradžių jis bando spręsti, stengiasi, tačiau paskui susinervina, viską meta, o man reikia su tuo kovoti. Abiems tai jau tapo kančia. Sūnus sako, kad kiti klasiokai gauna mažiau namų darbų, kaip taip gali būti? Ar yra kažkokios normos, kiek duoti namų darbų, ar kiekvienas mokytojas sprendžia individualiai? Mano nuomone, vaikas turėtų eiti kamuolį spardyti, o ne sėdėti užsivertęs namų darbais...“, - rašo mama.

Sunerimusiai DELFI skaitytojai atsako Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Audronė Šuminienė.

„Labai džiaugiuosi, kad atsiranda tokių klausimų, kodėl vaikams užduodami skirtingi namų darbai. Tai yra individualizavimas pagal vaiko gebėjimus, jo daromą pažangą ir mokymosi tempą.

Pradėkime nuo to, kad yra bendrosios programos, kuriose aprašyti mokinių pasiekimai, o kiekvienas į tuos pasiekimus eina savo tempu ir savu žingsniu. Jeigu vaikui mokytis sekasi lengvai jam pagal jo gebėjimus galima užduoti sudėtingesnes užduotis Svarbu, kad duota užduotis būtų efektyvi, užduoti turėtų būti patraukli, ne mechaninis atkartojimas, to ką, mokėsi klasėje.“, - teigia A. Šuminienė.

Ji tvirtina, kad taip pat svarbu, jog mokytojas peržiūrėtų namų darbus, nes jis gauna grįžtamą informaciją iš mokinio: ką įveikė, ko neįveikė ir gali keisti savo mokymo metodus, sudėtingesnėms temoms skirti daugiau laiko. Namų darbų poveikis mokinio pasiekimams, kaip rodo tyrimai, yra didelis, tačiau pasiekimai taip pat priklauso ir nuo pamokos efektyvumo.

„Tyrimai rodo, kad pradinio ugdymo pamokose efektyvumas labai didelis – net 82-85 procentai. Vėlesnėse klasėse, pagrindiniame ugdyme jau jis krenta, todėl didelė dalis mokymosi nukreipiama į namų darbus. Tada tie namų darbų kiekiai ir pasidaro dideli“, - sako ji.

Gali spręsti mokykloje

Anot A. Šuminienės, kiekvienam mokiniui turi būti suteikta galimybė gauti nemokamas mokytojų konsultacijas savo mokyklose. Bendruosiuose ugdymo planuose numatyta, kad tokioms konsultacijoms– vienai klasei turėtų būti skiriamos trys valandos per savaitę. Jos gali būti teikiamos iškilus neaiškumams mokantis ar po nesėkmingo kontrolinio darbo .

„Gal jam nepavyko kontrolinis darbas ir jam užteks vos 15 minučių konsultavimosi, kad išspręstų jam kylančias problemas konkrečiame dalyke. Mokykla gali numatyti, kad valandą skirtą mokymosi konsultacijoms– neaiškiems klausimams išsiaiškinti atliekant namų darbus arba tiesiog sudaryti galimybes juos atlikti mokykloje.. Svarbu, kad vaikas nebūtų paliktas vienas nežinomybėje su nesuprantamomis užduotimis namų darbams, o jam būtų suteikta pagalba“, - tvirtina ji.

A. Šuminienė teigia, kad kai kuriems vaikams tokios valandos yra labai svarbios, nes namuose gal neturi galimybės atlikti namų darbų, prisėsti prie kompiuterio: „Mokyklos tai daro labai subtiliai, tiesiog pasiūlo ateiti išsiaiškinti neaiškumus, kylančius atliekant namų darbus į tokią valandėlę ir padaryti namų darbus, pasiaiškinti. Nes kai kuriems vaikams skaudu, kad jie neturi kompiuterio, kai kurie net rašomojo stalo namie neturi. Šioje vietoje mokykla sprendžia socialinio-ekonominio konteksto klausimus.“

Mergaitės laiko praleidžia daugiau

Mokyklos vadovai ir mokytojai žemesnių – 5-6 klasių mokiniams gali nutarti, kad namų darbai bus duodami pavyzdžiui, tik iš pagrindinių dalykų: lietuvių, anglų kalbos, matematikos, istorijos. Tokiu būdu siekiama sumažinti darbo krūvį, tačiau tai nereiškia, kad iš kitų dalykų namų darbai visada nebus neužduodami.

Lietuva yra priskiriama prie šalių, kuriose skiriama daug namų darbų, o jų atlikimas trunka nemažai laiko: „OECD PISA tyrimo duomenimis, kurio metu buvo tiriami daugelio pasaulio šalių penkiolikmečių pasiekimai, lietuviai namų darbus ruošia daugiau nei 400 minučių per savaitę. Daugiausia namų darbų skiriama kai kuriose Azijos šalyse ar miestuose, pavyzdžiui Šanchajuje net 850 minučių per savaitę, o tai labai daug. Estijos penkiolikmečiai namų darbams skiria 420 minučių, Latvijos – 380, todėl tas skaičius gana panašus. Lietuva pagal namų darbų atlikimo trukmę rikiuojasi šalia Rusijos, Rumunijos.“

A. Šuminienė sako, kad tai, jog vaikams skiriama labai daug namų darbų ne visada yra geras rodiklis, nes tai gali reikšti, kad laikas pamokose yra neefektyvus. Tyrimas taip pat atskleidė, kad prie užduočių namuose daugiau laiko praleidžia mergaitės, per savaitę jos skiria apie 8,1 valandos, kai berniukai – 5,3 valandos.

Norėdami gero – gali pakenkti

Padėti vaikui paruošti namų darbus gali ir tėvai, tačiau jie jokiu būdu neturi už juos padaryti užduotis arba pradėti ir nervintis, kaip dažnai nutinka. „Čia labai sudėtingas psichologinis klausimas. Kai kurios šalys netgi vykdo projektus, kuriuose tėvai mokomi, kaip turėtų padėti vaikams mokytis namuose . Jokiu būdu jie neturi jų padaryti už vaikus, o nukreipti vaiką tinkama linkme, padėti susiplanuoti, nuo ko pradėti užduotis , išskirstyti juos pagal sunkumą, padiskutuoti“, - sako A. Šuminienė. Dalis tėvų, teko girdėti, kaip tik siekia, kad mokiniams būtų užduodama namų darbų. Jeigu tėvai pastebi, jog vaikui užduodamas pernelyg didelis kiekis namų darbų, jie gali kreiptis į mokyklą, kalbėtis su to dalyko mokytoju ar klasės auklėtoju. Kiekviena mokykla, stebi ir analizuoja mokinių mokymosi, namų darbų užduočių krūvius ir kartu su mokytojais, mokinių tėvais priima sprendimus.

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo projektus rėmė ES struktūriniai fondai.