Steigiant daugiafunkcius centrus siekiama dviejų tikslų. Pirma, sudaryti galimybę kaimo gyvenamosiose vietovėse sukurti infrastruktūrą ir paslaugas vietos bendruomenei, kad jie galėtų patenkinti savo socialinius, švietimo ir kultūros poreikius. Antra, panaudoti mokyklų, kurios mažėjant mokinių skaičiui tuštėja, patalpas visai kaimo bendruomenei – įsteigti kultūros centrą, biblioteką, ambulatoriją ir pan. Taip kaime lieka mokykla, ir kitos žmonėms reikalingos įstaigos. Pagrindinis reikalavimas daugiafunkciams centrams – teikti ugdymo paslaugas vietovėse, kur dėl mažo vaikų skaičiaus neveikia atskiras darželis ar mokykla.
Nuo praėjusių mokslo metų šį modelį mokyklai pritaikę Plokščiai šiuo metu gali džiaugtis mokykla, kuri kartu yra ir daugiafunkcis centras.
Išgelbėjo nuo sunykimo
Kokias veiklas ir paslaugas siūlys daugiafunkcis centras, nusprendžia savivalda. Pagal nuostatus, šalia švietimo, kultūros, specialiojo ugdymo, sveikatos įstaigų būtinai turi veikti ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupė. Tuo tarpu Plokščiuose šiuo metu imamasi įvairių patirčių – derinamos švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros ar socialinės paslaugos, dirbama vienoje organizacijoje vykdančioje kelias suderintas funkcijas ar po vienu stogu kuriasi savarankiškai dirbančios kelios įstaigos. Kiekviena tokia organizacija turi tik jai būdingus ypatumus, nes daugiafunkcių centrų veiklos pagrindas yra bendruomenės poreikių atitikimas.
„Plokščių mokykla daugiafunkcio centro kūrimo idėją atrado ieškodama sėkmingiausių nedidelės kaimo vidurinės mokyklos pertvarkymo galimybių. Vietos bendruomenės kultūrinio gyvenimo tradicijos, buvusios infrastruktūros neatitikimas poreikiams padiktavo ir konkrečius sprendimus – mokykloje sparčiai mažėjant mokinių skaičiui, plėtoti veiklas sukuriant patrauklią aplinką veikti kuo platesniam bendruomenės narių ratui. Daugiafunkcio centro steigimo projektas buvo vykdomas paraleliai su vidurinės mokyklos pertvarkymu į pagrindinę mokyklą. Šį projektą šiandien laikome labai sėkminga investicija į mūsų krašto gyvenamąją aplinką.
Daugiafunkcių centrų steigimą kaimo vietovėse vertinčiau kaip geriausią galimybę išsaugoti švietimo, kultūros ir socialinės aplinkos infrastruktūrą. Demografinės prognozės kol kas aiškiai rodo, kad jei nebus gebama surasti galimybes dirbti kartu bendruose „rūmuose“ ir bendradarbiaujant, visi atskirai paprasčiausiai „sunyksime““, – įsitikinusi Plokščių mokyklos daugiafunkcio centro direktorė Nijolė Bitinienė.
Veiklos atranda visi
Plokščių mokykla daugiafunkcis centras veikia kaip viena organizacija (juridinis vienetas), jungianti formalaus ir neformalaus švietimo, kultūros, bendruomeninės veiklos ir sportinės veiklos paslaugas. Direktorė atviravo, kad įsteigus šį centrą pakito ne tik mokyklos statusas visuomenėje, bet ir atsirado ženklus bendradarbiavimo atvirumo pokytis, bendruomenės pilietiškumo „ūgtis“. Šiuo metu veiklose dalyvauja įvairaus amžiaus plokštiečiai – nuo 3 iki 80 metų.
„Mažiausi centro lankytojai ugdomi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėje, mokykloje vykdomos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, veikia vaikų dienos centras, biblioteka, krašto muziejus, organizuojamos vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų neformalaus švietimo programos, veikia meno kolektyvai, klubai, organizuojamos edukacinės programos, laisvalaikio renginiai, socialinės programos, veikia sporto klubo grupės“, – pasakojo direktorė.
Teikia paslaugų įvairovę
Universaliuose daugiafunkciuose centruose ugdomi ikimokyklinio amžiaus vaikai, rengiami priešmokyklinio ugdymo užsiėmimai būsimiesiems pirmokams, kuriamos mamos-vaiko grupės mažiems vaikams, vaikams ir mokiniams teikiama švietimo pagalba: informacinė, psichologinė, specialioji pedagoginė ir pan.
Taip pat organizuojami suaugusiųjų kompiuterinio raštingumo, ūkininkavimo kursai, įvairūs laisvalaikio užsiėmimai. Visos paslaugos nemokamos, kad būtų galima aprėpti kuo daugiau žmonių. Centre taip pat gali veikti biblioteka, skaitykla, labdaros valgykla, kirpykla, ambulatorija ir t.t.
„Kaimuose veikiantys daugiafunkciai centrai, kur po vienu stogu telpa darželis, mokykla, biblioteka, kultūros centras ir kitos gyventojams reikalingos įstaigos, yra tikri kaimo švietimo ir kultūros židiniai. Tai po vienu stogu sutelkia visą bendruomenę.
Dažniausiai tokiems centrams pritaikomi reorganizuojamų, mažėjančių mokyklų pastatai, buvusieji kultūros namai.