Būtent tam skirtinguose šalies miestuose buvo įkurta pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT). Pavyzdžiui, šiais mokslo metais Marijampolės savivaldybės PPT specialistai švietimo pagalbą teikia 8 mokyklose. Į mokyklas mobili komanda vyksta vieną kartą per savaitę ir dirba 6 pamokas. Pagalbą vaikams teikia psichologai, logopedai, specialieji pedagogai, socialinis pedagogas. Konkreti komanda kuriama iš konkretaus mokinio poreikius atitinkančių asmenų.
Į problemos vietą atvyksta mobili komanda
„Mobilios komandos teikiamos pagalbos tikslas – koordinuotas švietimo pagalbos teikimas vaikams, jų tėvams ir mokyklų bendruomenėms. Paskirtis – įvertinti mokinių (vaikų) specialiuosius ugdymosi poreikius ir nustatyti jų lygį, skirti specialųjį ugdymąsi, koordinuoti ir teikti švietimo pagalbą. Kompleksiškai teikiamą pagalbą koordinuoja savivaldybės administracijos švietimo skyriaus specialistai, mokyklų vadovai ir tarnybos direktorė. Visi kartu kuriame pagalbos mokiniui ir mokytojui planą (konkrečiam laikui, pvz. 2 – 3 mėn. per pusmetį), kad būtų galima pasiekti kuo geresnių rezultatų. Komandos vadovas (dažniausiai vienas iš mokyklos vadovų) nuolat analizuoja ar tai kas buvo nuspręsta, yra naudinga mokinio mokymuisi ir, esant būtinybei, pasitaręs su komandos nariais, keičia pasirinktas priemones. Komandos nariai nuolat tarpusavyje bendradarbiauja, keičiasi informacija ir konsultuojasi. Teikiant kompleksišką pagalbą grįžtamasis ryšys itin svarbus. Po 2 – 3 mėn. (pirmąjį ir antrąjį mokslo metų pusmetį) kompleksiškai teikiamos pagalbos koordinatoriai (švietimo skyriaus specialistai, mokyklos vadovai, tarnybos direktorė) ir komandos nariai įvertina pagalbos mokiniui planą ir numato tolimesnės veiklos strategijas. Mūsų patirtis turi daug privalumų: tai ieškojimų drąsa, kolegų pasitikėjimas ir parama, galimybė mokytis vieniems iš kitų ir svarbiausia – mes patys tikime tuo, ką darome“, – pasakoja Marijampolės savivaldybės PPT direktorė Gražina Ambrasienė.
Jos teigimu, švietimo pagalbos specialistų problema ypač aktuali kaimo mokyklose, kuriose mokosi nedaug mokinių ir neįmanoma įsteigti specialisto etato, nes trūksta arba pačių specialistų, arba jiems esant – darbo krūvio.
Kalbasi ne tik su vaikais, bet ir mokytojais
Tiesa, nors PPT specialistų komandos yra pasirengusios padėti mokykloms teikti švietimo pagalbos specialistų paslaugas, tačiau mokyklose švietimo pagalbos poreikis yra didesnis nei specialistų galimybės.
„Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai atlieka išsamų mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvairiomis asmens vertinimo metodikomis. Pokalbiais su mokytojais, švietimo pagalbos specialistais, tėvais nustato mokinio ugdymosi galias ir sunkumus, padeda rasti jo gebėjimų sritis, kuriomis gali remtis ir pats mokinys, ir mokytojai, ir švietimo pagalbos specialistai, ir tėvai. Remdamiesi įvairių vertinimo metodikų, pokalbių, konsultacijų išvadomis pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai parengia tikslines, pedagogines, psichologines, medicinines ir socialines pedagogines rekomendacijas mokytojams, tėvams, švietimo pagalbos specialistams, orientuotas į kiekvieno mokinio individualių poreikių tenkinimą. Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai teikia metodinę švietimo pagalbą (seminarai, paskaitos, konsultacijos tėvams, mokiniams, mokytojams, švietimo pagalbos specialistams; metodinės dienos; dalyvavimas tėvų susirinkimuose ir kt.), rengia ir įgyvendina prevencines programas, atlieka vaiko brandumo mokyklai įvertinimą ir kt.“, – pasakojo G. Ambrasienė.
Vaikas turi problemų – kur kreiptis?
Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus Vyr. specialistė Daiva Vaišnorienė priduria, kad jeigu mokykloje problemų iškyla mokiniui, jis ar jo tėvai pirmiausiai turėtų kreipti į mokytoją. Būtent jis, stebėdamas, ar mokymosi sunkumai tikrai yra dideli tiek, kad mokyklos viduje jų niekas negali išspręsti, kreipsis į švietimo pagalbos specialistą ar mokyklos vaiko gerovės komisiją.
„Švietimo pagalbą teikia psichologai, socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai, mokytojo padėjėjai, gestų kalbos vertėjai ir kt. Psichologas padeda mokiniui atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis, skatina saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos mokykloje kūrimą. Specialusis pedagogas padeda mokiniui įveikti mokymosi sunkumus, nustatyti mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir juos tenkinti. Taip pat siekia stiprinti mokytojų, tėvų gebėjimą ugdyti ir padėti mokyklose kurti palankias ugdymosi sąlygas ypatingų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Socialinis pedagogas užtikrins vaikų saugumą mokykloje, padės jiems adaptuotis joje, o tėvams ir mokyklai padės šalinti priežastis, dėl kurių vaikas nenori ar vengia lankyti mokyklą ir pan. Kiekvienas specialistas, kuris bus reikalingas vaikui, pats prisistatys jam ir jo tėvams, paaiškins, kokią pagalbą jis teiks, atsiklaus tėvų sutikimo tai pagalbai teikti ir nuolat su jais bendradarbiaus“, – paaiškino specialistė.
Jeigu mokykloje nėra reikiamų specialistų, kviečiami rajonų pedagoginėse psichologinėse tarnybose dirbantys specialistai. Jie vyksta į mokyklas ir teikia pagalbas.
„Jei mokykla priima mokinį, kartu įsipareigoja tenkinti jo reikmes ir ieškoti būdų, kaip padėti mokiniui. Tad mokykla turėtų teikti tėvams rekomendacijas ir organizuoti pagalbas kartu su savivaldybe bei kitomis institucijomis“, – patikino D. Vaišnorienė.
Tėvų pagalbos gali neužtekti
Tačiau dažnai tėvai tiki, kad problemos išsispręs pačios, ar vaikų bėdas bando spręsti šeimos rate, tačiau D. Vaišnorienė įsitikinusi, kad visuomet geriau iš anksto pasitarti su specialistu, nebijoti ieškoti pagalbos.
„Nors tėvai, neabejotinai, daug nuveikia savo vaikų labui, bet dar daugiau nuveiktų, jei kartu su savo vaikais kreiptųsi į specialistus tais atvejais, kai nežino, kaip spręsti problemą. Kai kyla nerimas, kai sunku apsispręsti, kai abejoji, ar tikrai teisingai elgiesi vienose, ar kitose situacijose, visuomet verta pasikalbėti su specialistu. Norint užbėgti problemai už akių reikia kalbėtis, mokytis pažinti vieni kitus, būti jautresniems, pastabesniems, ir nebijoti kreiptis į specialistus. Nereikia likti vienam su savo problemomis“, – mokė specialistė.