Kodėl taip geidžiami studentai iš Lietuvos

Lietuvos jaunimas – aukso veršis ne tik Lietuvos, bet ir užsienio universitetams. Dėl jų Vilniuje vykstančioje studijų mugėje pešasi ne tik emigrantų pamėgtos Jungtinės Karalystės universitetai, bet ir tolimųjų JAV bei Australijos mokymo įstaigos.

Lenkija, Vokietija, Latvija, Kaliningradas, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Australija... Šių ir kitų šalių aukštųjų mokyklų atstovai ketvirtadienį prasidėjusioje žinių ir išsilavinimo parodoje „Mokymasis. Studijos. Karjera“ dairosi potencialių studentų.

Jungtinės Karalystės (JK) Middlesex universitetas – vienas populiariausių tarp į JK vykstančių lietuvių. Universitetas lietuvius medžioja ir mugėje Vilniuje.

„Didžiausią dalį Middlesex studentų sudaro lietuviai, jų turime apie 500. Esame labai jais patenkinti. Lietuviai atvyksta turėdami geras žinias, geriau nei kiti moka anglų kalbą, gerai mokosi universitete, dėl to juos noriai priimame“, – DELFI sakė universiteto atstovė Marianna Ioannou.

M. Ioannou teigimu, lietuviai noriai čia atvyksta, nes studijas galima suderinti su darbu, o po studijų gali nesunkiai rasti darbą JK. Ieškantis darbo padeda universiteto karjeros centras. Be to, Middlesex įsikūręs geroje vietoje – Londone, bet ne centre, todėl pigesnis pragyvenimas ir tik 20 minučių kelionės metro iki Londono centro.

M. Ioannou teigimu, išvykti norintys lietuviai dažniausiai sako JK turėsiantys daugiau galimybių likti ir dirbti. 

Kaip nemokėti JK gautos paskolos

Mugėje vykti į įvairius užsienio universitetus siūlo didžiausia Lietuvoje edukacinė bendrovė „Kalba.Lt“. Į šiųmetinę mugę „Kalba Lt“ atvežė šešis JK universitetus.

Bedrovės studijų užsienyje vyr. konsultantas Aleksandras Feldmanas sako, kad daugiausia lietuvių išvažiuoja į Europą: Didžiąją Britaniją, Olandiją, Daniją. Prieš keletą metų studijos JK brango, tačiau išvažiuojančių lietuvių sumažėjo nežymiai.

„Studijoms pabrangus nuo 3400 svarų iki 9000 svarų, daug kas išsigando, kad prasiskolins. Tačiau kai moksleiviai ateina į konsultacijas, paaiškiname, kad paskolos grąžinimo sąlygos netgi pagerėjo – minimalus atlyginimas, kurio nepasiekus nereikia grąžinti paskolos, netgi padidėjo. Anksčiau jis siekė 3000 Lt per mėnesį, dabar pakilo iki 5600 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių. Jei po studijų tiek neuždirbti, paskolos grąžinti nereikia, po 30 metų nurašoma visa paskola arba neišmokėta jos dalis“, – aiškino S. Feldmanas.

Pašnekovas tvirtina, kad paskolų sąlygos tapo dar geresnės: retas, po mokslų grįžęs į Lietuvą, tiek uždirba. A. Feldmano teigimu, į užsienį susiruošę moksleiviai tvirtina norintys kokybiškų studijų bei būti konkurencingesni. Daugiausia jie renkasi įvairias studijų kryptis, tačiau populiariausios – socialinių mokslų ir menų studijos.

Populiarėja studijos Olandijoje. Ši šalis remia dirbančius studentus – jei studentas dirba daugiau nei 14 valandų per savaitę, kas mėnesį iš valstybės gali gauti iki 600 eurų paramą. O kur dar atlyginimas ir siūlomas nemokamas transportas.

Negaili tūkstančių prestižiniams universitetams

Iš ne Europos šalių, populiarios studijos JAV. Į jas dažniausiai išvyksta perspektyvūs sportininkai. Kokybiškos studijos JAV itin brangios – kaina siekia nuo 50 tūkst. litų iki 150 tūkst. litų per metus. Sportininkai dažniausiai gauna finansavimą. Kartais pasiseka itin gabiems menininkams ir muzikantams.

Kasmet mažėjant moksleivių skaičiui, A. Feldmanas sako pastebintis didesnę konkurenciją tarp Lietuvos universitetų. Važiuojančių į užsienį srautai neslūgsta.

„Atvažiuoja daug Britanijos universitetų, jie nori studentų iš Lietuvos – visi galvoja, kad lietuviai labai gabūs. Ir iš tiesų išvykę lietuviai mokosi geriau už anglus. Dėl to į lietuvius investuoja“, – sakė pašnekovas.

Vis daugiau lietuvių išvažiuoja į prestižinius privačius Ispanijos, Šveicarijos, Vokietijos universitetus. Dažniausiai juose studijuoja verslo vadybą, turizmą, viešbučių administravimą, ekonomiką, finansus, menus. „Gal tai rodo ekonomikos atsigavimą ir norą daugiau investuoti į išsilavinimą. Dėl to tėvai negaili pinigų brangiausiems privatiems universitetams, taip pat privačiam viduriniam mokslui Britanijoje“, – kalbėjo A. Feldmanas. 

Į Australiją nori be atgalinio bilieto

Parodoje lietuviai kviečiami atrasti ir egzotiškus kraštus. Bendrovės „Ismira Group“ projektų vadovė Svetlana Iljina siūlo Australijos mokslo įstaigas. „Lietuvių akys į Europą krypsta dėl pigių mokslų ir dėl to, kad šios šalys arti Lietuvos. Australija skirta svajojantiems apie šią šalį ir norintiems kardinaliai pakeisti gyvenimą. Tai visai kitas kraštas ir dėl atstumo sunku grįžti“, – sakė S. Iljina.

Jos teigimu, dažniausiai į Australiją išvyksta tie, kurie apie šią šalį galvoja nuo vaikystės. Tolimasis žemynas domina šeimas, jaunimą ir karjerą jau padariusius, bet gyvenimą norinčius pakeisti žmones. S. Iljina sakė, kad studijų kainos skiriasi ir nuo specialybės, ir nuo miesto. Australija – gana brangi šalis, tačiau turintys studento vizą, studijų metu gali dirbti 20 valandų per savaitę.

Daugiausia lietuvių vyksta į Sidnėjų, pasitaiko važiuojančių Melburną, Pertą, Adelaidę, Brisbeną. Dažniausiai išvykstantys į Australiją ten siekia likti visam.

Parodos akimirkos: