„Mane domina, kam padarė tuos standartizuotus testus? Kas iš to? Juk vaikai ir taip rašo kontrolinius, rašinius, o paskui dar turi jaudintis dėl kažkokių testų, kurie mokslų metų gale gali sugadinti visą vidurkį. Pagarbiai Irena“, - rašo mama.
Į DELFI skaitytojos klausimus atsako Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotojas dr. Pranas Gudynas.
„Standartizuoti testai yra ekspertų sukurtas vertinimo įrankis, pagal kurį kiekviena mokykla gali pasilyginti su kitomis, įsitikinti, ar gerai pagal mokymosi programas parengia mokinius, ar jų žinios yra pakankamos. Ekspertai sudaro užduočių rinkinį, kuris daugmaž apima visą mokymosi programą ir mokytojai pagal rezultatus gali įvertinti savo darbą, pamatyti spragas“, - sako P. Gudynas.
Standartizuotus testus sudaro lietuvių kalbos rašymo, skaitymo užduotys, matematikos uždaviniai. Šiais metais į testus integruoti ir socialiniai – pasaulio pažinimo testai bei gamtos mokslų testai. Šiuo metu juos gali laikyti ketvirtų ir aštuntų klasių mokiniai, tačiau galvojama juos padaryti ir antrų bei šeštų klasių mokiniams.
„Jei mokykla nori ir ryžtasi laikyti testus ir pasidalinti rezultatų informacija su mumis (Nacionaliniu egzaminų centru – DELFI), tai mes atspausdiname visą medžiagą, išsiunčiame mokyklai ir rekomenduojame tam tikrą dieną, kada tie testai galėtų būti laikomi. Tai yra reikalinga, nes paprastai kitą dieną informacija jau būna pasklidusi ir kitų mokyklų mokytojai gali pasinaudoti ta informacija bei specialiai parengti mokinius testui“, - teigia jis.
P. Gudynas tvirtina, kad mokyklos gali ir nesidalinti rezultatų informacija ir laikyti testus tik dėl įdomumo, kadangi po savaitės testai yra laisvai prieinami internete. Tačiau savivaldybėms ir mokykloms, kurios pateikia paraiškas dalyvauti tyrime „Standartizuotų testų taikymas mokyklose ir savivaldybėse“ parengiamos ataskaitos, kuriose vaizdžiai pateikta esminė lyginamoji visų testuojamų dalykų rezultatų informacija.
Kai kurie mokytojai bijo
Nors standartizuoti testai nėra privalomi, vis dėlto, kai kuriose mokyklose jie turi būti laikomi, nes taip yra nusprendusi savivaldybė: „Dvejus metus jau vyksta jie ir tų savivaldybių, kurios nusprendžia, kad standartizuotų testų mokyklose reikia, sparčiai daugėja. Iš pradžių buvo dvi, vėliau 4, dar vėliau 20, o dabar 42 iš 60 savivaldybių. Tačiau jos leidžia pačioms mokykloms taisytis tuos testus ir jokių bausmės priemonių ar kontrolės dėl prastesnių rezultatų tikrai nesiima.“
Nepaisant to, kai kurių mokyklų mokytojai piktinasi tokiais testais ir nenori, kad jų mokymo rezultatai būtų lyginami. „Įsivaizduokite, jus pakviestų į „Auksinį protą“ (LRT intelektinį žaidimą – DELFI) ir visiems matant klausinėtų. Kai kuriems užtenka tik minties, ką apie mane pagalvos kiti, bet geresni mokytojai ne tik nebijo tokių testų, bet ir nori, kad jie būtų laikomi. Testai tikrai yra naudingi ir leidžia pasilyginti labai profesionaliai, blogų pasekmių jie neturi turėti“, - sako P. Gudynas.
Siekiant tiksliau ir visapusiškiau įvertinti ugdymo kokybę, kartu su standartizuotais testais mokyklos gali mokiniams duoti specialiai sudarytus mokinių klausimynus. Remiantis klausimynų duomenimis savivaldybėms ir mokykloms bus apskaičiuoti tokie rodikliai kaip: mokyklos sukuriama pridėtinė vertė, mokyklos klimatas, patyčių situacija mokykloje, mokinių mokėjimas mokytis.
„Mokykloms tokie klausimynai gali padėti nustatyti, kuriems vaikams reikia pagalbos, į ką reikia atkreipti dėmesį. Niekas tų rezultatų viešai nemato, mokytojai tiesiog turi suvesti į uždarą informacinę sistemą ir mokykloms pagal tuos duomenis parengiamos ataskaitos“, - tvirtina jis.
Ataskaitas gali gauti ir tėvai
Standartizuotų testų gautas rezultatas nebūtinai turi virsti pažymiu dienyne. Mokykla pati gali apsispręsti, ar šis rezultatas virs pažymiu, ar rezultatas išvis nebus rašomas:„Paprastai rezultatas pažymiu nevirsta ir vidurkio nesugadina, mokykla gali nuspręsti rašyti pažymį tik dėl to, kad kitaip mokiniai gali būti nemotyvuoti parodyti, ką gali.“
P. Gudynas tvirtina, kad kartais sulaukia pasipiktinusių tėvų skambučių, jog jų vaikai turi egzaminus laikyti vos ne kiekvieną dieną, tačiau, anot jo, tai nėra egzaminas ir jaudintis dėl testų visai nereikėtų. „Yra visokių tėvų, skambina, aiškinasi, tačiau specialiai ruoštis šiems testams nereikia, jie tiesiog parodo mokymosi lygį ir leidžia mokykloms suprasti, ką reikia tobulinti. Taip, gali susiklostyti, kad testai yra laikomi vos ne kiekvieną dieną, bet, pavyzdžiui, olandai skiria tam dvi savaites ir tas savaites testus mokiniai laiko vos ne kasdien. Jie labai nori, kad rezultatai būtų kuo patikimesni“, - teigia jis.
Ataskaitą apie vaiko mokymosi pasiekimus ir gebėjimus gali gauti ir jų tėvai. Nacionalinis egzaminų centras išsiunčia parengtas ataskaitas mokykloms, o šios gali pasirinkti, ar duoti jas tėvams. „Pirmiausia tose ataskaitose yra parodyta, koks vaiko pasiekimų lygis yra pagal skaitymą, rašymą, matematikos gebėjimus. Informacija yra išskirstyta ir smulkiai, pavyzdžiui, kokios yra žinios algebroje, geometrijoje. Tėvai gali ne tik sužinoti, kur vaikas yra stipresnis, kur silpnesnis, bet ir pamatyti, kur jis patenka pagal mąstymo gebėjimus, palyginus su kitais Lietuvos vaikais, ar prilygsta labiau patenkinamam ar aukštesniam lygiui“, - sako jis.
Nors daugelis mokyklų pateikia šias ataskaitas tėvams, kai kurios, anot P. Gudyno, išsigąsta. Ateityje tėvai turėtų gauti kodą, su kuriuo galėtų patys susirasti šią informaciją internete.
ES rėmė projektą, kurio tikslas – padėti mokykloms pačioms įvertinti jų teikiamo ugdymo kokybę ir, jei reikia, ją pagerinti. Viena iš tokių vertinimo priemonių yra standartizuoti testai. Jie padeda mokykloms objektyviai įvertinti mokinių pasiekimus, palyginti juos su kitų šalies mokyklų rezultatais, tobulinti savo darbą.