„Sudie“ informatikams – ateina naujo mokslo garbinimo amžius

Į informacijų studijų krypties specialybės studijas įstoję ar tai padaryti planuojantys jaunuoliai turėtų suklusti. Tikinama, kad šio mokslo šlovinimo amžius jau baigėsi – auksu grįsta ateitis prognozuojama gamtos mokslų entuziastams.

„Savo mokiniams visuomet sakau, kad praėjęs amžius buvo informacinių technologijų specialistų, o šis – biologų. Genų karpymai, jų persodinimai, DNR klonavimas, genų inžinerija, bioinžinerija – tai yra šio amžiaus mokslas“, – patikino Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos biologijos mokytoja Audrutė Jančauskienė.

Nebežinos, kaip atrodo karvė

Tačiau, mokytojos teigimu, tai menkai suvokia ne tik patys vaikai, bet ir jų tėvai. Panirę į technologijas jie vis menkiau pažįsta gyvąją gamtą. A. Jančauskienė patikino girdėjusi apie atvejį, kuomet užsienyje apklausti vaikai nežinojo, kokios spalvos yra karvė. Manė, kad ji – violetinė, kaip kad vienoje populiaraus šokolado reklamoje.

„Tik laiko klausimas, kada tai ateis ir į Lietuvą. Jeigu nepasikeis požiūris į gamtos mokslus ir žemės ūkį, po 10-20 metų tikrai gali būti, kad ir mūsų vaikai negalės papasakoti, kaip atrodo vienas ar kitas iki šiol mums puikiai pažįstamas gyvulys“, – baiminosi mokytoja.

Anot jos, vaikai noriai susipažįsta su gamta, atlieka įvairius eksperimentus, tačiau gamtos mokslams kol kas yra skiriama pernelyg mažai dėmesio.

Prognozuoja stulbinamą biologijos mokslų ateitį

„Turėtume perrašyti programas, nes suteikti vaikams taip reikalingų ir juos dominančių praktinių žinių pamokų metu labai sunku. Yra programos, kurių reikia laikytis, pirmenybė teikiama ir egzaminuose reikalaujamiems dalykams, o jeigu per pamokas išeiname, pavyzdžiui, į lauką ir stebime gamtą, savarankiškai pasiskaityti teorinius dalykus vaikai nenori. Apie praktinių žinių suteikimą daug kalbama, tačiau laiko eksperimentams nėra skiriama, nekalbant apie tai, kad dauguma mokyklų neturi savos laboratorijos – jos šioje srityje yra labai „biednos“. Galima būtų ieškoti išsigelbėjimo steigiant būrelius, tačiau būrelių yra tiek daug, kad vaikai į juos paprasčiausiai nesuspėja, dažnai jiems tiesiog nesutampa laikas, nes tai sportuoja, tai piešia, tai muzikuoja“, – pastebi A. Jančauskienė.

A. Jančauskienė

Gamtos mokslų svarba tik augs. Juk dabar galima ir organus užsiauginti, ir žmogų klonuoti. Biologijos mokslų perspektyvos yra milžiniškos.

Su būrelį lankančiais vaikais ji dirba papildomai – juos ruošia olimpiadoms, konkursams, projektams. Neseniai jai teko dalyvauti ir ES organizuotame projekte, kuriame jos mokiniai buvo pripažinti laureatais ištyrę rūgščių kritulių poveikį augalų žiotelėms.

„Gamtos mokslų svarba tik augs. Juk dabar galima ir organus užsiauginti, ir žmogų klonuoti. Biologijos mokslų perspektyvos yra milžiniškos“, – įsitikinusi biologijos mokytoja.

Praktiškai išbandę teorines tiesas pasiekia geresnius rezultatus

Su ja sutiko ir Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos chemijos mokytoja Janė Liutkienė. Anot jos, jei žmogus nesupranta gamtos, neprisitaiko ir nemoka joje tinkamai gyventi, apie perspektyvią ateitį jis net negali pasvajoti.

„Vaikams labai įdomu kažką daryti patiems. Jiems įdomus veiksmas, procesas – to gamtos moksluose netrūksta. Tačiau mane dažnai nustebina vaikų klausimai, kuomet jie neturi elementaraus supratimo aplink apie juos vykstančius dalykus. Gerai, kad mokykloje turime galimybę pataisyti šias klaidas. Kai vaikas pats savo rankomis kažką pačiupinėja, pamato, jis ne tik tai geriau supranta, bet ir įsitraukia į patį mokymo procesą“, – patikino mokytoja.

Švietimo ir mokslo ministerija

Remiant ES struktūriniams fondams Lietuvos mokyklose buvo įgyvendinamas projektas „Technologijų, menų ir gamtos mokslų infrastruktūra“. Visus Lietuvos gimnazijų bei dalies vidurinių, profesinių mokyklų fizikos, chemijos ir biologijos kabinetus pasiekė šiuolaikiškų priemonių komplektai. Mokyklos rinkosi modernius mikroskopus ir preparatus, kompiuterinę laboratorijų įrangą su įtampos, slėgio, triukšmo lygio, temperatūros ir kitais jutikliais, įvairius rinkinius laboratoriniams darbams atlikti.

Lėšų gamtos mokslų stiprinimui mokyklose numatoma ir 2014-2020 m. ES paramos periodu.

Anot jos, labai daug šiuolaikinių vaikų yra smalsūs ir pilietiški, noriai domisi sveiku gyvenimo būdu, aplinka.

„Su besidominčiais gamtos mokslais vaikais darome laboratorinius tyrimus, biologijos ir fizikos tiriamuosius darbus, atliekame bandymus. Mūsų gimnazijoje yra net specializuoti moduliai, pavyzdžiui, biotechnologijų. Jį lankantys vaikai šiemet net darė genetinį modifikavimą – iš paprastų žarnyno bakterijų padarėme švytinčias bakterijas. Šiuo eksperimentu buvo sužavėta visa mokyklą, tuo susižavėjo visas miestas ir net Respublika. Tiriamoji veikla visuomet pritraukia vaikus, jeigu jiems sudaromos sąlygos eksperimentuoti, tirti, atrasti, jie labai noriai lanko gamtos mokslų pamokas, o ir rezultatai būna geresni“, – tikino pastebėjusi J. Liutkienė.

Bus mokoma tik dviejų dalykų?

Ji įsitikinusi, kad su gamtos mokslais turėtų būti supažindinami jau pradinukai – jų lavinimui šioje srityje skiriama per mažai dėmesio.

„Kita didelė matoma problema yra ta, kad mokyklose trūksta laborantų-mokytojų pagalbininkų. Kadangi tiriamajai veiklai reikia daug medžiagų ir jai pasiruošti gerokai užtrunka, kaip ir vėliau viską sutvarkyti, mokytojai dažnai to nespėja. Tam būtinai reikia pagalbininko, specialisto, kuris žinotų, kaip elgtis. Tam net nereikėtų pedagoginio išsilavinimo, labiau – techninio. Tad aš šioje vietoje matau nišą – ruošti tokius specialistus, o kad jie būtų įdarbinami pasirūpinti turėtų Švietimo ministerija. Kol kas tuo rūpinasi savivaldybė, pareigos prilyginamos valytojui, kurie, kaip žinia, tėra tik valytojai“, – apgailestavo mokytoja.

Ji pasakojo su pavydu žvelgianti į Skandinavijoje taikoma mokymo modelį, kuomet vaikai raginami mokytis tik istorijos ir gamtos mokslų. Vaikai raginami pažinti juos supančią aplinką ir visuomenės dėsnius.

„Visi kiti dalykai – matematika, kalbos – tėra tik papildomas dalykas šioms mokymo kryptis. Sakoma, kad žmogus gyvena tarp žmonių, viskas remiasi į gamtą. Juk ir išradimams idėjos kyla žvelgiant į gamtą, ir kuriant naujus vaistus yra atkuriami gamtos modeliai. Aišku, naivu tikėtis, kad Lietuvoje toks švietimo modelis prigis. Tokia kryptis yra, kadangi socialiniams mokslams yra skiriama pakankamai dėmesio, vis labiau visi gręžiasi į gamtos mokslų kryptį, tačiau reikia mokytis ir kitų dalykų. Švietimo sistema nuolat keičiasi, tobulėja, tad dar nežinia, kas bus ateityje“, – šyptelėjo J. Liutkienė.

Kuriasi naujos inžinerinės mokyklos

Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos bazėje atidarytas KTU licėjus, kurioje bus mokoma pagal naują inžinerinio ugdymo programą – kol kas tai vienintelė tokia mokykla.

Specializuoto ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programa yra skirta mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų matematikai, gamtos mokslams, technologijoms ir inžinerinei kūrybai.

Mokydamiesi inžinerijos mokiniai giliau nagrinės inžinerinės kūrybos ir minties raidą, inžinerinės kūrybos taikomuosius aspektus. Programoje ypatingas dėmesys skiriamas loginio-matematinio ir erdvinio intelekto vystymui. Tikimasi, kad baigę šią programą mokiniai, įgys bendrąjį išsilavinimą kartu su inžinerinių procesų ir sistemų pažinimu.

Lietuvoje planuojama įkurti 10 –13 tokių STEM krypties (angl. – science, technology, engineering, and mathematics – sisteminis matematikos, gamtos mokslų ir technologijų ugdymas) mokyklų. Mokyklose planuojama įkurti gerai šiuolaikiškai įrengtas gamtos mokslų laboratorijas mokinių eksperimentiniams įgūdžiams ugdyti.

Taip pat pritraukiant ESSF lėšas planuojam aprūpinti mokymo priemonėmis gamtos ir tiksliųjų mokslų mokymui 400 pradinių, progimnazijų.