Vilniaus miesto psichologinės pedagoginės tarnybos psichologė Nila Kočiūnienė patikino, kad tokios problemos šiuolaikinius jaunuolius persekioja dėl to, kad jie viską nori gauti greitai ir dabar, todėl įdeda mažai pastangų į mėgstamos profesijos paieškas. Yra ir tokių, kurie profesijos paieškas atideda paskutiniams mokykloms metams, motyvuodami šį sprendimą tuo, kad kol nežino egzaminų rezultatų, apsispręsti dėl tinkamo profesinio kelio jiems – per sunku. Tačiau tai psichologė vadina didžiausiomis karjeros planavimo klaidomis.
Profesiją siūlo pasimatuoti
„Svarbu pažinti ir suprasti savo interesus, polinkius, vertybes, savybes, galimybes. Kiekvienas žmogus pats jaučia, kas jam patinka, gal apie tai kalba ar tuo užsiima, tačiau kartais to pats net nepastebi. Todėl labai svarbu atidžiai save stebėti, nebijoti paklausti patarimo artimų žmonių – draugų ar tėvų – kokiame darbe jie tave įsivaizduoja. Planuojant karjerą svarbu nebijoti sustoti, įsiklausyti, tam skirti laiko, dėmesio, galvoti, tartis ir domėtis skirtingomis sritimis – reikia įsigilinti į problemą ir ją išspręsti“, – patikino N. Končiūnienė.
Anot jos, labiausiai pasirinkti būsimas studijas ir profesiją padeda to pasimatavimas – ji siūlo tapti vienadieniu studentu ar dieną praleisti su tam tikros profesijos atstovu.
„Tuomet galima išgirsti ir pamatyti ne tik teigiamus, gražius darbo aspektus, apie kuriuos informacija skelbiama viešai, bet ir tų profesijų trūkumus, sunkumus. Jeigu jaunuolis bijo iš karto kreiptis į įmonę, galėtų pabandyti ugdyti save neformaliai – pradėti lankyti panašų būrelį, mokyklėlę, kursus, savanoriauti. Savo duris noriai moksleiviams atveria ir aukštosios mokyklos, kurios rengia ne tik atvirų durų dienas, tačiau ir kuria pristatančius specialybę filmukus, kviečia apsilankyti jų rengiamose paskaitose. Žmogaus aktyvumas šiuo atveju yra pats geriausiais dalykas – svarbu pajusti aplinką, kuri vėliau gali jį supti“, – patikino psichologė.
Testais nepasitiki
Tačiau ji neigiamai vertina asmenybės testus. Anot specialistės, jais aklai pasikliauti neverta – tai priimant galutinį sprendimą turėtų būti tik pagalbinė, o ne esminė priemonė.
„Sužinoti – viena, tačiau išmėginti yra dar svarbiau. Ne visi testai yra patikimi ir ne visi jie sako tiesą. Blogiausia, kad jaunuolis vėliau gali susipainioti ir tiesiog pasimesti tarp pasirinkimų. Todėl labai svarbu nesiblaškyti ir ieškoti geriausio varianto. Jeigu norima tapti mediku, galima pabandyti pasavanoriauti ligoninėje, architektu – apsilankyti jų sąjungoje ir pamatyti, kaip yra dirbama. Kiekvienoje specialybėje yra ir juodų dalykų, nors žiūrint iš išorinės pusės, viskas atrodo labai patrauklu. Kuomet jaunuoliai palanko tam tikrų dalykų paskaitas arba aplanko toje srityje veikiančias įmones, jie pamato, kad kartais tai nėra visiškai tas pats, apie ką jie svajojo – daugelis jaunuolių vėliau persigalvoja“, – pastebėjo psichologė.
Ji priminė, kad planuojant savo karjerą labai svarbu pasitikėti savimi, savo jėgomis bei elgtis brandžiai. Tiesa, nereikia išsigąsti ir to, kad kol kas dėmesio nepatraukia nė viena specialybė. Anot N. Končiūnienės, jaunas žmogus gali ir turi eksperimentuoti, bandyti, nebijoti klysti, o suklydus – ieškoti kito kelio.
„Pirmi žingsniai visuomet yra šiek tiek gąsdinantys. Natūralu, kad jaunuoliai bijo klaidingai pasirinkti, suklysti. Susidūręs su naujomis problemomis ir klausimais sutrinka kiekvienas žmogus net jei jis yra suaugęs, o mes kalbame apie jaunuolius“, – pastebėjo ji.
Kokių specialistų dabar reikia?
Išryškėja tendencijos, kad labiausiai trūksta tų specialistų, kurie atstovauja tiksliuosius mokslus. Ne kartą viešoje erdvėje buvo pabrėžta, kad jaunuoliai pernelyg dažnai stoja į socialinius ir humanitarinius mokslus. Tačiau psichologė nemano, kad tokia situacija susiklostė dėl klaidingai planuojamos savo karjeros.
„Jeigu žvelgtume į vieną klasę, pamatytume, kad tikrai ne visi yra linkę į tiksliuosius, fizinius ar loginius mokslus. Tačiau, žinoma, tokius jų pasirinkimus lemia ir tai, kad yra nepasidomima, kokių specialybių atstovų artimiausiu metu reikės. Tiesa, kartais vien pasidomėjimas negelbsti. Nors kalbama apie gerus inžinerinių sričių specialistų uždarbius ir jų darbo perspektyvas, jaunuoliai dažnai nepasitiki savo žiniomis, nemano, kad konkrečioje tiksliųjų mokslų srityje jie bus stiprūs. Tačiau šioje vietoje neretai gelbsti gabumų tyrimai. Būna, kad jaunuoliai patys nustemba, kad iš tiesų yra gabūs matematikai ar gamtos mokslams. Neretai išsiaiškiname, kad tai jiems sekėsi ansksčiau, tačiau vėliau atsirado įvairių aplinkybių, kurios tai pakeitė. Pavyzdžiui, pasikeitė mokytoja, mokykla, dingo motyvacija“, – pasakojo psichologė.
Ji pripažino, kad karjerą būtina pradėti planuoti jau ankstesniame amžiuje. Tuomet dar lieka laiko ne tik įgyti specifinių žinių, bet ir pasitobulinti įgūdžius, įsitikinti, ar konkreti specialybė vis dėlto yra tinkama.
4 karjeros planavimo žingsniai
Tačiau, pasirodo, tinkamai pasirinkti būsimą karjerą nėra varginančiai sunku. Svarbiausia yra vadovautis keturiais jos planavimo žingsniais. Kiekvienas iš jų yra pristatomas Švietimo mainų paramos fondo mokomuosiuose filmukuose:
1. Savęs pažinimas
2. Profesijos pasirinkimas
3. Mokymosi kelio pasirinkimas
4. Darbo paieška