Griežto vadovo veidas mokyklose keičiasi: klaidinga manyti, kad autoritetai neklysta

Mokyklose, kaip ir kitose organizacijose, didelė dalis sėkmės priklauso nuo vadovo pasirinktos strategijos, problemų sprendimų būdų. Nesvarbu, ar tai pradinio ugdymo įstaiga, ar pilna abiturientų gimnazija – mokyklos vadovas turi būti autoritetas, randantis laiko pabendrauti su kiekvienu mokyklos bendruomenės nariu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vadovas – pozityvus autoritetas

Daugelis, pirmąsyk pagalvoję apie mokyklos vadovo pareigas, susiejame jas su žodžiu „autoritetas“. Visgi, autoritetingą vadovą įsivaizduojame skirtingai: vieniems tai – rūstus, niekada neklystantis, nuolat užsiėmęs, kitiems – protingas, atviras kitoms nuomonėms, turintis daug atsakomybių, tačiau visuomet randantis laiko pabendrauti. Anot Jurgitos Nacevičienės, „Šviesos“ vadovės, šiandienos ritmu gyvenančioje mokykloje vis labiau įsitvirtina antrasis vadovo tipas.

„Džiugu, kad iš mokyklų traukiasi vadovų, kaip griežtų baudėjų, kontroliuotojų, kurių bijo ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, tipas. Juos keičia naujos kartos vadovai, grindžiantys bendravimą atvirumu, betarpiškumu, mentoryste. Labai dažnai susiduriame su klaidingu įsivaizdavimu, kad autoritetas negali klysti. Tačiau yra kaip tik atvirkščiai – savo pavyzdžiu vadovas turi parodyti, kad klaidos – normali bet kokio proveržio dalis, svarbu ne tai, kad klystame, o ko iš klaidų išmokstame“, – teigia J. Nacevičienė.

Ji įvardija keletą pavyzdžių: kai mokyklos vadovas paprašo mokinių pamokyti jį naudotis technologijomis arba pradinių klasių mokytoja prisipažįsta vaikams, kad nemoka žaisti šachmatais ir pasiūlo pasimokyti kartu, jų autoritetas tikrai nesugriūva. Priešingai – bendruomenės akyse jis tik sustiprėja, nes pripažinti, kad kažko nemoki, bet nori išmokti – stipraus žmogaus bruožas.

Iššūkis – netapti administratoriumi

Nors šiandien mokyklos vadovas skatinamas kuo daugiau dėmesio skirti mokyklos bendruomenei, akivaizdu, kad jo, kaip ir bet kokios įmonės vadovo, neaplenkia administracinės užduotys, darbas su dokumentais.

„Vienas pagrindinių iššūkių vadovui – netapti administratoriumi ir nepaskęsti popierinių darbų bei smulkių problemėlių sprendimo rutinoje”, – pabrėžia Ukmergės rajono savivaldybės švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas, pernai „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose“ laimėjęs metų mokyklos vadovo nominaciją.

Jam pritaria ir J. Nacevičienė, teigdama, kad viena pagrindinių problemų švietimo įstaigose – tai, kad sunku rasti sinergiją tarp gero vadybininko, puikiai valdančio ūkinę ir administracinę mokyklos pusę, ir gero lyderio, tikrojo komandos vedlio, gebančio matyti platų vaizdą, nubrėžti mokyklos strategiją ir kryptį. „Visų pirma vadovas turi būti lyderis, įkvepiantis visą komandą ir mokyklos bendruomenę, bei autoritetas, su kuriuo mokytojai jaučiasi saugūs eksperimentuoti. Tam tikra prasme, jis ir yra mokytojas – tik jau ne klasėje, o mokytojų komandoje“, – sako „Šviesos“ vadovė.

Nuolatinis bendravimas su visa mokyklos bendruomene, ypač mokiniais, yra svarbiau nei pamokų turėjimas, mano V. Kalinas: „Geras mokyklos vadovas nebūtinai turi mokyti, bet būtinai turi glaudžiai ir kiek įmanoma dažniau bendrauti su mokiniais“.

Abu pašnekovai pritaria, kad suderinti visus šiuos dalykus nėra lengva ir pavyksta tikrai ne kiekvienam. Visgi, J. Nacevičienė į situaciją žvelgia optimistiškai ir mano, kad atrandančių balansą vis daugėja.

„Lietuvoje daugėja mokyklų, kuriose mokytojai jaučiasi gerai, pasitiki savimi, yra kupini idėjų. Tai tokios mokyklos, kuriose vadovas dirba ne tik su mokytojų kolektyvu, bet ir su mokiniais, jų tėvais – visa bendruomene. Tokioje aplinkoje kiekvienas turi laisvę kurti, nori prisidėti prie visos bendruomenės gerovės ne tik idėjomis, bet ir konkrečiais darbais”, – vardija J. Nacevičienė.

Reikalinga ne kontrolė, o pagalba

„Mokyklų vadovai yra testuojami, audituojami, vertinami, tačiau ar nebūtų geriau, jei vietoj vertinimų pasiūlytume jiems pagalbą?, – klausia „Šviesos“ vadovė. – Tikrai galime jiems suteikti galimybes tobulėti, įgyti vadybos, lyderystės žinių, padėti ieškoti partnerių ir neeilinių sprendimų. Kalbėdami apie švietimą, labai daug kalbame apie mokytojų ugdymą, tačiau tiesa yra ta, kad lygiai tiek pat dėmesio (o gal ir daugiau) turime skirti ir mokyklų vadovybės tobulėjimui.“

J. Nacevičienės teigimu, tam, kad visuomenėje keistųsi požiūris į švietimą, mokyklą, mokytoją, visi esame atsakingi, ypač visuomenės nuomonės formuotojai, žiniasklaida. Jei rodysime, viešinsime daugiau teigiamų pavyzdžių, sėkmės istorijų nei neigiamų, jei pagarbiai, supratingai, su pasitikėjimu žvelgsime į mokytoją, ir visuomenėje pamažu atsiras supratimas, kad mokykloje gera, paskatinsime visas mokyklų bendruomenes keistis.

Jau trečius metus asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partnere „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2018. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti.