Svarbu vizija
Ketvirtadienį vykusioje konferencijoje mintimis apie švietimo sistemą Suomijoje pasidalijo trys projekto „Mokytojai Lietuvai“ dalyviai: Rita Urbonaitė, Gediminas Čapkauskas, Tomas Vaitkūnas.
Mokytojai, kalbėdami apie viešnagę Suomijos mokyklose, žavėjosi pedagogų darbo metodais ir laisve mokytojams sukurti savo metodus. Tačiau, anot jų, į kelionę jie leidosi parsivežti idėjų, apie jas kalbėti ir įkvėpti ne tik kitus kolegas pedagogus, bet ir esamus bei būsimus tėvelius.
Diskusijos metu mokytojai akcentavo, kad norint pagerinti Lietuvos švietimo sistemą ir pakelti mokytojo prestižą, nebūtina užsibrėžti tam tikro tikslo ir žūtbūt stengtis jį pasiekti. Svarbiau yra kurti viziją ir dėl jos kovoti. Pavyzdžiu mokytojai pasirinko tų pačių suomių atkaklumą. Valstybė dabartinę savo švietimo sistemą sukūrė jau seniai, XX a. antroje pusėje, o puikiais rezultatais džiaugiasi tik dabar. Teko įdėti labai daug darbo dėl vizijos ir jos įgyvendinimo, todėl reikia idėjų ir atkaklumo jas įgyvendinti.
Kelias - tolerancija
Projekte „Mokytojai Lietuvai“ dalyvavę mokytojai pabrėžia, kad iš Suomijos jie parsivežė pamokų apie tai, kad gerinant švietimo sistemą, rezultatus nebūtinai lemia finansiniai ištekliai. Vienybė gali būti raktas į sėkmingą ateitį švietimo sektoriuje. Anot jų, žavėtis Suomijos švietimo sistema galima, tačiau nereikėtų stengtis žūtbūt jos perimti ir Lietuvai. Mokytojai pastebi, kad išskirtinę pridėtinę vertę Suomijos švietimo sistemoje turi ir pačių suomių įgimtas temperamentas. Kitaip tariant, tai, kas tinka suomiams, nebūtinai tiks lietuviams.
Tačiau, pasak pedagogų, Lietuvai reikėtų išmokti vieną pamoką: švietimo sistemoje neturėtų dirbti žmonės, kurie niekada nebuvo mokytojais. Suomijoje darbui švietimo sektoriuje reikalinga mokytojo darbo patirtis.
Kita vertus, visuomenė ir akademinė, pedagoginė bendruomenės Suomijoje yra tolerantiškos ir pripažįsta vieni kitų klaidas, stengiasi įgyvendinti idėjas ir, svarbiausia, nekonkuruoja vieni su kitais.
Į klaidą žiūri kaip į pamoką
Kalbant apie pačias švietimo programas, mokytojams didelį įspūdį padarė tai, kad Suomijoje orientuojamasi ne į mokymo programos apimtį, t.y., kaip per trumpą laiką aprėpti kuo daugiau disciplinos aspektų, bet į programos gylį, t.y., kiek programa yra plati turinio prasme. Be to, Suomijos mokytojai, anot konferencijoje dalyvavusių pedagogų, koncentruojasi į dalyko, kurį moko prasmę ir svarbią moksleiviui. Kitaip tariant, nuolat akcentuojama, kodėl vaikui tos disciplinos ir konkrečios pamokos reikia ir reikės ateityje.
Tai, kad Suomijoje švietimo sistema kuria vienus geriausių rezultatų, gali lemti ir didelė vaikų motyvacija mokytis. Ją jiems suteikia patys tėvai, jau nuo mažų dienų aiškindami, kaip svarbu yra žinoti, mokėti tam tikrus dalykus. Akcentuojama, kad klaida nėra problema. Klaida – tai pamoka.
Vertinimas ir namų darbai
Į konferenciją susirinkę pedagogai galėjo klausti projekte dalyvavusių mokytojų juos dominančių klausimų. Daug susidomėjimo sulaukė, kokia praktika Suomijoje taikoma dėl namų darbų.
„Mokytojai Lietuvai“ dalyviai papasakojo, kad Suomijoje visas užduočių lapas vaikams yra duodamas savaitės pradžioje ir šie patys sprendžia, kada jiems tas užduotis atlikti. Vis dėlto, kiekviena mokykla turi teisę nusistatyti savo taisykles, pavyzdžiui, kai kuriose mokyklose yra sistema, kad penktadieniais nėra pamokų, o mokiniai renkasi į būrelius ir visi kartu, padėdami vieni kitiems, atlieka namų užduotis.
Mokytojai išskyrė jaukumo jausmą kiekvienoje klasėje. Anot jų, visa mokyklos bendruomenė jaučiasi laisvai, jaukiai, savęs nevaržo, pavyzdžiui, gali būti ir be batų, o kartais sugalvoja dienų ar popiečių be batų užsiėmimus.
Lietuvos mokytojus taip pat domino mokinių vertinimo sistema Suomijoje. Kaip pasakojo šioje šalyje apsilankę pedagogai, pažymius suomiai dažniausiai rašo tik nuo 7 klasės ir tik už tam tikrą laikotarpį. Pradinėje mokykloje vyrauja žodiniai įvertinimai, tačiau kartais mokytojai įsivertinti prašo mokinių, darbą įvertina patys ir tą patį padaryti prašo mokinių tėvelių.
Nacionalinio projekto „Mokytojai Lietuvai“ dalyviams sugrįžus į Lietuvą surinkta medžiaga, žinios bei metodai pasklis po visą Lietuvą. 10 dienų praleidę geriausiose Suomijos švietimo įstaigose mokytojai yra pasirengę savo įgūdžius perduoti kolegoms ir atverti duris į kiekvieno Lietuvos mokytojo tobulėjimą. Registruotis susitikimams mokyklose gali kiekviena Lietuvos mokykla – juk tik dalinantis žiniomis, jos tampa vertingos. Registruotis kviečiame ne vien mokytojus ar mokyklos administraciją, bet ir moksleivius ar tėvus.
„Mokytojai Lietuvai“ – tai „Maxima grupės“ inicijuotas projektas, kurio metu 15 komisijos atrinktų labiausiai motyvuotų šalies mokytojų iškeliavo nemokamai stažuotis Suomijoje. Iš arti susipažinę su pažangia Suomijos švietimo sistema, gerąją praktiką jie parsivežė į mūsų šalies mokyklas.