Mokytoją stebina tėvų abejingumas

Kretingos Pranciškonų gimnazijoje biologijos ir biotechnologijų mokanti Lina Jucytė teigia, kad niekada anksčiau nebūtų pagalvojusi apie mokytojo profesiją, tačiau atsidūrė kaip tik ten, kur nesitikėjo atsidurti. Kalbiname ją apie tai, su kokiomis problemomis šiandien susiduria mokytojai bei ko trūksta, kad ši profesija taptų prestižine.

– Kodėl pasirinkote mokytojos profesiją?

– Labai gerai pamenu, kai būdama 10 klasėje savo auklėtojai pasakiau, kad mokytojo profesijos niekada nesirinkčiau. Tuo metu domėjausi biologijos mokslu, gamtos dėsniais, eksperimentais. Gyvenimas taip susiklostė, kad būtent mokytojo profesija tapo artimiausia širdžiai.

Mokytojavimo pradžioje kelias nebuvo lengvas. Manau, kad meilė šiai profesijai palaipsniui užaugo su emocine branda bei noru tobulėti. Džiaugiuosi, kad sukauptomis gamtos mokslų žiniomis galiu pasidalinti su vaikais.

– Kaip manote, kuo esate išskirtinė mokytoja? Ką darote, kad jūsų pamokos mokiniams įsimintų ilgam?

– Niekada nemąsčiau apie išskirtinumą. Savo veikloje atlieku tai, kas mane gyvenime labiausiai domino nuo mažų dienų. Manau, kai pats degi tam tikra liepsna, tada gali bent mažą kibirkštėlę įžiebti ir kitam.

Savo pamokose vertinu paprastą, šiltą bendravimą. Žinau, kad pamokos niekada negali įstatyti į iš anksto nusakytus rėmus. Būna dienų, kai pamoką tenka perplanuoti per tą laiką, kurį užtrunku ištardama žodžius „Labas rytas“.

– Kokias įvardintumėte didžiausias problemas, su kuriomis susiduria šiuolaikiniai mokytojai?

– Ugdymo priemonių stoka. Tokiu būdu yra apribojamas naujausių technologijų prieinamumas. Taip pat dalies tėvų abejingumas vaikams, negebėjimas prisiimti atsakomybės už savo vaiką. Manau, kad pagarba, atsakomybė, gebėjimas sveikintis yra išugdoma šeimoje.

– Ką jums reiškia mokytojo profesijos prestižas? Kada galėsime drąsiai sakyti, kad ši profesija – prestižinė?

– Kai manęs paklausia, kokį darbą dirbu, aš su pasididžiavimu atsakau – mokytoja. Mokytojas man – prestižinė profesija. Mokytojas – žmogus, kuris paliks savo įspaudą mokiniams pasirenkant tolimesnį gyvenimo kelią.

Šiuolaikinis mokytojas turėtų būti puikus savo srities specialistas, turėtų stengtis suteikti žinių, išeinančių už vadovėlių rėmų. Negalėčiau atsakyti, kada ši profesija taps prestižinė visiems mokytojams, nes tik kažką keičiant bei bandant patiems pasikeisti, pokyčiai yra įmanomi.

– Kodėl nusprendėte dalyvauti projekte „Mokytojai Lietuvai“ – ką vertingiausio jame įžvelgiate?

– Nusprendžiau dalyvauti projekte „Mokytojai Lietuvai“, nes mėgstu iššūkius, naujoves. Vertinu visas galimybes, kurių metu pati galiu kažką naujo sužinoti. Taip pat noriu dalintis pozityviomis mintimis su kolegomis. Nuolat domiuosi užsienio šalių ugdymo metodais, literatūra, užduočių pavyzdžiais bei pritaikau tai savo pamokose. Esu daug girdėjusi apie Suomijos švietimo sistemą, tačiau norėčiau susipažinti su ja iš arčiau.

– O ką veikia mokytojai po pamokų – kokių pomėgių turite?

– Mėgstu keliauti. Ypatingai vertinu aktyvų poilsį. Aktyviai sportuoju. Lankau karate kyokushin treniruotes. Taip pat lankau solo latino šokius.

– Kokiais būdais prie profesijos prestižo kėlimo gali prisidėti patys mokytojai?

– Mokytojas turėtų nebijoti naujovių. Džiaugtis galimybe mokytis iš kitų bei vaikų. Būtina bendradarbiauti su kolegomis, nebandant nieko sumenkinti, dalintis gerąja patirtimi. Taip pat palinkėčiau dažniau pasukti vaizduotės – kūrybiškumo raktelį.

Visos šalies pedagogai kviečiami registruotis projekte „Mokytojai Lietuvai“, kurio metu atsivers galimybė nemokamai semtis patirties geriausiose Suomijos mokyklose. Tai – puiki proga atrasti naujus, kokybiškus ir patrauklius mokymo metodus, nes Suomijos švietimo sistema yra vertinama kaip viena geriausių pasaulyje. Įgytą patirtį bus galima parsivežti į Lietuvą ir pasidalinti ja su kolegomis ir mokiniais.

Registruotis galima čia.