Šiuolaikinio mokytojo misija – parodyti, kaip reikia mokytis

Koks buvo jūsų pradinių klasių mokytojas? Dažnai šis žmogus, su kuriuo pirmaisiais mokslo metais praleidžiame daugiausiai laiko, padaro tokį stiprų įspūdį, kad jį prisimename net suaugę. Jis ne tik moko skaičiuoti ar rašyti, bet ir ugdo mokinio charakterio savybes, padeda lavinti jo įgūdžius bei atrasti pirmuosius talentus. Visgi tam, kad nuolat besikeičiančių jaunų moksleivių pirmieji lūkesčiai mokyklose būtų išpildyti, mokytojas taip pat turi keistis. Kokie pirmokai į mokyklą ateina šiandien? Kaip reikėtų juos mokyti?

Ne dalykų, o metodikos profesionalas

Pradinių klasių mokytojas – visų sričių profesionalas: jis moko vaikus pažinti raides ir skaityti, skaičiuoti, stebėti gamtą, kruopščiai atlikti dailės užduotis ir kitų dalykų. Taip pat jis kuria bendrųjų kompetencijų pagrindą – mokėjimo mokytis, socialinių, emocinių įgūdžių, savarankiškumo, teigiama pranešime spaudai.

Leidyklos „Šviesa“ Ugdymo metodikos grupės vadovės Linos Virozerovienės įsitikinimu, pradinių klasių mokytojas pats turi pasižymėti bendrosiomis kompetencijomis ir tomis savybėmis, kurias ketina ugdyti. Tad be minėtų mokėjimo mokytis, socialinių įgūdžių, savarankiškumo, jam svarbi empatija, kūrybiškumas, kritinis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas. „Pradinukų mokytojui tai yra didelis iššūkis, nes vaikų gebėjimų skirtumai šiame amžiuje ypač ryškūs: vieni į mokyklą ateina jau puikiai skaitydami, įpratę ieškoti informacijos internete, nemažai keliavę su šeima, gebantys ir mėgstantys komunikuoti, lyderiauti, kiti – dar tik pradedantys skaityti, treti – žinodami vos keletą raidžių“, – kalba L. Virozerovienė.

Teiginys, kad mokytojas turi būti ugdymo turinio plačiąja prasme kūrėjas, kelia daug klausimų. Ar tikrai mokytojas turi sukurti ir mokymuisi palankią aplinką, ir mokymuisi skirtą medžiagą, užduotis? O gal mokytojui svarbiau susitelkti ne į medžiagos ir užduočių kūrimą (kas pareikalauja daug laiko), o į metodiką, jau sukurto turinio pritaikymą mokiniams, mokymosi proceso organizavimą?

Neužgniaužti entuziazmo

Kiekvienas vaikas į mokyklą ateina kupinas smalsumo ir noro pasaulį pažinti ne tik iš mokytojo lūpų, bet ir eksperimentuodamas pats. Mokytojai, kurie rengia pamokas kuo kūrybiškiau, įtraukia praktinių užsiėmimų, bandymų mieste ar gamtoje, palaiko šias mokinių savybes ir didina jų entuziazmą mokytis ir pradinėse, ir vyresnėse klasėse.

„Pradinių klasių mokytojo tikslas – palaikyti prigimtinį vaiko norą mokytis, skatinti smalsumą, kad vaikas patirtų, jog ir mokykloje mokymasis gali būti įdomus, įvairus, smagus, intriguojantis ir iššūkių kupinas procesas. Papildyta realybė suteikia daug galimybių patyrimams čia ir dabar, patirčiai ir įgūdžiams plėtotis. Svarbu, kada ir kaip tuo pasinaudoti, kaip išlaikyti pusiausvyrą. Štai knygos, kurią vaikai ką tik skaitė, personažai gali bet kurią minutę atgyti ekrane, jei paieškos laukelyje įvesime reikalingą pavadinimą. Atrodytų, nebereikia „įjungti“ vaizduotės. Tačiau visi žinome, kad kūrybiškumui būtina lavinti vaizduotę. Todėl geras mokytojas intuityviai jaučia, koks realios ir virtualios tikrovės santykis yra optimalus, veiksmingas mokiniams, atnešantis geriausių rezultatų. Svarbu pasitikėti mokytoju! Jis žino, kada ir kiek laiko rašyti raides sąsiuvinyje, o kada tai daryti išmaniojoje lentoje ar dėlioti parke iš akmenėlių“, – teigia L. Virozerovienė.

Technologijoms abejingų mokytojų – mažuma

Šiemet atliktas tyrimas „Mokykla telefone“, kurio metu apklausta daugiau nei 3 tūkst. tėvų ir mokytojų, parodė, kad technologijoms abejingų mokytojų yra mažuma, be to, mokytojai technologijas vaikų gyvenime vertina geriau nei tėvai. Taip yra todėl, kad tėvai vaikams prie ekranų leidžia žaisti, žiūrėti filmukus, o mokytojai žino gerokai daugiau galimybių išnaudoti ekranus ugdymui.

„Šviesos“ Skaitmeninių produktų skyriaus vadovas Tadas Pukas pabrėžia, kad, kurdamas išmaniąją mokyklą, mokytojas nėra vienas. „Kurdami skaitmeninę edukacijos laboratoriją „Eduka“ siekėme palengvinti mokytojams tenkančią užduotį neatsilikti, žengti koja kojon su technologijų pažanga.

Šiuolaikinius vadovėlius papildo skaitmeninėje aplinkoje pateikiamos interaktyvios užduotys, vyksta seminarai, kūrybinės dirbtuvės, kuriose mokytojai mokosi mokiniams parinkti, pritaikyti parengtas įvairaus sudėtingumo užduotis, jas diferencijuoti, individualizuoti. Taip pat mokytojams suteikiama galimybė užduotis kurti ir patiems, tačiau tai užima daugiau laiko. Mes, kaip verslo atstovai, visada laukiame mokytojų iniciatyvų, klausimų, siūlymų, nes pagrindinis mūsų tikslas – būti mokytojo pagalbininkais, atliepti jų, o kartu ir šiuolaikinių vaikų poreikius“, – sako T. Pukas.

Pašnekovas neabejoja ir žaidimo galia – ne tik pradiniame ugdyme, bet visą gyvenimą: „Jei norime, kad vaikai mokytųsi to net nejausdami, leiskime jiems žaisti. Mokytojai patvirtins, kad, liepę vaikams išmokti daugybos lentelę, susidurs su nepasitenkinimu ir pasipriešinimu. Tačiau jei tai pavers žaidimu, vaikai nė patys nepastebės, kaip lengvai viską įsiminė.“

T. Pukas sako, kad dar šiais mokslo metais pakvies mokyklas į pilotinį žaidimo „Minecraft Education“ projektą, kurio metu vaikai, žaisdami populiariausią pasaulyje žaidimą, mokysis matematikos, lietuvių kalbos, programavimo, pasaulio pažinimo ir kitų dalykų.

Jau trečius metus asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partnere „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2018. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti.