Plečiantis miestams dauguma Lietuvos gyventojų, ypač jaunų šeimų keliasi į nedidelius butus, todėl DELFI nusprendė pasiteirauti interjero dizainerių, kaip praplėsti būsto erdvę ir ko geriau nedaryti, įrenginėjant namus.
Aistros dėl spalvų
Interjero dizainerė Monika Noreikienė pataria nedidelių būstų šeimininkams naudoti tik šviesias spalvas, nes „tamsios spalvos sugeria erdvę“. Jei tai yra siaura patalpa, vizualiai ją padidinti galima vertikaliai dryžuotais tapetais. Jeigu patalpa ne tik maža, bet ir siaura, pavyzdžiui koridorius, jį galima praplatinti koridoriaus gale pastačius ar įtaisius veidrodį. Apskritai veidrodžių tokių būtų savininkai neturėtų vengti:
„Be abejo, veidrodžių pagalba daug ką galima padaryti. Galima kabinti juos virš sofų, valgomojo stalo zonoje, ypač tokiose mažose erdvėse kaip tualetas, vonios kambarys.“
Tiems, kurie nenori bute matyti veidrodžių, interjero dizainerė Aušra Tauginienė siūlo juos pakeisti blizgiais, geriausia, šviesios spalvos paviršiais. „Tik, žinoma, nereikėtų persistengti, jei nenorime, kad namai atrodytų tarsi laboratorija. Prie šių gan šaltų medžiagų puikiai derės medžio masyvo baldai ar detalės – jos išlaikys balansą ir suteiks jaukumo.“
Nepaisant to, kad šviesios spalvos vizualiai didina erdvę, kai kurie nepaiso dizainerių patarimų ir vis tiek nori ryškių, sodrių spalvų sienų ar tamsių spalvų tapetų. Neseniai M. Noreikienei su vienu tokiu klientu netgi teko išsiskirti.
„Visiškai nesutapo mūsų požiūriai, nes ten, kur gyvenimas verda vienoje erdvėje, kur jis turi ir miegoti, ir panašiai, jis norėjo ryškiai raudonos virtuvės, juodų akcentų. Tada pradedi aiškinti elementariausias taisykles, kad toks interjeras gali atsibosti, varginti, kad erdvė ir taip maža, bet net logiški, matematiškai apskaičiuoti paaiškinimai jo neveikė. Profesionalas negali peržengti savęs, jei esi geras dizaineris – tikrai atsisakysi tokio projekto“, - sako ji.
Tuo tarpu K. Grybaitė pritaria, kad šviesios spalvos praplečia erdvę, tačiau ji nelinkusi kalbėti taip kategoriškai: „Sakyčiau, kad didelė dalis tiesos tame yra, bet reikia derintis prie kiekvieno žmogaus, jei jis nepakenčia šviesių spalvų – jos jį gali erzinti. Tamsesnė spalva netgi suteikia gilumo, todėl viena dalis ar siena galėtų būti tamsesnė arba, jei erdvė labai maža, galėtų būti padarytos tamsios nišos, kokia tamsi detalė.“
Jeigu žmogus būtinai nori ryškių ir tamsių spalvų sienų, dizainerė siūlo prie jų derinti šviesios spalvos interjero detales. „Jeigu, tarkime, jis nori mėlynų sienų, turkio ar jūros spalvos, ta mėlyna spalva labai gerai dera su balta, todėl gali būti balti plintusai, durys, detalės – super dera ir visiškai kitaip erdvė atrodo. Tai labai populiaru amerikietiškuose interjeruose“, - sako ji.
Kad baldai neužgožtų
Nors šviesių spalvų sienos praplatina erdvę, o šviesūs baldai atrodo labai dailiai, dizainerės M. Noreikienė ir K. Grybaitė vis tik pataria jų vengti. Praktiškumas ir galėjimas jaukiai jautis namuose, negalvojant apie tai, kad ant sofos negalima bent retkarčiais užsikelti kojų, o ant jos vėl pilna augintinio šerių – menkas džiaugsmas.
„Reikia vengti ir masyvių baldų, kurie neproporcingai užgožtų erdvę, – viskas turi būti kompaktiška, nes net vienas paveikslas tamsiais rėmais gali sugriauti erdvės vientisumą. Jeigu kambaryje stovi nedidelė sofutė – šalia turi stovėti mažiukas staliukas“, - sako M. Noreikienė.
Anot jos, didžiausia žmonių daroma klaida, kad jie iš savo senų būtų į naujus nori atsitempti visus juose buvusius daiktus, nors jie dažnai būna per dideli ir netinkami: „Jie nori labai daug visko sudėti į mažą erdvę ir nenori išmesti tų baldų, daiktų, nes gaila. Tačiau reikia pasitikėti dizaineriais, juk toje erdvėje reikės auginti vaiką, o norisi gyventi patogiai.“
K. Grybaitė nedidelių butų savininkams taip pat siūlo pamiršti tradicinį sofos ir kelių fotelių komplektą. „Be abejo, tie foteliukai gražu, bet, kad ir kaip bebūtų, jie turi savo gabaritą, todėl siūlyčiau „kampą“ (kampo formos sofą – DELFI). Jei turime tokią sofą – yra ir galimybė išsitiesti ją, ir patalynės dėžė yra, ji ir platesnė, todėl gali susėsti daugiau žmonių, o pas visus gi ateina svečių“, - šypsosi.
Interjero dizainerė siūlo apgalvoti ir tai, kad vietos didelėms spintoms ir sekcijoms taip pat nebus, todėl geriausia padaryti „įslaptintas“ spintas, įmontuotas sienoje. Jos gali būti paslėptos slenkamais veidrodžiais, tokiu būtų būtų sutaupyta ir vietos, ir erdvė atrodys didesnė.
Griauti ar negriauti?
Interjero dizainerės siūlo pagalvoti apie kambarių, erdvių jungimą, griaunant nelaikančias sienas.
K. Grybaitė pasakoja, kad tai būna gana sudėtingas sprendimas, tačiau dažnai pasiteisinantis: „Kaip tik dirbu prie dviejų vieno kambario butų projektų, ir tai būna pats didžiausias klausimas. Viename taip ir palikome atskirą virtuvę ir svetainę, o kitame išgriovėme sienas, padarėme tokią išplatintą durų angą, tai vis tiek gaunasi taip, kad lyg bendrumo jausmo turime, bet virtuvė tokioje lyg nišoje. Namas blokinis, buvo daug svarstymų griaut ar negriaut, daug kitų reikalų, bet labai patenkinti, kad padarėme tai.“
Visgi moteris siūlo gerai apgalvoti tokį sprendimą, nes ne visiems patinka įsitaisius ant sofos prie televizoriaus ar skaitant knygą jausti įvairius sklindančius kvapus, girdėti puodų žvangėjimą. Pasiryžusiems K. Grybaitė siūlo apgalvoti, kaip virtuvę būtų galima atskirti nuo poilsio zonos.
„Aš būčiau už dėl tų bendrų erdvių, kad šeima kuo daugiau būtų kartu, o ne užsidarę duris viens nuo kito – moteris virtuvėje gamina, vyras – prie televizoriaus. Bet tada viskas turi būti labai gerai apgalvota, nes kai kuriuos erzina tas viešumas, pas visus ateina draugų, svečių, o puodų, indų vis tiek neišvengsime ir visų nesuslėpsime. Tas erdves galima būtų atskirti kažkokia pertvarėle ar ažūrine detale. Jei gautųsi dvi nišos – būtų idealu“, - sako ji.
A. Tauginienė teigia, kad kai kuriuose butuose netgi miegamąjį galima suprojektuoti spintoje, su stumdomomis durimis. „Kuo tiksliau apskaičiuosite visas gyvenamąsias zonas, tuo daugiau erdvės išlošite“, - šypsosi.
Kad nemirtumėte iš nuobodulio savo tvirtovėje
M. Noreikienė atkreipia dėmesį, kad nedidelio ploto butuose ypatingai svarbus apšvietimas, kuris patalpoms taip pat gali sukurti erdvumo įspūdį arba atvirkščiai – jas dar labiau pamažinti. Ji teigia, kad dabar populiarūs kabantys šviestuvai yra modernus ir geras variantas, tačiau jų negalima nuleisti per žemai, be to nereikia persistengi su jų kiekiu.
„Apsikabinėti dviem trim skirtingais šviestuvais tikrai nereikia, maximum vienas turi būti, o kiti šviestuvai – lubose. Per žemai nuleistas šviestuvas, be to, yra ir nepraktiška – gali trukdyti, ypač kai gyvenimas vyksta vienoje erdvėje“, - sako ji.
K. Grybaitė perspėja nedaryti klaidos įrengiant patalpoje tik vieną šviesos šaltinį. Tokiu atveju erdvė pasidaro šalta ir nejauki, o būti kambaryje – nuobodu. „Pažaisti reikia būtinai su keliomis apšvietimo rūšimis. Jeigu yra tik vienas vienintelis ar du šviesos šaltiniai – nesukuriama nei vakarienės atmosfera, nei poilsio. Be to, reikia apšvietimą planuoti taip, kad jaustumėmės patogiai, pavyzdžiui, palei virtuvės baldus turi būti į juos akcentuotas apšvietimas, kad būtų patogu gaminti“, - teigia ji.
A. Tauginienė taip pat dalijasi porą triukų: „Jei šviesą nukreipsime į patalpos kampus, ji atrodys erdvesnė, o toks būdas itin puikiai tinka nedideliame vonios kambaryje. Svetainėje ar kitose gyvenamosiose patalpose taip pat reiktų nepalikti tamsių, neapšviestų vietų lubose. Tai išgausime derindami skirtingus šviestuvus, pavyzdžiui, pagrindiniam apšvietimui puikiai tinka „įleidžiami“ į gipsą ar įtempiamas lubas lediniai šviestuvėliai, kurie puikiai dera su kabančiais šviestuvais. Pastaruosius reiktų rinktis labai atidžiai, o svetainei puikiai tiktų ažūriniai, valgomajam ar virtuvei – stikliniai ar šviesūs nepretenzingos formos šviestuvai“, - sako interjero dizainerė.
Lietuviškos patarlės
K. Grybaitė pasakoja, kad žmonės dažnai prisiklauso įvairių mitų ir paskui jais tiki, tačiau labiausia ją stebinantis mitas – tai, kad, norint įsirengti šildomas grindis, negalima kloti parketlenčių. „Taip, plytelės gal geriausias šilumos laidininkas, bet tam puikiai tinka ir medinės parketlentės. Baimių žmonės turi visokių“, - sako ilgus metus interjero dizainere dirbanti K. Grybaitė.
Ji taip pat pataria grindis visose patalpose, gal išskyrus tualeto ir vonios kambarius, dengti ta pačia danga – tos pačios spalvos ar atspalvio. Tai padeda vizualiai suteikti patalpoms erdvumo ir neišskaido tų erdvių.
Jai pritaria ir M. Noreikienė: „Geriausia pakloti viena danga ir tokios spalvos, kuri arčiausia sienų spalvai, kad koloritas būtų kuo vienodesnis, nebūtų drastiškai skirtingų tonų. Jei kas nori įvairumo – visada gali būti kilimėliai įvairių dydžių ir spalvų, bet danga geriau išlieka vienoda“, - tvirtina ji.
Gražiai, jaukiai ir skoningai įrengi nedidelį butą – didelis iššūkis ir dizaineriams, ir patiems būsto šeimininkams. K. Grybaitė pokalbio metu juokėsi, kad kartais reikia klientus stipriai įtikinėti, o jie linkę apgalvoti tai 1000 kartų ir tik tada daryti. Vis dėlto būstas – erdvė, kurioje tenka gyventi, todėl patarlė „Devynis kartus pamatuok, o paskui pjauk“ gali būti vertingas patarimas įrenginėjant būstą.
Domitės interjero dizainu ar planuojate, kaip įrengti būstą? Balsuokite „Nacionalinio interjero konkurse“ ir padėkite išrinkti gražiausią namų interjerą!
Balsuokite konkurse už savo favoritą - atsidarę konkretaus dizainerio sukurtą interjero dizaino projektą spauskite „Patinka“ („Like“).