O jei dar suduš vazonas, nuo stalo nukris koks nors sunkus daiktas. DELFI domėjosi, ką pasirinkti, jei norite, kad pažiūrėjus į grindis po tokių paprastų buitinių „avarijų“ netektų griebtis už galvos ar po kelių metų ieškoti naujos dangos.
Siūlo rinktis parketlentes
Interjero dizainerė Indra Marcinkevičienė įsitikinusi, kad gyvenamosiose patalpose reikėtų rinktis natūralaus medžio parketlentes. Anot jos, taip ne tik sukuriamas jaukumas namuose, bet ant tokio grindinio ir smagiau vaikščioti.
„Kadangi daugiausia dirbu su gyvenamosiomis erdvėmis, siūlau rinktis parketlentes, kurių pasirinkimas šiuo metu yra ypač didelis. Medinis paviršius suteikia erdvei labai daug jaukumo. Ant jo malonu vaikščioti ir basam, ir apsiavusiam. Man ypač patinka įvairūs šukuoti medžio paviršiai, šiek tiek patonuoti, nemėgstu blizgių grindų“, - pasakoja dizainerė.
Anot pašnekovės, vis dar pasitaiko lietuvių, kurie net gyvenamosiose erdvėse grindis kloja plytelėmis, tačiau, įsitikinusi dizainerė, Lietuvoje toks sprendimas nėra nei būtinas, nei labai praktiškas.
„Man keistas lietuvių įprotis dėti plyteles miegamajam arba gyvenamojoje erdvėje. Mes gyvename tokioje klimato zonoje, kurioje vasara yra ganėtinai trumpa, todėl manau, kad medinės grindys yra tikrai geras pasirinkimas“, - teigia dizainerė.
Pašnekovė taip pat sako nesižavinti kilimine danga bei lietuvių pamėgtomis laminuotomis ar vinilinėmis grindimis, nors ir pripažįsta, kad tai praktiškas pasirinkimas.
„Yra žmonių, kuriems patinka kiliminė danga. Aš nesu jos gerbėja. PVC danga, įvairūs linoleumai, nors jie ir labai praktiški, jais per daug nesižaviu. Natūralioms medžiagoms visuomet teikiu pirmenybę“, - teigia I. Marcinkevičienė.
Laminuotos grindys vis dar lieka populiarios
Tačiau su tokia dizainerės nuomone, ko gero, sutiktų ne kiekvienas lietuvis. Grindimis prekiaujančios įmonės „Geros grindys“ rinkodaros vadovas Andrius Jasiulionis tikina, kad laminuotos grindys vis dar išlieka labai populiarios. Be to, tikina jis, Lietuvoje įsigali Europoje jau sparčiai įsibėgėjusi tendencija namuose kloti vinilines grindis.
„Laminuotos grindys yra populiarios, nes jų kaina yra santykinai maža ir jas gana paprasta pakloti. Vinilas yra pažangesnis laminatas, labai atsparus ir tai yra elastinga danga, sugerianti garsą ir daug malonesnė vaikščioti. Laminato esminiai trūkumai, kad jis yra šaltas, kaukšintis, turi jautrumo, o vinilo grindys yra kantresnės visų oro sąlygų kitimui“, - teigia specialistas.
Tuo tarpu kilimų, pastebi pašnekovas, lietuviai į namus tempti neskuba dėl įsigalėjusių mitų, todėl kilimines dangas dažniau renkasi viešbučiai, įvairūs centrai ar kitos įstaigos, siekiančios užtikrinti gerą akustiką ir garso izoliaciją.
„Paprastas vartotojas paprastai nesirenka kiliminės dangos dėl įsigalėjusių mitų kaip renka dulkes, renkasi pelėsiai ir dar visokie velniai. Nors iš esmės geros kiliminės dangos yra labai lengvai prižiūrimos, beveik neužmušamos ir galima jas ilgai ir kantriai naudoti“, - tikina A. Jasiulionis.
Jo teigimu laminuotų grindų kvadratinio metro kainos prasideda nuo 10-20 eurų, tuo tarpu vinilinės dangos kvadratas kainuoja nuo 30 eurų ir kaina didėja priklausomai nuo įvairių parametrų.
Lietuviai bijo, kas skandinavams patinka
Tuo tarpu įmonės prekiaujančios natūraliomis medinėmis grindimis „Medžio gausa“ atstovė Daiva Degimė tikina, kad lietuviai nespjauna ir į šį variantą, o populiariausios jų – tiek dėl kainos, tiek dėl praktiškumo – pušinės.
Be to, tikina pašnekovė, lietuvius dažnai vilioja natūralumas, tokias grindis esą renkasi ir klientai, kuriems svarbi ekologija.
„Žiūrint į medines grindis, populiariausios pušinės grindys – tai ekonomiškas ir nuo seno labiau įprastas variantas. Iš prabangesnių yra ąžuolas. Pušinės grindys dažniausiai dedamos storesnės, dedamos ant lagių, dažniausiai namuose naudojamos 27 mm storio. Storis yra skirtas tam, kad lentos nelinguotų, būtų gerai sutvirtintos“, - aiškina specialistė.
Žmonėms, nusprendusiems rinktis medines grindis ir dvejojantiems, ką rinktis – pušį ar eglę, specialistė pataria pasilikti prie pušinių grindų. Anot jos, šis variantas yra praktiškesnis, grindys ne taip greitai dėvisi, o ir spalvą galima lengvai priderinti prie norimo interjero.
„Kuo dar pušinės grindų lentos gerai, kad jas galima padaryti įvairiausių spalvų. Dabar madinga tepti alyva. Tai ekologiškas, lengvai atnaujinamas būdas palyginus su laku. Pušinės grindų lentos be padengimo ar padengtos bespalviu laku arba alyva įgauna rausvą atspalvį. Arba jas galima beicuoti ir suteikti įvairiausius atspalvius – nuo žalsvos, melsvos iki pilko, juodo. Pušį galima lengvai pritaikyti prie savo interjero“, - tikina ji.
Kur kas rečiau, anot jos, lietuviai renkasi ąžuolą, mat tai yra gerokai brangesnė mediena, tačiau yra ir kita medalio pusė – ji kiek atsparesnė nei pušis, mažiau „bijo“ aukštakulnių ar nukritusių daiktų. Vis dėlto specialistė pastebi, kad lietuviai rinkdamiesi tokias grindis turėtų atsisakyti savo baimių ir ne visada pagrįstų įsitikinimų.
„Ąžuolas klojamas tik ant betono ar kažkokio pagrindo, nes pati lenta yra plonesnė. Grindys būna 20 arba 14 mm storio. Lietuvoje klientai labai nori bešakio ąžuolo. Ąžuolas turi keletą rūšių, kurios skiriamos pagal šakų dydį ir jų skaičių – gali būti visai be šakų, truputis šakų, leistinos šakos ir viskas leistina. Bešakės ąžuolo grindų lentos yra brangiausios, kvadratas gali siekti 40-50 eurų ir net daugiau. Lietuviams reikėtų mažiau bijoti šakų, nes Skandinavijoje ir visoje Europoje kaip tik populiaresnės grindys, turinčios kuo daugiau šakų“, - aiškina D. Degimė.
Jos teigimu, ąžuolinių grindų kvadrato kaina svyruoja nuo 20 iki 50 eurų ir daugiau, tuo tarpu pušinių grindų kvadratas nuo 8 iki 25 eurų.
Pagrindinė lietuvių klaida – instrukcijos nepaisymas
Grindų ekspertai pastebi, kad lietuviai namuose klodami tiek laminuotas grindis ar vinilą, tiek nusprendę dėti gryno medines grindis vis dar daro elementarias klaidas, kurios vėliau jiems kainuoja nemažai nervinių ląstelių.
Anot A. Jasiulionio, pagrindinė ir dažnai pasitaikanti klaida – instrukcijos nepaisymas. Specialistas atkreipia dėmesį, kad kiekvienos grindys turi būti klojamos tam tinkamoje aplinkoje ir tinkamomis sąlygomis.
„Kalbant apie iškylančias problemas po suklojimo, tai daugiau nei 90 proc. atvejų būna paskubėta kloti, ypač naujose statybose ant dar neišdžiuvusių pagrindų. Tarkim, šviežiai pastatyta, šviežiai išlietas betonas ir kažkas akimi įvertina jo būklę, o jis iš tikro yra šlapias, drėgmė garuoja ir kenkia įvairioms grindims, netgi kantrioms. Dažniausiai visi atšokimai, susibangavimai ar išsipūtimai yra susiję tik su tuo“, - aiškina ekspertas.
Naujakuriams jis pataria nepasitikėti darbininkais, kurie tik „iš akies“ įvertina, jog pagrindas jau pakankamai išdžiuvęs ir tinkamas grindims kloti. Anot A. Jasiulionio, prieš klojant grindis būtina atlikti specialius drėgmės, lygumo ir tvirtumo matavimus. Vis dėlto net laikantis instrukcijų, pripažįsta specialistas, pasitaiko atvejų, kai grindys išsipučia ir tarp parketlenčių bei pagrindo atsiranda oro tarpas.
„Viena iš klaidų, kuri dažniau pasitaiko, kai net teisingom sąlygom paklojus grindis jos būna nupjautos, pabaigtos per arti sienų. Kai yra drėgnesnis, koks nors lietingas periodas arba yra karšta ir drėgna visos medžio plaušo grindys šiek tiek pučiasi ir, jeigu plotas yra gana didelis, gali pasipūsti visa sistema. Tada grindys kraštuose remiasi į sieną ir pakyla toks pilvas, pūslė. Išdžiuvus orui ta banga gal ir gali nusėsti, bet tai jau vis tiek nėra gerai“, - teigia pašnekovas.
Ąžuolinių grindų siaubai – pasilieka net šuns nagų įbrėžimai
Tuo tarpu D. Degimė teigia, kad dažnai klientai išsirinkę pušines grindis pamiršta jas palaikyti toje patalpoje, kurioje grindys bus klojamos ir tuomet tarp lentų gali atsirasti tarpeliai.
„Įsigijus pušines lentas reikia jas apie dešimt dienų palaikyti toje patalpoje, kurioje jos bus montuojamos. Ir jokiu būdu neiškloti per visą patalpą ir laukti, o tvirtai sudėti į stačiakampę krūvą, kad lentos nejudėtų, bet pritaptų prie drėgmės, šilumos, kad po to sudėjus jos kuo mažiau judėtų. Kartais klientai per skubėjimą sudeda iš karto atsivežę. Tai nereiškia, kad tai blogas gaminys, tiesiog kiekvienoje patalpoje yra skirtinga aplinka, o lentos yra natūralus dalykas ir į tai reaguoja“, - teigia specialistė.
Be to, atkreipia dėmesį ji, pasitaiko atvejų, kai lietuviai apsigauna rinkdamiesi ąžuolines grindis, mat tiki, kad jų nereikės saugoti, vieną kartą suklojus jos tarnaus visą gyvenimą. Pašnekovės teigimu, tokio požiūrio reikėtų atsisakyti esą ąžuolinėms grindims reikia ne ką mažiau priežiūros ir į tai dėmesį ypač turėtų atkreipti naminius gyvūnus laikantys ar besiruošiantys laikyti naujakuriai.
„Buvo vienas atvejis, kai klientas susidėjo ąžuolo grindis, stūmė lovą iš vieno krašto į kitą ir liko brūkšnys. Kadangi tai yra medis, o ne kažkokia plastmasė ar metalas, jį irgi lygiai taip pat reikia saugoti. Žmonės, kurie laiko didelius šunis namuose, turėtų žinoti, kad kartais lieka net įbrėžimai nuo nagų. Kas būna pasimokęs, sako – aš nebenoriu ąžuolo, nes vistiek susidėvi, jį vistiek reikia daug prižiūrėti, tai geriau rinksiuos pigesnę pušį. Jeigu ąžuolas, tai nereiškia, kad gali su batais, avalyne laipioti. Ofiso ratukų labai bijo, purvo“, - vardija pašnekovė.