Priekabūs šeimininkai
Be ginčų neapsėjo ir vilnietės Monikos patirtis nuomojantis butą. Mergina su DELFI pasidalino savo istorija, kai šeimininkai išsikraustant iš nuomojamo buto pareikalavo palikti sutartą 300 eurų užstatą, nors, anot vilnietės, didesnių nuostolių nebuvo padaryta.
„Nuomojausi butą kelerius metus. Pasibaigus sutarčiai savininkai apžiūrėjo butą ir pastebėjo, kad nuo saulės spindulių nubluko balkone stovinčios kėdės bei atsirado įlenkimas ant komodos. Anksčiau to įlenkimo net nepastebėjome, bet manau, kad jis ten buvo visą laiką, nes baldai iš tiesų buvo ne pirmos jaunystės. Nepaisant to, buto savininkai pareikalavo iš manęs nuostolių atlyginimo. Jie teigė, kad rengiau čia vakarėlius ir šokinėjau ant baldų”, - pasakojo mergina.
Kaip teigia Monika, nenorėdama veltis į konfliktą su šeimininkais ji sumokėjo prašomus pinigus, tačiau, anot jos, dar ir gyvenant bute panašių konfliktinių situacijų būta daugiau.
„Dar nuomojantis butą labai dažnai išmušinėjo elektros saugiklius. Nuėjome į laiptinę ir pajutome, kad iš tos vietos, kur yra elektros saugikliai, sklinda degėsių kvapas ir pamatėme, kad iš ten net pasipylė žiežirbos. Išsigandę išjungėme saugiklius, namuose užsidegėme žvakes ir pasikvietėme meistrus. Jie atvažiavo, tarpusavy pasikalbėjo, kad niekas nekeista 40 metų. Meistrai išrašė 30 eurų sąskaitą, kuriuos šeimininkai vėliau įtraukė į mėnesinius buto mokesčius. Tąkart mokėti atsisakėme“, - savo patartimi dalinosi pašnekovė.
Panašiais pasakojimais lietuviai dalinasi ir internete. Diskusijų forumo dalyvė Liveta pasakojo, kad nuomotame bute gyveno ketverius metus. Tačiau vieną dieną mergina vonios kambaryje teigia radusi trūkusį vamzdį, iš kurio gausiai veržėsi vanduo. Jis, anot internautės, užliejo ne tik nuomojamą butą, bet ir apačioje gyvenančius kaimynus ir elektros skydinę.
„Paskambinus buto savininkui pranešiau, kad pinigus, kuriuos sumokėjau santechnikui, nuskaičiuosiu iš ateinančio mėnesio nuomos kainos. Tačiau savininkas nesutiko. Sakė, kad aš dėl visko kalta ir neprižiūriu buto, todėl jis nieko nekompensuos,” – rašė mergina.
Šiurpą keliantys nuomininkai
Vis dėlto kiek kitokios pozicijos laikosi nuosavus butus nuomojantys lietuviai. Anot jų, nuomininkai dažnai būna ne tik netvarkingi, triukšmingi, bet net ir piktybiškai pridaro nemažai žalos.
Kaip anksčiau DELFI pasakojo klaipėdietė Eglė, nuomininkai jos bute ne tik rūkė, gėrė, bet ir grasino užmušti: “Nuomininkės draugas, kai papriekaištavau, kad jie yra girti, puolė mane stumdyti. Norėjau skambinti vyrui, bet tas draugas daužė man per rankas, kad negalėčiau pasinaudoti telefonu. Jie šaukė, kad mane užmuš, kad padegs ir butą, ir mano automobilį, kad nebevaikščiosiu tokia laiminga”.
Klaipėdoje gyvenanti moteris su policijos pareigūnų pagalba tąkart išvarė nedrausmingus nuomininkus ir pasikeitė durų spyną, tačiau istorija tuo nesibaigė.
„Jau tą pačia dieną išėjau į parduotuvę pirkti valymo priemonių. Kai grįžau, buto durys buvo aplietos kažkokiu skysčiu ir padegtos. Jos degė ne atvira liepsna, o ruseno. Kai bandžiau atrakinti buto duris, tai buvo sudėtinga padaryti. Matyt, jie bandė įeiti į butą ir jį padegti, kaip buvo žadėję anksčiau, tačiau nekaip negalėjo, nes spynos buvo pakeistos, tai nors jas pabandė sugadinti“, – pasibaisėjusi nuomininkų elgesiu pasakojo moteris.
Už nusidėvėjimą mokėti neprivalu
Panašių istorijų – šimtai. Ne paslaptis, kad įvykusios santechnikos nelaimės, išteptos sienos, sulaužyti baldai gali itin brangiai kainuoti. Specialistai atkreipia dėmesį, kad skirtingais atvejais ir patirtos išlaidos krinta ant skirtingų pečių – kartais nuostolius sumokėti iš tiesų gali tekti nuomininkams, o kartais – būsto šeimininkams.
Nekilnojamojo turto bendrovės “Inreal” atstovas Julius Belanoška teigia, kad įvykus bet kokiai nelaimei nuomojamame bute visų pirma svarbu išsiaiškinti, kodėl taip nutiko.
„Jei nuomininkas paliko įjungtą čiaupą ir išvažiavo savaitei – tikriausiai nekyla klausimų, kas kaltas. Tuo tarpu jeigu būsto šeimininkas paliko bute vos veikiančią skalbimo mašiną, kuri jau po pirmo panaudojimo sugedo ir užliejo kaimynus – kaltė krenta nuomotojui,” – sako J. Belanoška.
Pasak įmonės atstovo, už vamzdžių, grindų, baldų savaiminį nusidėvėjimą atsako pats savininkas: “Natūralu, kad gyvenant bute kelerius metus viskas neatrodys taip pat, kaip sutarties pasirašymo dieną. Dėl nuolatinio naudojimo baldai dėvisi, todėl, jei nėra požymių, kad inventorius naudojamas neatsargiai – nuomininkas žalos atlyginti neprivalo.”
Paklaustas, kaip nustatyti kas kaltas sudėtingesniais atvejais, pašnekovas atsakė, kad tai – dažniausiai susitarimo reikalas. Vis dėlto, kilus ginčams yra galimybė samdytis nepriklausomus ekspertus, kurie nustatys kaltininką.
Tačiau, pasak J. Belanoškos, visada reikia apsvarstyti ar padaryta žala yra tokia didelė, kad būtų verta kviesti ekspertus iš šalies, kurie neretai kainuoja keliskart daugiau nei suma, dėl kurios ginčijamasi.
Gali padėti nuomos sutartis
Nuo ginčų tarp nuomininko ir nuomotojo apsaugoti gali su būsimu gyventoju sudaryta nuomos sutartis.
„Joje derėtų numatyti visas detales – užstato dydį, nuomos trukmę, įsikėlimo ir atlaisvinimo terminą, sutarties nutraukimo sąlygas ir apskritai atsakomybę už sąlygų nesilaikymą, svarbu įvardinti, kad patalpos bus nuomojamos gyvenamajai paskirčiai ir konkretiems asmenims, mokesčių mokėjimo tvarką, kada ir kokiais atvejais savininkas turi teisę apžiūrėti turtą, abiejų šalių atsakomybes, taip pat labai svarbu sudaryti bute paliekamų baldų, buitinės technikos ar kitų apyvokos daiktų sąrašą ir aprašyti jų būklę“, – anksčiau DELFI yra aiškinęs Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas A. Šapoka.
Tačiau nuomos sutartis būsto savininką nuo nuomininko padarytos žalos padengimo apsaugo tik dalinai.
Kita situacija, anot J. Belanoškos, yra sutartį užfiksavus Registrų centre. Tokiu atveju būsto savininkas teisiškai tampa saugiu. Tačiau, atkreipia dėmesį NT specialistas, taisyklės privalomai registruoti nuomos sutartis Lietuvoje kol kas nėra, todėl dauguma fizinių asmenų tiesiog pasirašo susitarimą, bet neužregistruoja jo Registrų centre.
Kur kas paprastesnis sprendimo būdas – jei nuomininkai triukšmingi. Kaimynams dėl triukšmo iškvietus policijos pareigūnus už pažeidimus atsako buto gyventojai ir diskusijų, kas turi sumokėti baudą čia kilti neturėtų. Tiesa, turėti nuomos sutartį tokiu atveju irgi svarbu.
Policijos departamento vyr. tyrėjas Gintaras Mažintas teigia, kad atsakomybėn traukiamas pats viešosios tvarkos trikdytojas. Tačiau nepasirašius nuomos sutarties jo identifikuoti negalima, todėl baudžiamas gali būti ir būsto savininkas.
Dažniausios nelaimės - užliejimai
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, savo ir kaimynų gyvenamųjų patalpų užliejimas sudaro 40 proc. visų nelaimių namuose.
Tai gali įvykti dėl aibės priežasčių: užsikimšusios kanalizacijos, dėl seno bendro naudojimo vamzdyno, nekokybiškų ar susidėvėjusių vamzdžių ar buitinės technikos ar nesandarios šildymo sistemos.
„Praėjusiais metais išmokėta vidutinė žala, įvykus gyvenamųjų patalpų užliejimui vandeniu, siekė 700 eurų. Būtina atkreipti dėmesį, kad būstą užliejus vandeniu patiriame ne tik finansinius nuostolius. Avarija dažnai negrįžtamai sugadina šeimai vertingus ir emociškai brangius daiktus,“ – teigia įmonės atstovas Gytis Matiukas.
Nors kaimynų užliejimas – dažniausia nelaimingų atsitikimų rūšis, tačiau gyventojai labiau finansiškai nukenčia per gaisrus. Po jų išmokamų žalų vidutinė suma net šešis kartus viršija tą, kuri vidutiniškai išmokama įvykus gamtos stichijų sukeltai nelaimei ar vagystei.