Kauno Technologijų universitete (KTU) praėjusiais metais vykusioje konferencijoje buvo pažymėta, kad vidaus apdailai intensyviai naudojami klijai, plastikai ir kitos liepsnai neatsparios medžiagos.
„Statistika tokia, kad jei atvira liepsna užsiplieksti pastatui anksčiau reikėdavo 15-20 min., tai dabar tam pakanka vos 3-5 min. Įvairių mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog nors keičiantis statybos technologijoms bei medžiagoms sukurta daug kokybiškų, ugniai atsparių produktų, juos kur kas dažniau nurungia pigios, nekokybiškos ir itin degios medžiagos, naudojamos ne vien statybai, bet ir interjerui dekoruoti. Atskira problema gaisro atveju – buitiniai prietaisai, kurių šiais laikais namuose daugiau nei anksčiau“, – konferencijoje sakė Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentas Gintautas Babravičius.
KTU docentas Dainius Martuzevičius pridūrė, kad rinkoje yra daug kokybiškos produkcijos, tačiau ją nurungia pigesnės ir ne tokios geros medžiagos.
„Apdailai būtina naudoti mažesnės teršalų emisijos medžiagas, vengti pigiausios produkcijos, kurioje gausu neaiškios kilmės medžiagų, lengvai degių bei toksiškus junginius išskiriančių medžiagų.
Šiuo metu, per daug susikoncentravus į energinį efektyvumą, ima atrodyti, kad pagrindinė pastato paskirtis – energijos taupymas. Dėl tokio požiūrio standartiniuose pastatuose suprastėja mikroklimatas ir oro kokybė, o gyventojai gali jausti neigiamą poveikį sveikatai“, – teigė mokslininkas.
Statybininkai abejoja
„Kuo pigios medžiagos skiriasi nuo brangių, tai eksploatacijos ilgaamžiškumas. Jei dažai yra brangūs ir atsparūs trynimui, ilgiau galėsite valyti dėmes, nepakeis savo matiškumo ir butą rečiau reikės perdažyti. Pigūs dažnai – ištepliojai, patrynei ir jau reikia perdažyti“, – sako L. Mikaila.
Pašnekovas priduria, kad mažesnė kaina kalbant apie vidaus apdailą ne visada reiškia prastesnę kokybę.
„Jei yra pigios plytelės, jos taip pat greit nusidėvės kaip brangios. Čia kaina priklauso nuo dizaino, estetikos, plytelių lygumo, kaip gražiai susideda siūlė.
Pavyzdžiui, laminatas yra pigesnis už parketą, bet jis yra atsparesnis smūgiams, įbrėžimams ir gali laikyti žymiai ilgiau už klasikinį parketą“, – konstatuoja L. Mikaila.
„Lietuvoje labai nekokybiškų sunkiai ir nusipirksi, visos yra sertifikuotos ir patikrintos, kitaip jomis nebūtų galima prekiauti. Aišku, gal kas nusiperka turguje, bet neteko girdėti apie tokius atvejus. Gali būti, kad kartais medžiagos perkamos Lenkijoje, taip galima sutaupyti ir jos iš tikro gali būti degesnės“, – sako K. Andriuška.
Pašnekovas tikina, kad gaisras greičiau įsiplieks ne dėl apdailos medžiagų, bet dėl interjero detalių. Pavyzdžiui, jei butas apstatytas iš sintetinių pluoštų pagamintų baldų, kurie degesni už kitas medžiagas.
Kur taupyti negalima?
„Nereikia taupyti ties tomis medžiagomis, kurios yra įmontuojamos ir kurias pakeisti sudėtinga. Kalbant apie statybines medžiagas, negalima taupyti įrenginėjant elektros instaliaciją, vandentiekio vamzdžius, kanalizacijos perdavimo sistemas, dušo lataką, kuris įbetonuojamas į grindis, tualeto rėmą, kurį sudėtinga pakeisti. Grindys taip sudėtingai pakeičiamos“, – aiškina M. Valivonis.
Jis priduria, kad kalbant apie apdailos medžiagas pataupyti visada galima, tačiau kyla grėsmė, kad jos greičiau susidėvės. Vis dėlto, didelių grėsmių čia taupant jis neįžvelgia: „Be išvardintų dalykų, visa kita gali būti suremontuojama ir gali būti keičiama“.
„Pavyzdžiui, nusipirksite brangiausias plyteles, bet meistras jas nekokybiškai paklos, naudos netinkamus klijus, blogai paruoš pagrindą ir taip toliau. Šiaip jūs pats vargu aš išsirinksite geriausias medžiagas ir patys gerai susitvarkysite, reikia rasti patikimus specialistus, tik tada turėsite kokybiškai įrengtus namus“, – sako K. Andriuška.